„Sveikiname Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą pradėti užimtumo rėmimo pokyčius, apie kurių poreikį ne kartą esame pasisakę. Tačiau tuo pačiu pasigendame reformų ambicijos, nes pasirinktos priemonės atrodo paviršutiniškos ir neišdiskutuotos“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra linkusi mažinti nedarbo statistiką įvesdama naują sąvoką – „nedirbantis darbo rinkai nepasirengęs asmuo“. Minimi asmenys bus neįtraukiami į oficialių bedarbių sąrašus, tačiau ir toliau sėkmingai galės naudotis sveikatos draudimu valstybinėmis lėšomis ir kitomis garantijomis.
LVK nuomone yra svarbu, jog nenorintys dirbti asmenys būtų tikslingai nukreipiami tiesiai į savivaldybes ir jose gautų reikiamas paslaugas, o ne taptų Užimtumo tarnybos klientais. Verslo atstovų nuomone, sąvokos pakeitimas užimtumo sistemoje nieko nepakeis, todėl ragina vykdyti ambicingesnius pokyčius.
Siūloma reforma turi ir daugiau diskutuotinų siūlymų – norima asmenį, kuris per 6 mėnesius atsisakė dviejų darbo pasiūlymų, išbraukti iš bedarbių sąrašų. Tačiau svarbu pastebėti, jog net ir dabartinis įstatymas leidžia panaikinti bedarbio statusą tiems, kurie atsisako tinkamo darbo.
Trūksta informacijos, kodėl sistema neveikia, ir kas pasikeis, kai sąvoka bus patikslinta. Įvedus pajamų kriterijų, darbo pasiūlymas būtų laikomas tinkamu, jeigu siūlomas darbo užmokestis nebūtų mažesnis nei 60 procentų buvusių gaunamų pajamų per pastaruosius tris mėnesius. Tai reiškia, jog siūlomas beveik per pus mažesnis atlyginimas turės būti priimtinas darbo ieškančiam žmogui.
Verslas abejoja, jog tai skatins kvalifikuotus darbuotojus naudotis Užimtumo tarnybos paslaugomis ar prisidės prie socialinio draudimo sistemos patrauklumo. Atkreiptinas dėmesys, jog sąžiningai mokantis įmokas žmogus turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas net 9 mėnesius, o ne būti išbrauktas iš bedarbių sąrašų vien dėl to, jog po pusės metų nesutinka dirbti už mažesnę algą.
Pritariame savo partneriams – profesinėms sąjungoms, jog neturime skatinti mažesnio darbo užmokesčio mokėjimo, o turime siekti rasti tinkamiausią darbą nedirbančiam žmogui.
Verslas pasisako už mokymosi galimybių plėtrą, tačiau pastebi, jog nėra, aišku kiek tiksliai žmonių norėtų ir galėtų persikvalifikuoti, ar bus skiriamas reikiamas ir adekvatus finansavimas. Aktyvios darbo rinkos priemonės orientuotos į pridėtinės vertės darbą bei aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis taip pat kelia abejonių dėl nepateikto finansavimo ir nepaaiškinto aukštųjų mokyklų siūlomo mokymo modelio.
Verslo atstovai siūlo LR Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai persvarstyti siūlomus užimtumo įstatymo pakeitimus, konsultuojantis su socialiniais partneriais, kurie tiesiogiai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Taip pat siūloma kartu su socialiniais partneriais atlikti įgyvendinimo stebėseną bei rezultatų vertinimą.
