Vilnietės Irenos Videvič dukrelė Viktorija itin sunkia kraujo vėžio forma susirgo būdama vos aštuonių mėnesių. Sunku net pagalvoti apie tai, ką teko iškęsti mergytei ir jos tėveliams.
Tačiau dėka Santaros vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro ir vaikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyrio – šiandien Viktorija yra visiškai sveika.
Pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse
Santaros vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyris šiandien yra pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse medicinos intervencijoms skirta vieta, kur visi baldų ir įrangos paviršiai padengti specialia antimikrobine danga, neleidžiančia pavojingiems mikroorganizmams daugintis ligonį supančioje aplinkoje.
Taikant naujausias technologijas pagaminti antimikrobiniai paviršiai padeda išvengti hospitalinių infekcijų, visame pasaulyje laikomų didele medicinos problema, su kuria nėra paprasta kovoti.
Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyryje gydomi vaikai sergantys sunkiomis onkologinėmis, kraujo, medžiagų apykaitos ligomis ir imunodeficitais. Kaulų čiulpų persodinimas jiems yra vienintelė galimybė išgyventi ir pasveikti.
Šiandien čia jau atlikta 225 transplantacijų 208 vaikams iš Lietuvos ir Latvijos. Pasveiksta 74 proc. vaikų, kuriems persodinti kaulų čiulpai.
Pacientas lieka be jokio imuniteto
Būtent Viktorija – viena iš nedaugelio pacientų, kuriems Lietuvoje buvo sėkmingai atliktos kaulų čiulpų transplantacijos.
Kaip pasakoja Vaikų onkohematologijos centro vadovė doc. dr. Jelena Rascon, kaulų čiulpų transplantacija, kaip ir kiekvienos transplantacijos rūšis yra ypatinga tuo, kad gydytojai yra priversti sugebėti apgauti gamtą.
„Tokiais atvejais mes turime žmogui persodinti kitą kraujodarą, imunitetą. Mūsų organizmas milijoną metų buvo mokinamas – kas ne mano, tą reikia sunaikinti. Todėl transplantacijos metu mums reikia sutaikyti dvi imunines sistemas“, – sako J. Rascon.
Centro vadovės teigimu, kaulų čiulpų transplantacijos procedūra atliekama tuomet, kai nebelieka jokios kitos alternatyvos.
„Iš vienos pusės – tai onkologinės ligos, iš kitos – smulkūs imuninės sistemos sutrikimai, kraujo ligos. Iš persodintų kaulų čiulpų atsigaivina imuninė sistema ir kraujas, tuomet pats organizmas sunaikina naviką, kurio mes nesugebame sunaikinti“, – komentuoja J. Rascon.
Šios procedūros metu tam, kad naujai persodinti kaulų čiulpai prigytų, medikai privalo sunaikinti ligonio imuninę sistemą. Tokiais atvejais atsiranda periodas, kai pacientas lieka visiškai nuogas – be jokio imuniteto. Jo imunitetas sunaikintas, o naujas – dar neprigijęs.
„Tuo metu infekcija vystosi absoliučiai kiekvienam pacientui, tame tarpe dauguma šitų infekcijų yra sukeliamos hospitalinių bakterijų, kurios įgija atsparumą antibiotikams. Pacientas jau kartų buvo gydomas, todėl pagydyti tokią infekciją labai sudėtinga“, – priduria centro vadovė.
Sirgo kraujo vėžiu
Kaip dabar prisimena gydytoja J. Rascon, Viktorija aštuonių mėnesių susirgo labai klastinga liga – kraujo vėžiu. Mergytės ligos forma buvo labai sunki.
Paprastai kraujo vėžys yra pagydomas be transplantacijos, tačiau Viktorijos ligos vaistai visiškai neveikė.
Viktorijai buvo vos metukai, kai mergaitei buvo persodinti kaulų čiulpai. Viktorija su mama gyveno būtent čia, Santarų klinikų vaikų ligoninėje įrengtoje specialioje palatoje.
Viktorija čia praleido net du mėnesius, visiškai neišėjo iš palatos, o jos mamai Irenai būdavo leidžiama išvažiuoti trumpam, jeigu atsirasdavo žmogus, kuris gali pabūti su mergyte.
„Kaip ir dažnais atvejais, atsirado infekcija. Ją sėkmingai pavyko suvaldyti su antibiotikais, transplantacija praėjo pakankamai sklandžiai. Dar vienas fenomenas, kad kuo mažesnis vaikas – tuo regeneracinės savybės yra didesnės, su paaugliais kyla daug daugiau problemų“, – priduria J. Rascon.
