užimtumo tarnyba

Oficialus nedarbas Lietuvoje gegužę siekė 8,3 proc. – 0,7 punkto mažiau nei balandį ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Birželio 1 dienos duomenimis, Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 144,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 8,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 6,6 proc. mažiau nei prieš metus. Per mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose 60 šalies savivaldybių, pranešė tarnyba.

Užimtumas auga, o nedarbas išlieka sąstingio ribose – tokius duomenis rodo gegužės mėnesio Europos darbo rinkos barometras, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su balandžio mėnesiu, jis sumažėjo 0,1 balo. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pirmaujantis rodiklis siekia 101,7 balo ir gerokai viršija neutralią 100 balų ribą.

Didmeninės prekybos įmonė „Gmall“, sumažėjus užsakymų apimtims, numato atleisti 20 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.   „Atleidimo priežastys: stipriai sumažėjusi darbų apimtis, didelis pardavimų užsakymų sumažėjimas“, – BNS nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Įmonėje iš viso dirba 79 darbuotojai. Daugiausiai numatoma atleisti surinkėjų – komplektuotojų (13), sandėlio operatorių.

Darbo netektis – ne vien nerimas dėl finansinės ateities. Šis pokytis daugeliui siejasi su tam tikra krize, kurios sprendimo sėkmė priklauso nuo paties žmogaus. Taip teigia Užimtumo tarnyboje ne vienerius metus dirbantis psichologas Tomas Norvilas, rašoma pranešime spaudai. Jis atkreipė dėmesį, kad žmonių emocinė būsena daugiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu netenkame darbo: „Sudėtingiausia tiems, kurie dirbo ilgą laiką ir buvo atleisti.

Nepaisant ekonomikos lėtėjimo ir daugėjančių grupinių atleidimų, darbo rinka rodo savo atsparumą, teigia Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. „Darbo rinka rodo savo atsparumą ir nepaisant to, kad mažėja darbo pasiūlymų pramonėje, įmonės ne atleidžia darbuotojų iš pramonės sektoriaus, bet lėtina priėmimus ir šiuo metu vyraujanti sezoninių darbų pasiūla ir paklausa atliepia poreikį darbo rinkoje ir darbo ieškantys žmonės gali susirasti darbą“, – LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Lietuvoje – vis daugiau atvykėlių iš kitų šalių. Tai rodo pabėgėlio statusą turinčių asmenų dinamika Užimtumo tarnyboje. Pirmąjį metų ketvirtį šios tikslinės grupės klientų registruota 1,6 tūkst. arba net devynis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 171, teigiama tarnybos pranešime. Šią statistiką augino atvykusių ukrainiečių srautas, tačiau tokių klientų grupėje yra ir kitų šalių piliečių, turinčių pabėgėlio, papildomos ar laikinosios apsaugos statusą.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Šiemet sausį-kovą Užimtumo tarnyba gavo 18 pranešimų apie planuojamus atleisti 828 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu gauta 12 pranešimų apie 732 darbuotojus. Šiemet daugiausiai pranešimų apie grupinius atleidimus sulaukta kovą – įmonės pranešė planuojančios atleisti beveik tiek pat darbuotojų, kiek planavo sausį ir vasarį kartu, skelbia tarnyba.

Darbo paklausa prieš vasaros sezoną – kovą, palyginti su vasariu – išaugo 44,1 proc., tačiau ieškomų sezoninių darbuotojų skaičiaus augimas yra mažesnis nei pernai ar užpernai, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Tai reiškia, kad šiemet įmonės linkusios labiau išlaikyti esamas darbų apimtis ir veiklos stabilumą, nei plėstis“, –  pranešime sakė tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. Anot jos, per mėnesį vien žemės ūkio srityje darbo pasiūlymų padaugėjo tris kartus, o statybose – 35 procentais.

Šešios Lietuvos įmonės dėl įvairių priežasčių apie atleidimus įspėjo beveik 200 darbuotojų, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Įmonės apie grupės darbuotojų atleidimą tarnybą informavo vasario 24 – kovo 7 dienomis. Bendrovės privalo pranešti tarnybai, kai planuojamų atleisti žmonių skaičius yra ne mažesnis nei 10 proc. personalo.

Tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ Lietuvoje apie atleidimą įspėjo 120 darbuotojų, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, įmonė apie grupės darbuotojų atleidimą tarnybai pranešė kovo 1-ąją.  Pranešime nurodoma, kad darbuotojų skaičius mažinamas dėl darbo organizavimo pakeitimų, darbo neteks buhalteriai ir analitikai. „Bus atleidžiama iki 30 buhalterių ir apskaitos specialistų, iki 90 – vadybos ir organizavimo analitikų.

Bankrutuojanti bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdoma sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintoja Lukšių pieninė apie atleidimą įspėjo visus 150 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.    Lukšių pieninės nemokumo administratorius, bendrovės „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis BNS šią savaitę sakė, kad Lukšių pieninėje gamyba vyksta, jos stabdyti kol kas neplanuojama.

Praradę darbus gyventojai į darbo rinką bando grįžti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, patys tikrindami darbo skelbimus. Vis tik kai kuriems gyventojams darbo paieškos užtrunka. Tačiau žmonės nuogąstauja, kad atsisakę per sunkių ar menkai apmokamų darbų gali netekti ir nedarbo išmokų, kurių didžiausia siekia iki 1060 eurų. Gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi, kaip sekasi ieškoti darbo padedant Užimtumo tarnybai.

Registruotas nedarbas šalyje sausį paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2 proc., bet buvo 1 punktu mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. Vasario 1 dieną Lietuvoje registruota 160,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 9,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tarnybos teigimu, sausį kreipėsi 18,4 proc. (4,3 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų nei gruodį – iš viso 27,5 tūkstančio.

Aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojų jau dabar stinga Lietuvoje, o šalies ūkio sektoriuose jų poreikis nemažėja. Todėl Užimtumo tarnyboje pernai įkurtas Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centras, visoje šalyje darbdaviams teikiantis išskirtines paslaugas, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Pirmieji veiklos mėnesiai patvirtino tokio centro naudą: įvyko daugiau nei 2 tūkst. atrankos pokalbių su Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiais klientais, buvo surengtos 367 atrankos.

Nuo 2017 metų Lietuvoje veikiantis Danijos interneto vartotojų analizės startuolis „Trustpilot“ apie atleidimą įspėjo 22 darbuotojus, nurodo Užimtumo tarnyba.  Įmonė apie darbuotojų atleidimą tarnybai pranešė sausio 25-ąją.  „Sodros“ duomenimis, „Trustpilot“ Vilniuje šiuo metu dirba 27 darbuotojai, prieš metus jų buvo 37. Danijos įmonė kuria internetinę platformą, renkančią ir analizuojančią vartotojų grįžtamąjį ryšį apie interneto paslaugas.

Užimtumo tarnyba pernai išdavė 1,6 karto mažiau leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams bei priėmė 1,1 karto mažiau sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties rinkos poreikiams. 2022 metais užsieniečiai galėjo atvykti iš viso pagal 23,3 tūkst. išduotų dokumentų, kai 2021-aisiais jų buvo 31 tūkst., skelbia Užimtumo tarnyba. „Mažesnį išduotų dokumentų skaičių lėmė vėliau pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje.

Per pandemiją vienos iš labiausiai nukentėjusių apgyvendinimo ir maitinimo įmonių atsigauna, teigia Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, pernai sausį–rugsėjį paslaugas šiose srityse Lietuvoje teikė beveik 2,5 tūkst. įmonių – 4,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu priešpandeminiais 2019 metais. Per tą patį laikotarpį laisvų darbo vietų skaičius šiame sektoriuje išaugo 60,5 proc., buvo įdarbinta 18,9 proc. daugiau tarnybos klientų.

Oficialus nedarbas Lietuvoje per gruodį išaugo 0,6 procentinio punkto ir sausio 1-ąją siekė 8,9 proc., o per metus – palyginti su 2022 metų sausio 1 diena, – sumažėjo 1,3 punkto. Sausio 1 dieną šalyje buvo registruota 156,1 tūkst. bedarbių – 7,1 proc. (10,3 tūkst.) daugiau negu prieš mėnesį, bet 11,4 proc. (arba 20 tūkst. mažiau nei prieš metus, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba.

