transplantacija

Nors donoro kortelė Lietuvoje įteisinta 24 metus, per šį laiką buvo tik 9 atvejai, kai žmogus, kuriam buvo nustatyta smegenų mirtis, turėjo donoro kortelę. Per ketvirtį amžiaus šią kortelę pasiėmė beveik 50 tūkstančių žmonių. Kai kurie žmonės dar turi baimių, kad jų organus parduos, arba numirę jie prisikels, bet negalės gyventi, nes organai išimti. Apie tai daugiau – TV3 žinių reportaže. Vilniečiai Algis ir Mantas pirmą kartą susitinka, nors galima sakyti, yra broliai.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) paruoštas efektyvus donoras padovanojo viltį gyventi šešiems sergantiems žmonėms. Kilniai misijai sutelktai dirbo Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos medikų komandos. „Donorystė – neįkainojama dovana. Šią jautrią ir gyvenimus keičiančią prasmę įžvelgęs asmuo jau turėjo donoro kortelę. Mirusio artimieji, taip pat sutikę paaukoti organus ir audinius, šansą gyventi suteikė šešiems žmonėms. Netekties skausme gimė stebuklas gyventi.

Kauno klinikų pacientas Vitalijus gegužės mėnesio pabaigoje sulaukė donorinio inksto ir tapo 700-uoju recipientu, kuriam Kauno klinikose buvo atlikta inksto transplantacijos operacija. „Šis skaičius rodo transplantacijos centro brandą. Su kiekviena atlikta inksto transplantacija didėjo centro patirtis ir dabar mūsų komanda, kurią sudaro daug specialistų, yra pasiruošusi bet kokiems iššūkiams“, – teigia Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė.

Kauno klinikų pacientei Loretai, vienintelei Lietuvoje turinčiai itin retą genų mutacijos Chanarin-Dorfman sindromą, Kauno klinikose atlikta sudėtinga kepenų transplantacija. Gydytojai sako, kad Loretai atlikta kepenų transplantacijos operacija – vos ketvirtas pasaulyje toks atvejis.

Nors pernai rudenį širdies transplantaciją patyręs mažeikiškis Virginijus (60 m.) yra daugžodžiauti nelinkęs žemaitis, Nacionalinio transplantacijos biuro komandai pavyko prakalbinti jį ir jo artimuosius: žmoną Aldoną, marčią Renatą ir sūnų Martyną bei anūkę Mėtą.

Praėjus beveik trims savaitėms po operacijos, iš ligoninės išrašytas pacientas, kuriam pirmajam pasaulyje persodintas kiaulės inkstas. Rickis Slaymanas sveiksta ir dabar tęs gydymą namuose pas savo šeimą, tinkle X pranešė Masačusetso bendroji ligoninė (MGH) Bostone. „Šio momento, kad išeisiu iš ligoninės su viena geriausių sveikatos pažymų (...), laukiau daug metų, – sakė 62-ejų vyras.

Gyvam žmogui pirmą kartą medicinos istorijoje persodintas kiaulės inkstas, ketvirtadienį pranešė viena JAV ligoninė. Masačiusetso generalinė ligoninė pranešė, kad genetiškai modifikuotas kiaulės inkstas buvo persodintas 62-erių vyriškiui, sergančiam paskutinės stadijos inkstų liga. Masačiusetso generalinės ligoninės transplantologijos centro chirurgai keturias valandas trukusią operaciją atliko šeštadienį.

Šiais laikais medicinos pažanga yra kaip niekad sparti, tačiau išsaugoti žmogaus gyvybę  įmanoma ne visais atvejais. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Julita Meškauskienė sako, kad dirbant Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, tiek jai, tiek kitiems gydytojams, neretai tenka susidurti su pacientų mirtimi. „Susitaikymas su netektimi yra psichologiškai sunkus tiek paciento artimiesiems, tiek jį gydžiusiam gydytojui.

Vasario 18-oji – data, žyminti organų transplantacijų eros pradžią Lietuvos medicinos istorijoje. 1970 metais tądien buvo atlikta pirmoji inksto transplantacija. Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos klinikoje, tuometinėje Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, atlikta operacija, atvertusi naują puslapį Lietuvos medicinos istorijoje – profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujama chirurgų komanda atliko pirmąją Lietuvoje inksto transplantaciją iš mirusio donoro.

Šį savaitgalį Kauno klinikose užregistruotas multiorganinis donoras, iš kurio paimti keli skirtingi organai.​ Mirusiojo artimieji, sutikę paaukoti organus, išgelbėjo net  4 žmonių gyvybes. Socialinio tinklo „Facebook“ Kauno klinikų puslapyje rašoma, kad vasario 10 d. Kauno klinikose vyko net kelios organų transplantacijos: širdies, plaučių ir dviejų inkstų.

