Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.
„Tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių, kurie gali dirbti, sugrįžtų į darbo rinką arba iš jos neiškristų“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak jo, įstatymas nukreiptas ir į darbo neturinčius gyventojus, ypač ilgalaikius bedarbius, ir į darbą turinčius asmenis, kad jie galėtų tobulėti, įgyti aukštesnę kvalifikaciją.
„Svarbus aspektas, kad įstatymas, kuris, tikiu, šiandien bus priimtas, jis leis turėti dvi grupes Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių.
Viena grupė – pasirengusiųjų, kurie gali greitai sugrįžti į darbo rinką, yra neseniai iškritę iš darbo rinkos, gauna nedarbo draudimo išmokas. Jie paprastai per 3–6 mėnesius sugrįžta į darbo rinką.
Ir tie žmonės, kurie yra vadinamieji ilgalaikiai bedarbiai, iškritę ir nesugrįžtantys. Arba sugrįžta labai trumpam ir vėl iškrenta iš darbo rinkos. Tokių turime apie 48 tūkst. ir tie žmonės paprastai dėl kelių priežasčių negali susirasti darbo.
Arba turi priklausomybes, arba jie turi įsiskolinimus kreditoriams, nemoka alimentų ir turi antstolių raštus, kurių labai bijo ir darbdaviai, ir patys tie žmonės gauna mažiau galimybių grįžti į darbo rinką.
Arba tie žmonės turi apsunkintas susisiekimo galimybes atvykti iki darbo vietos, darbo pokalbio, Užimtumo tarnybos“, – vardijo M. Navickienė.
Ministrės tikinimu, visas šias išvardintas problemas valdžia nori identifikuoti, kodėl taip yra, suteikti papildomas paslaugas tiems žmonėms.
M. Navickienės teigimu, įstatymu norima užkirsti kelią ir darbui šešėlyje.
„Šioje vietoje keičiame tuo požiūriu, kad nebereikia sudėvėti Eglės-žalčių karalienės klumpių ir du kartus tą patį žmogų per vienus metus užklupti dirbant nelegaliai. Norime, kad užtektų tik vieno kreipimosi ir Užimtumo tarnyba galėtų priimti sprendimą braukti iš Užimtumo tarnybos sąrašų“, – sakė ministrė.
„Tikslas mūsų tikrai nėra atimti sveikatos draudimą, kitaip nuskriausti žmones. Tikslas yra suprasti, kodėl jie nedirba, netoleruoti ir nemokėti sveikatos draudimo tiems, kurie dirba šešėlyje, gauna pajamas ir gali susimokėti draudimą“, – pridūrė ji.
Šimonytė: ši privilegija turi kainuoti
„Klausimas, ką mes norime pasiekti. Mes norime pasiekti, kad Užimtumo tarnyba, kuri turi ribotus išteklius, savo išteklus skirtų tam, kas duoda rezultatą. Lietuvoje dažnai Užimtumo tarnyboje registruojasi žmonės, kurie darbo neieško ir tai daro dėl tam tikrų socialinių garantijų, kurios yra pririštos prie bedarbio statuso, turiu mintyje – sveikatos draudimą. Tai yra žmonės, kurie dirba šešėlyje, nemoka mokesčių, bet nori turėti minimaliais socialines garantijas.
<...> Tada Užimtumo tarnybos specialistai sukasi tokiam beprasmiškam cikle. Todėl, kad žmonėms siūlomas darbas, žmonės darbo atsisako arba nuvykę pas darbdavius prašo, kad darbdavys parašytų, kad tas žmogus yra netinkamas. Tai yra resursų švaistymas“, – sakė I. Šimonytė.
Dėl to, anot premjerės, pagrindinis reformos tikslas yra pasiekti, kad Užimtumo tarnyba savo išteklius skirtų tam, kad motyvuoti ir darbo iš tikro ieškantys žmonės gautų maksimalią pagalbą.
„Žmonių, kurie dirba šešėlyje, galbūt sumažės per ilgesnį laiką, tačiau pagrindinis tikslas – padėti tiems žmonėms, kurie nori įsidarbinti ir skirti jiems Užimtumo pagrindinį dėmesį, nes toks yra Užimtumo tarnybos pagrindinis darbas“, – aiškino I. Šimonytė.
Pasak premjerės, problema, kad šešėlyje dirbantys žmonės nenori mokėti privalomojo sveikatos draudimo ir nori, kad mokestį sumokėtų kiti gyventojai.
„Kadangi formaliai įstatymai susieja draudimą su registracija Užimtumo tarnyboje, tai ką mes ir sakome, kažkuriuo metu ši privilegija turėtų pradėti kainuoti“, – sakė I. Šimonytė.
Seimas spręs, ar nuo liepos keisti bedarbio statuso sąlygas
Įstatymo pataisomis siūloma darbo ieškantiems žmonėms darbą pasiūlyti iš karto – tai leistų Užimtumo tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.
Tie žmonės, kurių įsidarbinimo galimybės būtų ribotos – dėl stokos motyvacijos ar socialinių įgūdžių, bus priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, juos slėgs skolos – įgytų darbo rinkai besirengiančio asmens statusą.
Jiems sveikatos draudimo patiems mokėti nereikėtų, jį dengtų valstybė, tačiau nustačius nelegalų ar nedeklaruotą darbą įmokas tektų mokėti pačiam. Tokiu atveju šis statusas jiems būtų panaikintas, nustotų galioti visos privilegijos.
Žmonėms, kurie stokos motyvacijos ar socialinių įgūdžių, bus priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, juos slėgs skolos, bus priskiriami atvejo vadybininkai.
Siekiant, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų darbą, ketinama jiems kompensuoti kelionės išlaidas ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją Užimtumo tarnyboje.
Devynis mėnesius tinkamo darbo pasiūlymai bedarbiui būtų teikiami atsižvelgiant į ankstesnį jo darbo užmokestį. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas nebūtinai turės atitikti žmogaus kvalifikaciją, kompetenciją, darbo patirtį, tačiau turės atitikti sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
Seimas, be kita ko, ketina įteisinti dvi išmokas: iš užsienio pritrauktiems darbuotojams (4,1 MMA, arba beveik 3 tūkst. eurų) bei darbdaviams (7,2 MMA, arba 5256 eurus). Dabar MMA siekia 730 eurų.
Išmokos galėtų tikėtis aukštos kvalifikacijos darbuotojai, Lietuvoje nedirbę daugiau nei penkerius metus.
