Bedarbių pervadinimas į darbo rinkai besirengiančius asmenis kelia abejonių, nes pavadinimas neskatina aktyviau ieškotis darbo. Pasak verslo atstovų, šie žmonės gali neribotą laiką tapti Užimtumo tarnybos „klientais“, kadangi visos socialinės garantijos yra paliekamos, o naujų realių paslaugų šiems asmenims praktiškai nesiūloma.
„Iš esmės sutinkame, kad būtina pasirūpinti visais Lietuvos gyventojais, tačiau manome, kad socialinės paramos funkcijas pagrinde atlieka savivaldybės, o ne Užimtumo tarnyba, todėl prieš reformuojant sistemą, būtina tai įvertinti“, – minėjo LVK generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.
Ne mažiau svarbus ir tinkamo darbo nustatymo požymių pakeitimas. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, darbo pasiūlymas bus laikomas tinkamu, jeigu pirmus tris mėnesius darbo skelbime siūlomas mėnesinis darbo užmokestis bus ne mažesnis nei 80 proc., o kitus mėnesius – 60 proc. darbo ieškančio asmens gauto darbo užmokesčio. Jei asmuo dirba informatikos ir ryšių srityje, jo VDU yra 2697 eur, jis turės sutikti dirbti bet kokį darbą už 1618 eur. LVK nuomone, tai kelia abejonių, ar bus orientuojamasi į pagalbą žmogui rasti jo poreikius atitinkantį ar geresnį darbą, o ne siūlomas beveik perpus mažesnis atlyginimas. Neįtikina argumentas, kad dabar iš viso nėra jokio kriterijaus ir asmuo turėtų būti braukiamas iš bedarbių sąrašo, jei jis nesutinka su tinkamo darbo pasiūlymu, nes tai, verslo nuomone, yra įgyvendinimo problema, kurią reikia spręsti, o ne siūlyti naują reguliavimą.
Sveikinama iniciatyva praplėsti užimtųjų asmenų galimybes mokytis. Pastangos atrasti erdvės darbo rinkoje tiems, kurie iš jos išėję, neabejotinai svarbios, tačiau nėra aišku, kiek tiksliai žmonių norėtų ir galėtų persikvalifikuoti. Taip pat lieka klausimas, ar bus reikiamas ir adekvatus finansavimas, juolab, kad aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai realiai turės galimybę mokytis.
Verslo atstovai džiaugiasi numatoma galimybe užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos, tačiau pažymi, jog trūksta šios dienos situacijos vertinimo. Kalbos barjeras sukelia nemažai trikdžių ne tik ES piliečiams, bet ir trečiųjų šalių piliečiams, atvykusioms jų šeimoms integruotis į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą. Labai svarbu užtikrinti, kad mokytis valstybinės kalbos būtų siunčiami ne tik bedarbiai ir užimti asmenys, kurie yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, gyvenantys Lietuvoje, bet ir trečiųjų šalių piliečiai, jų sutuoktiniai. Tas ypač aktualu dabar, kai stengiamasi sudaryti kuo geresnes sąlygas nuo karo bėgantiems Ukrainos piliečiams, kad pastarieji Lietuvoje galėtų saugiai ir oriai gyventi bei įsidarbinti.
Atsižvelgiant į tai, kad vienas pagrindinių iššūkių, su kuriu šiandien susiduria verslas - darbuotojų trūkumo problema, LVK siūlo siekti praktiškai įgyvendinamų ir realių pokyčių užimtumo sistemoje, kurių Užimtumo įstatymo pakeitimų projekte vis tik pasigendama