Įdiegtos naujos paramos priemonės, paslaugos tampa lengviau pasiekiamos, toliau mažinama administravimo našta – 2023 metus Užimtumo tarnyba pradeda nuo pokyčių. Daugiausiai pasikeitimų numatyta buvusių socialinių įmonių remiamojo įdarbinimo priemonės organizavimui, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.  „Pastaruosius mėnesius aktyviai bendravome su dabar jau buvusių socialinių įmonių atstovais: atsakėme į klausimus, įsiklausėme į pastabas.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1,9 proc. visų pozicijų, arba 1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (2,9 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Programinės įrangos įmonė „Interactio“ apie atleidimą įspėjo penktadalį darbuotojų. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą. Kaip BNS nurodė tarnyba, įmonė dalį darbuotojų numatė atleisti dėl darbo organizavimo pakeitimų ir perteklinių funkcijų, taip pat šalių susitarimu. Iš viso įspėti 24 darbuotojai, daugiausiai – informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, sistemų analitikai, programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai.

Sumažėjus užsakymų Kauno baldų gamybos įmonė „Medienos era LT“ numato atleisti beveik ketvirtadalį  darbuotojų. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą.  Kaip BNS sakė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, bendrovė informavo, kad darbuotojai atleidžiami dėl smarkiai  sumažėjusių gamybos užsakymų.  Apie atleidimą įmonė įspėjo 30 žmonių, iš jų daugiausia – darbininkų, valytojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Medienos era LT“ dirba 134 darbuotojai.

Registruotas nedarbas šalyje lapkritį nepakito – kaip ir prieš mėnesį, darbo neturintys žmonės sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, gruodžio 1-ąją šalyje darbo ieškojo 145,8 tūkst. gyventojų – 0,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį, o į tarnybą dėl darbo kreipėsi 24,6 tūkst. asmenų – 6,5 proc. mažiau nei spalį. Tarnybos atstovės teigimu, lapkritį sumažėjus darbo pasiūlymų jo paieškos gali trukti ilgiau.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 26,2 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 0,6 tūkst., arba 2,2 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 0,5 tūkst. arba 1,9 proc. mažiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų per ketvirtį sumažėjo statybos veiklos įmonėse – jų buvo 0,5 tūkst. mažiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos – 0,3 tūkst., prekybos įmonėse – 0,2 tūkst. mažiau, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuva 2023 metais planuoja paprasčiau įdarbinti užsieniečių pramonės ir statybos darbuotojų. Užimtumo tarnyba pranešė patvirtinusi trūkstamų darbuotojų sąrašą 2023 metams. Jame nurodomos 175 profesijos, pernai jų buvo 163.    Daugiausiai – 20 – reikalingų šalies darbo rinkai profesijų prisidėjo pramonės sektoriui, tarp kurių – staliai, laivų korpusų dažytojai, septynios profesijos susijusios su orlaiviais.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc., bet buvo 2,6 punkto mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo registruota 144,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 1,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Tačiau tai – 45,2 tūkst. asmenų mažiau nei 2021-aisiais tokiu pat laikotarpiu.

Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pagrindinis rodiklis šeštą mėnesį iš eilės vėl sumažėjo. Rugsėjį pasiekęs neutralią ribą, spalį jis mažėjo dar 0,3 balo ir siekia 99,7, skelbiama Užimtumo tarnybos pranešime spaudai. „Darbo rinkos nežlugs, bet prastesnė situacija buvo fiksuojama tik COVID-19 pandemijos piko metu“, – pabrėžė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Alytuje jau 3 metus masažuotoja dirbanti Diana Labanauskienė savo karjeros kelią pradėjo ne nuo masažo subtilybių – mažai kas žino, kad maisto technologe dirbusiai moteriai įgyta negalia ne tik apvertė gyvenimą aukštyn kojom, bet ir atvedė į šiuo metu širdžiai mielą veiklą. D. Labanauskienė, įgijusi maisto įmonių technologės specialybę, šioje srityje dirbo apie 3 metus, kai netikėtai užklupo klastinga liga.

Artėjant sunkmečiui, dalis įmonių mažina darbuotojų skaičių, tad jiems tenka ieškoti naujo darbo. Vieni greitai jį randa, kiti nusprendžia mokytis ir įgyti naują profesiją. Kursams, mokymams gyventojai išleidžia iki 4 tūkst. eurų. O jų organizatoriai teigia, kad pabaigus kursus įsilieti į darbo rinką galima per 2 mėnesius.

Baltarusijos valdoma Druskininkų sanatorija „Belorus“ atleidžia ketvirtadalį darbuotojų. Apie numatomą grupinį 60 žmonių atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.    Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad darbuotojai atleidžiami darbdavio iniciatyva. „Pagal pateiktus pranešimus įspėta 60 iš 245 sanatorijos darbuotojų. Jiems įteikti įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, – BNS teigė M. Jankauskienė.

