Darbo skelbimų portalo „CVonline“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė sakė, kad pirmieji darbdaviai pradėję specialiu ženkleliu Вітаємо українців (liet. kviečiami ukrainiečiai) žymėti darbo skelbimus, skirtus ukrainiečiams, buvo IT įmonės.
„Dažniausiai jos siūlo darbą programuotojams, o atlyginimai priklauso nuo pareigų, intervalas gan platus nuo 1,5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Taip pat greitai sureagavo ir finansų įmonės. Jos siūlo darbus apskaitoje, atitikties užtikrinimo pareigūnams. Atlyginimai vėlgi priklauso nuo darbo pobūdžio, nuo 1,2 tūkst. eurų iki 3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių“, – sakė marketingo vadovė.
Pasak R. Karavaitienės, darbų yra ir inžinieriams, jiems siūlomi 1,4 tūkst. eurų – 3,4 tūkst. eurų atlyginimai.
„Taip pat siūlomi darbai prekyboje – pakuoti prekes, rūšiuoti antrines žaliavas, atlyginimai siekia nuo 725 eurų iki 2,2 tūkst. eurų, virėjams – nuo 1,1 tūkst. eurų iki 1,7 tūkst. eurų.
Įmonės sureagavo į mūsų prašymą darbo skelbimus ukrainiečiams rašyti anglų kalba. Tikėtina, kad darbo pasiūlymų ukrainiečiams su kiekviena diena tik daugės ir darbų įvairovė bus daug didesnė. Didžiausia tikimybė, kad daugės pasiūlymų dirbti prekybos, gamybos, paslaugų, logistikos, sandėlių srityse“, – prognozavo skelbimų portalo atstovė.
Supaprastino įdarbinimo procedūras
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sakė, kad šiuo metu tarnyba renka informaciją apie potencialius darbdavius, kurie įdarbintų atvykstančius ukrainiečius.
„Praėjusią savaitę paskelbus anketą interneto svetainėje dėl darbo pasiūlymų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, per kelias kovo darbo dienas atsiliepė keli šimtai šalies darbdavių, siūlančių darbą ukrainiečiams. Trečdalis iš jų siūlo ir apgyvendinimą, užtikrintų lankstų darbo grafiką mamoms su mažais vaikais.
Kadangi nuo kovo 1 d. šalies darbdaviai gali įdarbinti ukrainiečius be papildomų procedūrų, jie nėra įpareigoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas darbo pasiūlymų registravimui ir bėgančių nuo karo asmenų konsultavimui“, – tikino Užimtumo tarnybos atstovė.
Anot jos, naujausiais duomenimis, daugiau nei 563 šalies įmonių užregistravo laisvas darbo vietas Užimtumo tarnyboje.
„Daugiausiai pasiūlymų sulaukta iš apdirbamosios gamybos sektoriaus. Iš jų daugiausia – maisto produktų gamybos bei drabužių siuvimo ir kitų tekstilės gaminių gamybos įmonių. Darbo vietas siūlo prekybos centrai, viešbučiai, restoranai ir daugybė kitų sričių darbdavių.
Šiuo metu siūlomų darbų pobūdis įvairus. Darbdaviai įdarbintų virėjus, kambarines, parduotuvės salės darbuotojus, vairuotojus, siuvėjus, pakuotojus, taip pat kvalifikuotus elektrikus, baldų apmušėjus, staklių operatorius ir inžinierius, IT specialistus, programuotojus, buhalterius ir kt.“ – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė.
Nedidelė dalis ukrainiečių jau įsidarbino Lietuvoje
Pasak M. Jankauskienės, naujausiais duomenimis į Užimtumo tarnybą jau kreipėsi 92 ukrainiečiai.
„Didžioji dauguma norėtų dirbti. Kitiems suteikiamos konsultacijos dėl įvairių socialinių klausimų.
Darbo ieškantiems asmenims jau pirmojo susitikimo metu yra organizuojami pokalbiai su darbdaviais, nes patiems susisiekti gana sudėtinga dėl kalbos barjero ir psichologinio situacijos konteksto. Visgi karo pabėgėliai atvyko čia sudėtingomis sąlygomis ir pirmiausia reikia spręsti sveikatos apsaugos, būsto, mokyklos ar darželių paieškos klausimus“, – sakė M. Jankauskienė.
Ji pastebėjo, kad besikreipiantys ukrainiečiai ieško tiek kvalifikuoto, tiek nekvalifikuoto darbo: gali dirbti virėjais, odontologo padėjėjais, slaugytojais, pardavėjais ir pan.
