transplantacija

Prieš šešerius metus iš žemaitijos kilusi Kristina išgyveno, ko gero, įsimintiniausią vasarį savo gyvenime. Vasario 12 d. atšventusi 50-ąjį jubiliejų, vasario 16-ąją ji sulaukė pačios geriausios ir neįkainojamos dovanos – ilgiau kaip dvejus metus laukto donoro inksto. „Ši ypatinga Lietuvai diena tapo ir mano gimtadieniu. Dabar švenčiu du gimtadienius,“ – sako prie įprasto gyvenimo sugrįžusi laiminga moteris.

Šeštadienio vakarą LSMUL Kauno klinikose registruotas donoras vaikas. Donorystei tikę nepilnamečio jaunuolio organai ir audiniai gyvybę išgelbės ar sveikatą pagerins net šešiems sunkiai sergantiems žmonėms, tarp jų – ir vienam Vokietijos piliečiui. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų reanimacijoje vaiko gyvybė užgeso vėlų vasario 13-osios vakarą.

VUL Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą. Donoro tyrimo rezultatas – teigiamas Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites.

Antradienį, sausio 19-ąją, VUL Santaros klinikose vyksta inkstų transplantacijos procesas. Pirmadienį vakare šiose klinikose užregistruotas potencialus donoras, kurio artimieji sutiko velionio organus paaukoti donorystei. Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM koordinatoriai nuo pirmadienio vakaro koordinuoja transplantacijos procesą po to, kai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos informavo, jog užregistruotas potencialus donoras.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo registruotas organų donoras, išgelbėjęs dviejų asmenų gyvybes. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad transplantacijai tinkami donoro inkstai, kurie buvo pergabenti į Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikas. „Simboliška, kad būtent Laisvės gynėjų dieną vienas žmogus ir jo artimieji, sunkią netekties valandą ištarę „taip“, leido dviem žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę.

„Mano gyvenime šiuo metu yra dvi paros valandos – 12 ir 18 valanda. Tuo metu galiu aplankyti sūnų, gydomą reanimacijos-intensyviosios palatos skyriuje“, – pasakoja moteris, kuri šiuo metu dėl karantino sąlygų ir ypatingos infekcijų grėsmės vaiko sveikatai gyvena VUL Santaros klinikose, laukdama, kol galės ne tik trumpam aplankyti savo sūnų, bet nuolat juo rūpintis.

Šį trečiadienį, gruodžio 16 d., LSMUL Kauno klinikose registruotas organų donoras. Tai išskirtinis donoras savo amžiumi – mažamečio vaiko artimųjų apsisprendimo dėka jo širdis persodinta panašaus amžiaus vaikui. Ketvirtadienio rytą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose užgesus vaiko gyvybei tėvams pakako jėgų priimti ypatingą sprendimą ir paaukoti vaiko organus donorystei.

Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai turi kovoti ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl galimybės įsigyti jiems tinkamus vaistus – žmonėms po organų transplantacijos reikalingų vaistų priemoka gali siekti net ir 250 eurų, o pigiausio generinio vaisto tiekimas – sutrikęs. Nors nuo šių vaistų priklauso žmonių gyvybė, kol kas jie palikti nežinioje. Ruslana jau 10-imt metų gyvena su persodintu inkstu.

Prieš penkerius metus pabradiškės Rimos Gruodienės (35) gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Tada moteris išgirdo retos ligos diagnozę, kuri ne tik privertė sulėtinti kasdienybės tempą, bet ir labiau vertinti kiekvieną akimirką, laiką su šeima. Šiandien Rima nenori pernelyg spėlioti apie tai, kas jos laukia ateityje, tačiau tiki, kad gali įvykti stebuklas. „Dabar jaučiu tokį lėkimą ir skubėjimą, jeigu būtų įmanoma ir galėčiau valdyti laiką, tą tempą tikrai sulėtinčiau.