Kauno kojinių ir pėdkelnių gamintoja „Skinija“ numato atleisti 29 darbuotojus – apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, įmonė nurodė, kad darbuotojai atleidžiami dėl gamybos apimčių ir  pardavimų mažėjimo.  Iš numatomų atleisti darbuotojų septyni yra sulaukę senatvės pensijos. Pagal profesijas daugiausiai atleidžiama mezgėjų, rūšiuotojų, pakuotojų ir siuvėjų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 198 darbuotojai.

Užimtumo tarnyba sausį-rugsėjį gavo 60 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus – įmonės pranešė numatančios atleisti 4,8 tūkst. darbuotojų. Pernai tuo pačiu metu gautas 41 pranešimas apie 2,5 tūkst. dirbančiųjų. Vien rugsėjį septynios įmonės pranešė atleidžiančios 301 darbuotoją (prieš metus – keturios įmonės ir 187 darbuotojai), skelbia Užimtumo tarnyba.  Anot jos, rugsėjį keturis pranešimus pateikė paslaugų įmonės, du – pramonės ir vieną – statybų įmonės.

Registruotas nedarbas Lietuvoje per rugsėjį smuktelėjo 0,5 punkto iki 8,1 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, spalio 1 dieną oficialiai darbo ieškojo 142 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 5,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Tarnybos vertinimu, šalyje darbo rinkos padėtis  dviprasmiška – mažėjo registruotas nedarbas, bet kartu mažėjo darbo jėgos paklausa ir daugiau naujų klientų kreipėsi į tarnybą.

Bankrutuojanti valymo paslaugų bendrovė „Švaros artelė“ atleidžia visus 52 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS nurodė, kad daugiausiai atleidžiama valytojų – 45 žmonės. „Sodros“ duomenimis, bendrovė turi 92,5 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą. Registrų centro duomenimis, įmonės pajamos pernai sumenko 13,9 proc. iki 602,4 tūkst. eurų, nuostoliai išaugo 60,4 proc. iki 185,5 tūkst. eurų.

Kelis mėnesius iš eilės prastėjusi darbo rinkos situacija senojo žemyno šalių darbo rinkose jau siekia 100 balų. Rugsėjį Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo dar 0,9 balo. „Energetikos krizė ir darbo jėgos trūkumas vis labiau juntamas. Europos darbo rinkoje padėtis akivaizdžiai blogėja“, – sakė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Per metus ilgalaikių bedarbių sumažėjo 2,7 karto arba 58,5 tūkst., praneša Užimtumo tarnyba. Pandemijos laikotarpiu nuosekliai augęs ilgalaikių bedarbių skaičius 2021 metais sudarė apie 44 proc. Užimtumo tarnybos klientų. Šiemet rugsėjo pradžioje jų liko 34,5 tūkst. „Pasibaigus ekstremaliai situacijai, greitai didėjanti darbo paklausa padidino klientų konkurencingumą.

Užimtumo tarnybai pranešus apie šiemet beveik dukart išaugusį įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė nemananti, kad tai yra didelė problema. Vis dėlto ministrė tikisi, kad situacija stabilizuotis.  „Šiuo metu nemanau, kad tai yra reikšminga problema, bet tikimės, kad kažkaip ta situacija stabilizuosis. Nesinorėtų, kad didėtų atleidimų skaičius“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Armonaitė.  „Viskas yra susiję.

Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – pagal juos numatoma atleisti per 4,4 tūkst. žmonių – beveik dukart daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Pasak tarnybos, tai lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė. Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis sako, kad jei ekonominė situacija dėl energetikos išteklių krizės nesikeis, pranešimų apie atleidimus skaičius gali augti.

Rudenį tiek darbdaviai ieško naujų darbuotojų, tiek patys darbuotojai domisi naujomis karjeros perspektyvomis. Artėjant sunkmečiui, gyventojai dairosi geriau apmokamo darbo, o specialistai skaičiuoja, kad jau trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą. Tačiau darbdavių situacija prastėja: nors darbo pasiūlymų daugėja, atlyginimai siūlomi mažesni nei prieš mėnesį.

