Seimo socialinių reikalų komitetas trečiadienio posėdyje aptarė valstybinį auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“.
Lietuvos sistema – ydinga
Lietuvoje sukurta sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų vartojimo poreikių, savivaldybės paramą teikia neatsižvelgdamos į individualius poreikius, nevertina informacijos apie visas teikiamas paslaugas ir lengvatas, todėl negali suderinti paramos formų tarpusavyje ir nepanaudoja priemonių, skatinančių gyventojus įsidarbinti, audito metu nustatė Valstybės kontrolė.
Taip pat nustatyta, kad informacija apie socialinę paramą visuomenei pateikiama sudėtingai, trūksta skurdžiai gyvenančių asmenų identifikavimo priemonių, todėl nesudaromos sąlygos parama pasinaudoti visiems, kuriems ji yra reikalinga. Be to, nėra pakankamai vertinimo rodiklių ir metodų socialinės paramos poveikiui analizuoti nacionaliniu ir savivaldybių lygiu.
Pašalpos neužtenka
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė atkreipė dėmesį, kad iš 426 tirtų namų ūkių tik labai mažai daliai užtenka valstybės skiriamos paramos. Valstybės kontrolė tyrė 12 Lietuvos savivaldybių namų ūkius, kur šeimas sudarė ir vieniši asmenys, ir daugiavaikės šeimos, ir kt.
„Pamatėme, kad tik 14 proc. namų ūkių, kuriems teikiama socialinė paramą, užtikrinami minimalūs pragyvenimo poreikiai. Minimalūs poreikiai – 245 eurai vienam asmeniui, tai absoliutaus skurdo riba. Su kiekvienu šeimos nariu pridedama mažesnė suma“, – Seime kalbėjo Ž. Simonaitytė.
Kaip pastebėjo Valstybės kontrolė, blogiausia situacija – vienišų asmenų namuose, minimalūs vartojimo poreikiai užtikrinami tik 3 proc. jų. Geriausia situacija – šeimų, kurios turi tris ir daugiau vaikų. Jų gretose minimalūs poreikiai užtikrinami 56 proc.
„Pamatėme iš to išeinančias problemas. 46 proc. pašalpos gavėjų pašalpą gauna ilgiau nei metus. Turime atvejų, kai asmenys pašalpą gauna 5 ar net 10 metų. Tai rodo, kad mūsų socialinės paramos sistema iš esmės neįgalina žmonių grįžti į darbo rinką.
Akivaizdžiausia priežastis – kalbame apie asmenis, kurie baigė Užimtumo tarnybos kursus ir yra įdarbinami. Žinome, kad jiems padėti reikėtų iš karto neatėmus visų socialinės paramos formų, padėti įsidarbinus, kad perėjimas iš pašalpos gavimo į darbo rinką būtų ne toks staigus. 82 proc. šalies gavėjų įsidarbinę negavo papildomos paramos. Kas dar labiausiai liūdina, tik 6 proc., baigusių Užimtumo tarnybos programą, darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.
Lietuva per metus skiria 271 mln. eurų pašalpoms ir įvairioms kompensacijoms. Tokią socialinę paramą gauna daugiau kaip 71 tūkst. asmenų, apie 2,5 proc. Lietuvos gyventojų.
Itin didelė nelygybė
Lietuvos ekonomikai sparčiai augant, pajamų nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. 2018 m. Lietuvoje turtingiausių 20 proc. gyventojų pajamos buvo 7,1 karto didesnės nei neturtingiausių 20 proc. gyventojų. Skurdo rizikos lygis dvejus metus iš eilės išliko toks pats aukštas (2017 ir 2018 m. skurdo rizikos lygis siekė 22,9 proc., absoliutaus skurdo lygis 2018 m. sumažėjo 2,7 proc. p. ir pasiekė 11,1 proc.).
Nors pastaraisiais metais Lietuvoje imamasi didinti įvairias išmokas gyventojams (padidinti vaiko pinigai, padidintas valstybės remiamų pajamų dydis ir kt.), Europos Komisija bei Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymi, kad socialinių išmokų adekvatumas išlieka palyginti žemas, skurdžiausių namų ūkių gyvenimo lygis beveik nepagerėjo, o poveikis pajamų nelygybės mažinimui mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.