Išgirdus žodį „transplantacija“ natūraliai kyla mintis apie sudėtingas, ilgas operacijas ir riziką dėl gyvybės. Iš tiesų ne visada viskas yra taip sudėtinga. Laidoje „Sveikata.lt“ buvo pasakojama, kad šiandien Lietuvoje yra taikomas naujas gydymo metodas tiems, kurie skundžiasi konkrečia žarnyno liga.

Rugpjūčio 26-ąją organų transplantacijos laukusius pacientus pasiekė gyvenimą keičiančios naujienos – po ilgo laukimo nežinioje jiems atsirado tinkamas donoras. Trečiadienio popietę Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos sulaukė žinios iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės apie registruotą potencialų donorą.   Kiekvieną kartą gavus tokią žinią laukiama artimųjų sprendimo – ar jie sutiks dovanoti organus jų laukiantiems pacientams.

Vos gimus Adrianai likimas jai atsiuntė didžiulį iššūkį – įgimtą tulžies latakų atreziją, dėl kurios nė metų neturinčiai mergaitei buvo atlikta kepenų transplantacija. Jas mergaitei padovanojo mama Sandra, kuri tuo metu pati dar mokėsi 12 klasėje. Nepaisant visų bandymų apsaugoti dukrą, praėjusių metų sausį nutiko nelaimė – keliaujančią į mokyklą mergaitę partrenkė automobilis. Nuo tos akimirkos Adriana gyvena nuolatinėje baimėje. „Kai gimė Adriana ji buvo labai vangi.

Dabar Matukui yra dveji su puse metų, tačiau jis jau patyrė daugiau nei kiti patiria per visą savo gyvenimą. Berniuką užklupusi klastinga liga taip lengvai jo nepaleido. Kai šeima galvojo, kad blogiausia jau praeityje, ji smogė antrą kartą. Visai neseniai Matas ištvėrė vieną didžiausių išbandymų – kamieninių ląstelių transplantaciją. Matuko liga prasidėjo prieš pusantrų metų, kai berniukui buvo vos devyni mėnesiai.

Algirdas Bielskas inksto transplantacijos laukė pusantrų metų. Skambučio, kad atsirado donorinis inkstas ir jam reikia atvykti į Kauno klinikas dėl tyrimų, vyras sulaukė gegužę. „Nors šalyje dar buvo karantinas, apie jo sveikatos sistemai keliamus iššūkius tuo metu net negalvojau. Labai laukiau inksto transplantacijos ir norėjau kuo greičiau palengvinti savo kasdienybę.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Biuras) skelbia apie dar vieną sėkmingai įvykusį tarptautinį organų donorystės procesą. Pasibaigus ilgajam šventiniam savaitgaliui, antradienį (liepos 8 d.) Biurą pasiekė žinia iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų – registruotas potencialus donoras.

14 valandų 40 minučių. Sostinėje prie Santaros klinikų didelis sujudimas. Čia rikiuojasi greitosios pagalbos ir policijos automobiliai. Netrukus žiede uždaromas eismas, o padangėje pasirodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis.  Juo iš Rygos transplantacijai atskraidinamas gyvybiškai svarbus organas – kepenys. Ir tai yra akivaizdus įrodymas, kad organų donorystėje sienos tarp valstybių neegzistuoja.  „Pasiūlė organą apie 17 val.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Biuras) informuoja apie dar vieną sėkmingai atliktą tarptautinį organų donorystės procesą. Birželio 17 d.  įvyko jau antras šiais metais tarptautinis organų donorystės procesas Lietuva – Latvija (Vilnius – Ryga). Latvijoje, vienoje iš Rygos ligoninių konstatavus asmeniui smegenų mirtį ir gavus jo artimųjų sutikimą, buvo pradėtas tarptautinis organų donorystės procesas.