„Kaune vienas ukrainietis susidomėjo autobuso, troleibuso vairuotojo kursais, buvo nuvykęs į „Kauno autobusus“, laukia leidimo gyventi, planuojami kursai. Dėl kito atvejo susitarta dėl darbo pokalbio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
Užimtumo tarnyba organizavo ukrainiečio susitikimą su „Vičiūnų grupė“ personalo atstovais. Įmonėje buvo pristatytos darbo pozicijos, aptartos įsidarbinimo galimybės. Išduotas siuntimas pasitikrinti sveikatą, išklausyti higieninių įgūdžių mokymo programą. Planuojamas įdarbinimas bendrovėje „Plungės kooperatinė prekyba“ kovo viduryje“, – vardijo M. Jankauskienė.
Priims ir be patirties
Daugiau nei pusšimtį restoranų ir picerijų valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis tikino, kad į restoranus ketina priimti mažiausiai 100 ukrainiečių.
„Šiandien mūsų restoranuose jau dirba 122 Ukrainos piliečiai. Atvykstantiems naujiems darbuotojams nekeliame jokių kvalifikacinių reikalavimų, nereikalaujame mokėti kalbos ar prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų dirbti. Manome, kad jiems svarbiausia suteikti prieglobstį ir sugrąžinti viltį.
Todėl apmokysime neturinčius jokios patirties, padėsim jiems įsikurti, apsigyventi ir susitvarkyti dokumentus legaliam darbui ir gyvenimui Lietuvoje. Siūlysim įvairaus darbo – virtuvės pagalbininkų, barmenų, padavėjų, virėjų padėjėjų, picų kepėjų. Neturintiems kvalifikacijos dirbti virtuvėje siūlysime darbą su klientais. Apgalvojome ir galimas problemas. Adaptuosime darbui su įvairiomis kalbomis savo kasas. Vengdami galimų nesusipratimų, identifikuosime salės darbuotojus, nemokančius lietuviškai“, – pasakojo G. Balnis.
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budienė irgi teigė, kad artimiausiu metu ketinama į darbą priimti ukrainiečius.
„Turime įvairių darbo vietų, bet kol kas nesame pasirašę darbo sutarčių. Mes suteiksime visas socialines garantijas, taip pat jie gaus ir papildomas naudas, kurios yra suteikiamos visiems mūsų darbuotojams. Labai tikime, kad garantuotas darbas padės nuo karo bėgantiems žmonėms jaustis tikresniems dėl ateities bei padės sparčiau integruotis Lietuvoje.
Pagrindinis tikslas yra padėti šiems žmonėms, turėti pragyvenimo šaltinį ir labai tikimės, kad mūsų prekybos tinklo kolektyvo dėka jie rastų užuovėją ir ramybę“, – sakė prekybos tinklo atstovė.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sakė, kad įmonė Vilniuje šiuo metu gali įdarbinti 70 žmonių parduotuvėse, gamybos cechuose ir logistikos sandėliuose, Kaune – 30 žmonių parduotuvėse ir gamybos cechuose, Klaipėdoje – 16 žmonių parduotuvėse ir gamybos cechuose.
„Be to, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje galime nemokamai apgyvendinti darbuotojams skirtuose bendrabučiuose. Kadangi mūsų įmonėje darbuotojų poreikis yra kintantis, dėl įdarbinimo kituose miestuose taip pat esame atviri.
Pareigos, į kurias ieškome darbuotojų: salės darbuotojų, valytojų, krovėjų, cecho darbininkų, virtuvės pagalbinių darbuotojų, virėjų, kepėjų, konditerių, mėsininkų, išvežimo rampos darbuotojų, prekių rūšiuotojų, užsakymų komplektuotojų“, – pasakojo prekybos tinklo atstovė.
Anot jos, prekybos tinkle ir dabar dirba darbuotojai iš Ukrainos.
„Jais rūpinamės bei apgyvendiname atvykstančius jų šeimos narius, teikiame kitą pagalbą. Tačiau jų skaičius plėsis, nes šiuo metu jau vyksta pirmieji įdarbinimai žmonių, kurie dėl karo Ukrainoje turėjo palikti savo namus.
Visi norime, kad karas kuo greičiau baigtųsi, ant nekaltų žmonių galvų nebekristų bombos, žmonės galėtų gyventi įprastą ir saugų gyvenimą. Daugybė žmonių Lietuvoje daro viską, ką gali, kad galėtų padėti Ukrainos žmonėms. Mes lygiai taip pat stengiamės įvairiais būdais pagelbėti, vienas jų – galimybė įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas. Niekas nežino, kiek tęsis šis karas, bet visi suprantame, kad žmonėms reikia gyventi čia ir dabar“, – komentavo E. Dapkienė.