Jau netrukus Lietuvos televizijos žiūrovus pasieks neeilinis režisieriaus ir prodiuserio Dominyko Kubiliaus darbas – unikaliam donorystės ir transplantacijos procesui skirtas realybės dokumentikos keturių filmų ciklas „Prisikėlimas“. Pristatydamas neįprastai daug laiko ir dvasinių jėgų pareikalavusį projektą, talentingasis kūrėjas sakė, kad šie filmai – tai „sekundžių tikslumu atpasakotos stebuklų istorijos,  apimančios didžiausią emocijų amplitudę – nuo didžiausio beviltiškumo iki ašaras ...

Organų donorystė ir transplantacija kai kuriems sunkiai sergantiems žmonėms reiškia galimybę išsilaisvinti iš varginančių ir būtinų gydymo procedūrų, o kitiems – tai vienintelė viltis toliau gyventi. Tai vilties tiltas kažkieno mamai, tėčiui, vaikui, dėdei, seneliui, draugei ar mylimajam pasveikti, džiaugtis gyvenimu, keliauti, praleisti daugiau laiko su artimais ir brangiais žmonėmis.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose – dar viena neįprasta operacija. Klinikų gydytojai atliko gyvo donoro inksto paėmimo operaciją panaudojant robotinę sistemą. „Robotinė sistema – šiuolaikiškiausia technologija chirurgijoje. Siekdami apsaugoti jautrią pacientų grupę, t. y. gyvuosius donorus, dovanojančius inkstą savo artimiesiems, jiems skiriame ypatingą dėmesį ir pritaikėme tai, ką turime geriausio,“ – sako Urologijos centro gydytojas urologas dr. Albertas Čekauskas.

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus. Šventės – puikus laikas ne tik pabendrauti su šeima, draugais, bet ir pasikalbėti apie labai svarbius dalykus ir kiekvieno laukiančius gyvenimo etapus, tokius kaip mirtis.

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, tačiau gali padovanoti neįkainojamą dovaną – išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą 7-iems transplantacijos laukiantiems žmonėms.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Anestezijos ir intensyviosios terapijos centro gydytojai anesteziologai reanimatologai identifikavo efektyvų organų donorą. Šio kilnaus pasiaukojimo dėka keli inkstų ir ragenų laukę žmonės sulaukė didžiulės pagalbos bei galimybės gyventi visavertį gyvenimą.  Šiais metais ligoninėje nustatyti trys kadaveriniai audinių ir organų donorai, iš kurių du tapo efektyvūs ir jų tinkami organai panaudoti organų donorystei.

Santaros klinikose atlikta išskirtinė transplantacija – persodintas kepenų ir inksto kompleksas. Dvidešimtmetei pacientei, sirgusiai genetine liga, pažeidusia kepenų ir inkstų veiklą, atlikta simultaninė (vienu metu dviejų organų) transplantacija – tai yra sklandaus daugiadalykės komandos darbo pavyzdys.

Suvalkietė Rūta Amšiejė savo ligą – imunoglobulino A nefropatiją, dar vadinamą Bergerio liga – vadina ne prieše, o palydove. Po daugelio metų kančių, dabar moters gyvenimas nusišvietė naujomis spalvomis – Rūtai transplantavo inkstus. Ilgus metus R. Amšiejė sako nė nežinojusi, kad serga autoimunine liga – imunoglobulino A nefropatija. Tai reiškia, kad eilę metų jos organizmas veikia prieš ją ir pamažu naikina inkstus.

Gilią lapkričio 9-osios naktį į transporto žiedą prie Vilniaus Santarų klinikų leidosi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis. Orlaivis su VUL SK medikų brigada, vadovaujama Urologijos centro vadovo doc. Arūno Želvio, iš Varšuvos į Lietuvą parskraidino donorinius inkstus, kurie kitą dieną buvo implantuoti recipientei.

Seimo neįtikino argumentai už perėjimą prie numatomo sutikimo organų donorystės modelio, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusiuosius jais būti. Parlamentas šią savaitę apsvarstęs tokias Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas grąžino jas tobulinti iniciatoriams. Už tokį Sveikatos reikalų komiteto (SRK) siūlymą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 41 ir susilaikė 13 parlamentarų.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dalijasi viltį teikiančiomis žiniomis. Spalio mėnesį budintiems koordinatoriams užregistravus 14 pranešimų apie potencialius donorus, 11 šeimų sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai. Atlikus reikiamus medicininius tyrimus 7 donorai tapo efektyviais, t. y. buvo paimtas nors vienas organas ir/ar audinys transplantacijai, ir vilties gyventi ir pasveikti sulaukė net 23 recipientai.