Nacionalinis transplantacijos biuras dėkoja žmonėms, kurie sutinka papasakoti savo sėkmės istoriją, kai transplantacija pakeitė jų gyvenimą. Žemyna šiuo metu sėkmingai medicinos mokslus studijuojanti būsima gydytoja, būdama 19 metų, susirgo akies ragenos uždegimu, kuris grėsė vienos akies apakimu. „Mane, jauną studentę, tik pradėjusią studijas, ši liga užgriuvo visiškai netikėtai. Viskas prasidėjo vieną rytą nuo akies paraudimo ir jausmo, jog kažkas į ją įkrito.

Stebuklui prilygstantis Kinijos medikų pasiekimas. Uhane 65-erių metų COVID-19 pacientui persodinti abu plaučiai. Vos po 19 dienų vyras atgavo jėgas ir ėmė sparčiai stiprėti. Kinijos medikai dalijasi neįtikėtina sėkmės istorija. COVID-19 įveikęs 65-erių vyras ilgai kovojo dėl savo gyvybės. Net ir išgijęs jis dėl plaučių pažeidimų negalėjo savarankiškai kvėpuot, tad 62 dienas vyrui buvo taikoma vadinamoji EKMO terapija – ekstrakorporinė membraninė oksigenacija.

5-erių metų Elžbieta labai protinga, linksma ir guvi mergaitė, tačiau jau kelis mėnesius jos namais tapo palata Varšuvos ligoninėje. Nors vos tik gimusi ji buvo puikiai įvertinta pagal Apgar naujagimių skalę, tačiau po poros mėnesių tėvai išgirdo apie sunkią dukros ligą, dėl kurios nepavyko išvengti kepenų transplantacijos.

Lietuvoje šv. Velykų išvakarėse – neeilinis įvykis organų donorystės srityje. Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriai naktį iš penktadienio į šeštadienį ir visą šeštadienį koordinavo tris donorystės procesus, kurie peržengė ir sienas tarp valstybių: dviem donorams smegenų mirtis konstatuota Lietuvoje ir vienam Latvijoje, pastarojo kepenys buvo pasiūlytos Lietuvoje transplantacijos laukiantiems recipientams.

Transplantacijos laukiantys žmonės ir gyvenantys su transplantuotu organu  priklauso rizikos grupei, nes jų imuninė sistema yra silpna, virusinės infekcijos yra žymiai pavojingesnės nei sveikiems žmonėms. Pacientų skaudulius ir žmones varginančius klausimus išklauso ir patarimų duoda Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ narės, į kurias dažniausiai ir kreipiasi pacientai, kasdien susiduriantys su iššūkiais.

Prieš kelis metus Lina sužinojo, jog serga galutine inkstų funkcijos nepakankamumo liga. „Iki ligos buvau sveika ir aktyvi. Sportavau ir sveikai maitinausi, todėl diagnozė buvo labai netikėta“, – pasakoja jauna kaunietė. Pasak moters, dar netikėtesni buvo ligą signalizuojantys simptomai, rašoma pranešime spaudai. „Pavasarį pradėjo kraujuoti dantenos, kartais iš nosies bėgdavo kraujas, nukrito hemoglobinas, o kojos pasidarė sunkios, stojantis reikėjo prisilaikyti.

Tikriausiai visos būsimos mamos nekantriai laukia, kol galės išgirsti savo kūdikio širdutės plakimą, pamatyti jo šypseną ir pajausti, kaip jis mažais piršteliais įsikimba į mamos pirštą. Tačiau kartais tų mažų širdelių plazdėjimas išduoda, kad kažkas negerai, o vaikui atėjus į šį pasaulį reikalingas gydymas, operaciją ar netgi persodinti tą mažą širdutę. Tokiose situacijose į pagalbą skuba vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Virginijus Jakutis.

Lietuvoje minimas pirmosios inkstų transplantacijos 50-metis. Mūsų šalyje veikia du transplantacijos centrai – Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. 2019 m. Santaros klinikose atlikta 48 inksto transplantacijos iš mirusio donoro ir 6 iš gyvo donoro. Inksto transplantacijos šiuo metu laukia 130 asmenų, rašoma pranešime spaudai.