Nedarbo išmoka išduodama vertinant gyventojo užimtumo būklę ir statusą, o ne gaunamas pajamas. Jei žmogus vykdo savarankišką veiklą ar įsteigia juridinį asmenį, bet negauna jokių pajamų – jis nelaikomas bedarbiu ir nebegali pretenduoti į išmoką. Pašnekovai įspėja, kad savarankišką veiklą pradedantis asmuo turi įvertinti visas rizikas ir suprasti, kad verslas taip greitai pajamų neatneš. Todėl tenka rinktis – išmoka ar bandymas užsidirbti savarankiškai.

Kauno plastiko gamybos įmonė „Alfena ir Ko“ atleidžia beveik visus – 30 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS teigė, kad jų atleidimo priežastis – stabdoma gamyba dėl neprognozuojamų energijos kainų. Tuo metu bendrovės vadovas Saulius Nekrašas BNS nekomentavo, kodėl atleidžiami darbuotojai, tačiau tikino, kad įmonė ir toliau veiks.

156,8 tūkst. – tiek darbo skelbimų Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje pirmąjį pusmetį įregistravo šalies darbdaviai, rašoma pranešime spaudai. Tarnyba taip pat pateikia duomenis, kuriose apskrityse darbo jėgos poreikis yra didžiausias ir kokių darbo skelbimų pateikiama daugiausiai. Laisvų darbo vietų neterminuotam darbui šiemet 700 daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu terminuotam mažėjo šeštadaliu (1,9 tūkst.). Vidutiniškai kas mėnesį įmonės pateikė po 26,1 tūkst.

Medienos produkcijos gamybos ir prekybos bendrovė „Polywood“ apie atleidimą įspėjo 58 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Vilniuje registruota įmonė per liepą apie grupės darbuotojų atleidimus pranešė du kartus, teigia tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Liepos 5-ąją „Polywood“ informavo, kad apie tai įspėjo 23 darbuotojus – 10 rūšiuotojų, penkis darbininkus ir kitus. Nurodyta, jog dalis darbuotojų darbo sutartis nutraukia šalių susitarimus, dalis – darbdavio iniciatyva.

Žemės ūkio sektoriuje darbo jėgos poreikis nuosaikesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose. Visgi darbdaviai pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje  įregistravo  5,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – dešimtadaliu (9,4 proc.) daugiau nei pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiaulių apskrityje jų daugiausiai – beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) visų darbo skelbimų, praneša Užimtumo tarnyba.

Kol valdžia keičia Užimtumo įstatymą ir džiaugiasi permainomis, gyventojai beda pirštu į naujos tvarkos spragas. Priimta neįgaliųjų įdarbinimo pertvarka apnuogino skaudžią realybę – negalią turintis asmuo susiduria su suvaržymais, negali laisvai palikti subsidijuojamos darbo vietos ir iš naujo registruotis Užimtumo tarnyboje. Tokią tvarką gyventojai vadina vergija, o institucijos ginasi, kad negalią turintiems darbuotojams suteikiama laisvė rinktis.

Lietuvoje pirmąjį pusmetį įsidarbino 37,8 tūkst. žmonių iš 88-ių ne Europos Sąjungos šalių, iš jų daugiausia – Ukrainos (18,6 tūkst.) ir Baltarusijos (10,7 tūkst.) piliečių, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Lietuvos įmonėse ir įstaigose šiemet pradėjo dirbti 67,2 proc. daugiau užsieniečių nei pernai tuo pat laiku. Tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus Jurgita Zemblytė sako, kad šiemet įdarbinta dukart daugiau ukrainiečių nei pernai tuo pačiu metu, o moterų – 23 kartus daugiau.

Birželį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 32,7 tūkst. laisvų darbo vietų, įregistruotų Užimtumo tarnyboje. Iš jų 21,6 tūkst. darbdaviai įregistravo birželį – 16,9 proc. mažiau nei gegužę, skelbia tarnyba.  Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (16,6 proc.), prekybos (16,2 proc.), administracinės ir aptarnavimo (14,5 proc.), statybos (12,5 proc.), transporto ir saugojimo (9,5 proc.) įmonės.

Lietuvoje sparčiai kylant prekių ir paslaugų kainoms, pamažu didinamos ir įvairios išmokos. Nuo liepos pradžios didžiausia nedarbo išmoka siekia jau 1 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad jos ne visiems užteks pragyventi. O darbdaviai tikisi, kad išmokas gaunantys žmonės bus drausminami, atsisakę darbo ar pradėję dirbti nelegaliai, jis bus braukiami lauk iš bedarbių sąrašų.