Mama ruošėsi iš anksto
Kaip dabar prisimena mažojo stebuklo – Viktorijos mama Irena, moteris šiai sudėtingai transplantacijai ruošėsi dar prieš kurį laiką. Ji lankėsi pas mamas, kurios gyveno šiame skyriuje ir gulėjo šiose keturiose įrengtose palatose.
„Klausinėjau visko, norėjau žinoti, kas laukia mūsų. Mano manymu, pas mus nebuvo taip blogai, mes labai greitai atsigavome, nes Viktorija labai judri ir entuziastinga. Dabar ji – kaip ir visi kiti vaikai. Jokių skirtumų nėra“, – prisimena Viktorijos mama.
Moteris prisimena, kad jai teko kiekvieną dieną po kelis kartus dezinfekuoti visus žaislus, maudyti mergytę po kelis kartus į dieną. Dvi savaites pati Irena vaikščiojo su kauke, pirštinėmis.
Sukurtos keturios palatos
Pasak Vaikų ligoninės paramos fondo direktorės Olgos Zimanaitės, labdaros projektui lėšos buvo renkamos nuo pernai metų balandžio mėnesį organizuoto koncerto „Vaikai vaikams“, Londone vykusio kalėdinio labdaros pokylio iki šių metų pabaigos. Kalėdiniame labdaros pokylyje Londone, kurį kasmet organizuoja Lietuvos prekybos rūmai Jungtinėje Karalystėje, šiam projektui aukoję pokylio svečiai surinko 42 tūkst. eurų. 16,5 tūkst. eurų į fondą atkeliavo už gyventojų 2016 m. suaukotus 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio.
Lėšas aukojo ir Vaikų ligoninės paramos fondo steigėjai, ir ligoninės darbuotojai, ir aktyvių moterų Aistės Stonytės ir Indrės Morkūnienės per socialines paskyras suburti žmonės. Aukojo ir garsūs meno žmonės – į paramos prašymą nuoširdžiai atsiliepė Asmik Grigorian.
Keturiose palatos sukurti antimikrobinę aplinką iš viso kainavo 94 tūkst. eurų. Projektą ligoninėje įgyvendino didžiausias Suomijos baldų gamintojas – ISKU koncernas.
Hospitalinės infekcijos
Transplantuojant kaulų čiulpus kiekvienam ligoniui vystosi sunkios infekcijos, kurias dažniausiai sukelia daugeliui antibiotikų atsparios bakterijos. Pagydyti tokią infekciją medikams yra didelis iššūkis, kadangi veiksmingų antibiotikų nėra daug.
Pasak VUL Santaros klinikų Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Vilijos Gurkšnienės, hospitalinių infekcijų arba su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų valdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra viena pagrindinių veiklų siekiant užtikrinti pacientų slaugą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Hospitalinės infekcijos buvo ir yra viena iš ligoninių problemų visame pasaulyje. Europos Sąjungos šalyse hospitalinės infekcijos vidutiniškai paveikia vieną iš dvidešimties hospitalizuotų pacientų, kitaip tariant 4,5 mln. visų ES pacientų kasmet ir lemia papildomus 37 000 mirčių. Pacientų gydymosi trukmė pailgėja apie 16 mln. dienų, o ligoninėms tai kainuoja papildomai apie 7 milijardus eurų kasmet.
Žinoma, kad hospitalinė infekcija yra viena iš gydymo komplikacijų, kurios atsiradimą lemia daugelis veiksnių: paties ligonio būklė – amžius, imuninės sistemos nusilpimas, ant paties žmogaus esantys mikroorganizmai, išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, invaziniai diagnostikos ir gydymo metodai, naudoti instrumentai (jų dezinfekcijos, sterilizacijos kokybė), pati ligoninės aplinka (paviršių, oro užteršimas ir pan.).
Kadangi dalis mikroorganizmų ne tik puikiai išgyvena aplinkoje, bet ir sugeba ten daugintis, kartais ir ligoninės aplinka tampa hospitalinės infekcijos šaltiniu. Todėl labai svarbu sukurti tinkamą paciento aplinką, siekiant sumažinti mikroorganizmų paplitimą joje.
Santaros vaikų ligoninės gydytojai vaikų hematologai, įgyvendinę šį projektą, tikisi, kad naujos technologijos padės kovoti su antibiotikams atsparia infekcija ir palengvins vaikų sveikimą po transplantacijų.