Su Sigita Varanauskaite susitikome pasikalbėti dar tada, kai ji kone kas antrą dieną vykdavo į Vilnių darytis tyrimų. Kaunietė buvo ką tik įtraukta į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, tačiau nepaisant sunkių minčių ir vis prastėjančios sveikatos tryško energija, o nuo veido nė akimirkai nedingo šypsena.

Lietuvoje ryte vyko tarptautinis donorinio organo procesas. Latvija dovanoja donorinį organą Lietuvos recipientui. Pirmadienį iš Latvijos į Lietuvą persodinti atgabenta širdis, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. 13.54 val. sraigtasparnis, sėkmingai įvykdęs užduotį, grįžo į postą. „Latvijoje, vienoje iš Rygos ligoninių, konstatavus asmeniui smegenų mirtį ir gavus jo artimųjų sutikimą, buvo pradėtas organų donorystės procesas.

Kauno klinikoms 2019 metai buvo neeiliniai: atlikta 500-oji inkstų transplantacija, o per tris paras atliktos net septynios sudėtingos organų transplantacijos. Keturiolikmetė Kamilė – viena iš laimingųjų, kuriai Kauno klinikose sėkmingai transplantuotas inkstas. „Dukra nuo mažens turėjo šlapimo pūslės funkcijos sutrikimą, o vaikystėje net du kartus sirgo šlapimo takų infekcija“, – pasakojimą pradeda Kamilės mama Irena.

Socialiniame tinkle plintantis įrašas apie netikėtai planuoto donoro nesulaukusią moterį išjudino diskusiją – ko verta donoro kortelė, jei artimųjų valia yra viršesnė? Laukusi galimybės gauti donoro inkstą vilnietė Brigita prieš kelias dienas pasiguodė likusi it musę kandusi.   Į Kauno transplantacijos centrą moteris atvyko su didele viltimi. Ji, kaip ir dar keturi kiti žmonės, tikėjosi sulaukti transplantacijos.

Žmonių gyvenimas, kuriems prireikia vienokio ar kitokio organo transplantacijos, tiesiogiai priklauso nuo visuomenės pritarimo organų donorystei. Per 20 metų pritarimą donorystei išreiškė beveik 32 tūkst. Lietuvos piliečių, išreiškę savo valią įsigydami donoro kortelę.

Ką tik išlydėtų metų statistika teikia vilties, kad organų donorystės situacija Lietuvoje nors ir po truputį, bet gerėja. Nacionalinis transplantacijos biuras, išanalizavęs gautą 2019 m. statistiką,  informuoja, kad praėjusiais metais Lietuvoje atlikta daugiau transplantacijų, negu 2018 metais. Nors organų transplantacijos pradėtos prie 5 dešimtmečius, kiekvienais metais vis įvyksta kažkas, ko niekada nebuvo anksčiau. Taip ir praėjusiais metais tokių įvykių buvo.

Praėjusiais metais 26 veiklos metus skaičiuojanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ sulaukė Prezidento Gitano Nausėdos pritarimo skatinti organų donorystę. Jo iniciatyva sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sudarė specialią darbo grupę, kurios tikslas – aktyvinti organų donorystės ir transplantacijos procesą Lietuvoje.

„ir nutiko tai“ – pirmoji Lietuvoje tinklalaidė apie organų donorystę. Čia šiltai ir atvirai bendraujame su gydytojais, psichologais, filosofais bei mėginame pažvelgti į šią gyvybiškai svarbią temą iš įvairių kampų. Plėskime donorystės suvokimo ribas kartu!“ – kreipiasi laidos kūrėjai Karolina Dačkutė ir Aistis Žekevičius.

Kasmet antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šiemet ši diena – spalio 12-oji. Visame pasaulyje šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, akcijos, parodos ir bus pagerbiami donorai, jų šeimos ir medikai, kurie sunkiai dirba dėl kitų žmonių gyvybės.

Būdama studente Irma Juodienė galvojo, kad yra nemirtinga ir gyvenimas tęsis amžinai. Tačiau paprastas gripas privertė pakeisti šį įsitikinimą. Gripas komplikavosi ir moteriai nustojo veikti inkstai. Vienintele jos viltimi gyventi tapo šio organo transplantacija. Studentavimo laikais Irmos gyvenimas tekėjo įprasta vaga: ji studijavo, dirbo, džiaugėsi jaunyste, tad į užklupusį gripą nekreipė daug dėmesio ir manė, kad jis praeis savaime.

Santaros klinikose liepos 11-ąją jau 300-ąjį kartą transplantuotas inkstas iš gyvojo donoro. Šia proga medikai suteikė neeilinę galimybę žurnalistams iš arti pamatyti transplantacijos operaciją. Jos metu ukrainietė motina savo 23-ejų sūnui padovanojo inkstą. Per metus klinikose vidutiniškai atliekama iki 10 gyvo organo transplantacijų.

Mažas berniukas pradeda kovą su leukemija dėl savo gyvybės praėjus tik kelioms dienoms po to, kai jo tėtis baigė tokio pat tipo kraujo vėžio gydymą, pasakojama Daily mail. Saffron Webb (26) slaugė savo vyrą Ollie (27), kuris baigė vėžio gydymą. Tačiau mažiau nei po dviejų savaičių jų šeima buvo sugniuždyta žinios, kad jų dešimties mėnesių sūnui Alfie buvo nustatyta ūminė mielogeninė leukemija.

Viena diagnozė apvertė jaunos merginos gyvenimą. Gyvendama užsienyje Aistė Štaraitė sužinojo, kad jos širdis pavargo ir jai yra reikalingas transplantas. Po išgirstos diagnozės mergina grįžo į Lietuvą. Čia ji gyvena laukimu, o kol sulauks naujos širdies, krūtinėje plakimą palaiko dirbtinis skilvelis. A. Štaraitės diagnozė – širdies nepakankamumas.

Jonavos rajone, Rukloje, gyvenančios trijų vaikų mamos Dalios Grigienės (51) gyvenimas iš tiesų nebuvo lengvas. Dar prieš šešerius metus po kepenų persodinimo palaidojusi savo vyrą, dabar moteris ir vėl laukia reikalingų organų. Tik jų reikia ne jai, o jos vos aštuoniolikos sulaukusiam jaunėliui sūnui Mantui, kuris jau aštuntą parą yra ištiktas komos.

Praeitų metų liepos mėnesį Audra Bastytė-Ignatavičė prisimena su skausmu. Būtent tą dieną netikėtai užgeso jos vyro gyvybė. Nutarusi savo vyro organus paaukoti donorystei, moteris sužavėjo šimtus lietuvių. Paaukodama savo mylimo vyro organus, moteris išgelbėjo šešių žmonių gyvybę. Tokios organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje šiuo metu laukia dar 370, daugiausia – 164 pacientai laukia inksto donoro.

Išgyvendami netektį ir nepamatuojamą skausmą, gedėdami mylimo žmogaus, artimieji dovanoja gyvenimą kitiems. Taip galima apibūdinti organų donorystės procesą – kai vienam žmogui mirus, viltis gyventi suteikiama net ne vienam, o keliems žmonėms. „Po tokių laidų, kaip „Lietuvos Garbė”, Nacionalinis transplantacijos biuras sulaukė didelio skaičiaus žmonių, apsisprendusių donorystei po mirties.

Iš Žemaitijos kilęs Antanas šio ketvirtadienio vakarą gavo antrąjį gyvenimo šansą, tiksliau – antrąją širdį, kuri per porą valandų buvo atskraidinta tiesiai iš Rygos ir persodinta per 5 valandas trukusią operaciją. Gal ir sunku patikėti, bet pacientas jau žvalus ir guvus. Ir, žinoma, be galo dėkingas donoro artimiesiems. „Gavom širdį, sako. Tai apsidžiaugiau. Ir stresas, ir viskas buvo“, – sako 61 metų Antanas.

Nuo 2018 metų lapkričio pradžios inksto, širdies, plaučių, kasos ar kepenų persodinimo operacijos laukiantys žmonės gyvena nežinioje dėl ateities. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradeda pavaldžių įstaigų pertvarką, kuri numatyta ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane.

Kriogeninis užšaldymas, arba kriokonservacija, laikomas perspektyviausiu donorų organų išsaugojimo būdu. Po ilgų tyrimų, bandymų su gyvūnais ir diskusijų medikų rasti keli variantai, kurie, kaip teigia JAV mokslininkai, atrodo gana perspektyvūs ir galėtų ateityje sumažinti tam tikrų organų laukiančių pacientų sąrašą. Trumpas transportavimo laikas – viena didžiausių kliūčių Priežastys, kodėl laukiančiųjų sąrašas toks ilgas – įvairios.

Visus šiuos penkis vaikus vienija vienas, galbūt kiek skausmingas bruožas – visi jie vieninteliai Lietuvoje serga tam tikra liga. Tačiau būtent šie Lietuvos vaikai yra gyvas įrodymas, kad begalinis tikėjimas ir tėvų meilė laužo visas numatytas medikų prognozes.  Šiomis unikaliomis vaikų istorijomis mes su mūsų skaitytojais dalijomės visus ištisus metus.

Vos už kelių mėnesių klaipėdietis Timotis (13) švęs savo keturioliktąjį gimtadienį. Nors optimizmu ir savo energija berniukas stebina visus aplinkinius, sunkiai būtų galima patikėti, kad jis – vienintelis Lietuvoje sergantis klastinga liga, pavadinimu adrenoleukodistrofija. Galbūt ne kiekvienas iš pirmo karto sugebėtų ištarti ganėtinai sunkią trylikamečio Timočio diagnozę – adrenoleukodistrofija, susieta su X chromosomomis.

Nuotraukoje matoma mergytė, vardu Viktorija. Šiandien ji niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių ir ypatingai džiugina aplinkinius plačia šypsena bei entuziazmu. Tačiau retas, kuris pagalvotų, kad šiai mažylei gyvenimas nuo pat pradžių buvo sunkesnis nei kitiems – būdama aštuonių mėnesių ji susirgo kraujo vėžiu. Vilnietės Irenos Videvič dukrelė Viktorija itin sunkia kraujo vėžio forma susirgo būdama vos aštuonių mėnesių. Sunku net pagalvoti apie tai, ką teko iškęsti mergytei ir jos tėveliams.

Sausio 6 d. slaugės išvežė Cameroną Underwoodą iš vienos Niujorko ligoninės operacinės po 25 valandas trukusios veido rekonstrukcijos operacijos, kur pakeisti jo veido kaulai, audiniai, oda ir dantys. Dabar, praėjus viso labo vienuolikai mėnesių po operacijos, 26-erių Cameronas pasveiko taip, kad jo atpažinti nebeįmanoma. Kaip ir visiems transplantacijas išgyvenusiems pacientams, jam visą gyvenimą teks gerti specialius vaistus, kad organizmas neatmestų donoro suteiktų audinių.

Nepagydoma kepenų liga „Išsipildymo akcijos 2017“ herojui Eismantui, kuriam šiuo metu 14 metų, buvo diagnozuota sulaukus šešerių metų. Ilgai vaistais besigydžiusio vaiko sveikata prastėjo. Vienintelė pagalba – kepenų transplantacija, kainavo 10 tūkst. eurų, tačiau Eismanto šeima tokių pinigų neturėjo.„Išsipildymo akcija“ ištiesė pagalbos ranką ir šiandien Eismantas gali gyventi.