45-erių vilnietis Remigijus Karaliūnas jau kone keturis dešimtmečius gyvena su liga – cukriniu diabetu, kuris pamažu nuo pat vaikystės pamažu ėda jo organizmą ir inkstus, kol neliko kitos išeities, tik atlikti inkstų transplantaciją. Po dešimties metų laukimo jis sulaukė donorinio inksto, tačiau jį tekus pašalinti dabar vėl gyvena viltimi, kad sulauks jam tinkamo organo. R. Karaliūnas 1 tipo cukriniu diabetu serga nuo septynerių, tad skaičiuoja, kad jau 38 metus gyvena su šia liga.

Lietuvoje ruošiamasi keisti organų donorystės modelį – pagal numanomo sutikimo modelį visi žmonės būtų laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai to atsisakiusiuosius. Vis tik nestinga siūlančių su šia idėja neskubėti, mat organų donorystė šiemet ir taip jau patyrė didelį smūgį – dėl pasklidusios netikslios informacijos žmonės puolė atsisakyti būti donorais, sumažėjo transplantacijų skaičius.

Kretingos šiaurės rytuose – Salantuose – gyvenanti Sigita Drungilienė metų pradžioje net ir negalėjo pagalvoti, kad šią vasarą jai teks savo 26-erių sūnui padovanoti inkstą. Šiuo metu sunkiai rinkdama žodžius Sigita sako norinti perduoti kuo didžiausią padėką ją ir jos sūnų operavusiems bei prižiūrėjusiems medikams. Kalbėdama telefonu Sigita pasakoja, kad žinia apie sūnaus Manto pablogėjusią sveikatą smogė tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Rugpjūčio mėnesį Kauno klinikose pirmą kartą pacientui atlikta nesuderinamos kraujo grupės inksto transplantacija. Ši transplantacija Lietuvoje yra atliekama itin retai ir yra unikali, nes jos metu persodinamas inkstas iš gyvo organų donoro, kurio kraujo grupė neatitinka recipiento kraujo grupės. Dėl šios priežasties recipientui prieš atliekant transplantaciją iš kraujo pašalinti antikūnai prieš donoro kraujo grupės antigenus.

Plaukų slinkimas – problema, paveikianti didžiąją dalį vyrų ir nemažą dalį moterų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Norintiems džiaugtis vešliais plaukais išsigelbėjimu tampa plaukų transplantacija, kurią atlikti lietuviai dažnai traukia į Turkiją. Tačiau specialistai įspėja: noras pasigražinti neretai baigiasi ne tik netenkinančiu rezultatu, bet ir komplikacijomis.

31 metų pacientei dėl staiga prasidėjusio viso kūno tinimo nėštumas 39 savaitę buvo užbaigtas Cezario operacija. Kritinės būklės naujagimis paguldytas į naujagimių reanimaciją, gimdyvė – dėl tyrimų blogų rodiklių – į suaugusiųjų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Tyrimų rezultatams toliau vis blogėjant, moteris įregistruota į kepenų transplantacijos laukiančiųjų registrą, po 2 savaičių atlikta gyvybę išgelbėjusi donoro kepenų transplantacija.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos skelbia gerėjančius organų ir audinių donorystės rodiklius. Vien per rugpjūčio mėnesį buvo užregistruota 15 potencialių donorų. Atlikus visus medicininius tyrimus ir gavus pritarimą iš donorų artimųjų, buvo registruoti 6 efektyvūs donorai. Šie kilnūs artimųjų sprendimai viltį pasveikti suteikė net 21-am sunkiai sergančiam pacientui Lietuvoje.

51-erių kėdainiečio Kastyčio Gudavičiaus veidas ne vienam atpažįstamas dėl prieš dvejus metus išplitusio skubaus pagalbos prašymo paaukoti kraujo. Dėl žaibiškai pakirtusio hepatito B, kuriuo, kaip įtariama, užsikrėtė darydamasis tatuiruotę, vyro gyvybė buvo pakibusi ant plauko. Šiandien niekas nė nepasakytų, kad prieš kurį laiką jis ligoninėje kovojo už savo gyvybę – Kastytis vėl aktyviai sportuoja ir džiaugiasi kiekviena diena.

Vaivai dar ankstyvoje vaikystėje diagnozuotas įgimtas, labai retas susirgimas, kuris paveikia inkstų funkciją. „Vaikystėje mano sveikata daugiausiai rūpinosi mama, aš tik žinojau, kad kas kelis mėnesius reikia atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Supratome, kad tyrimai blogės ir ateityje reikės inkstų transplantacijos. Šiam įvykiui turėjome pasiruošti daugiau nei 10 metų“, – gydymo pradžią prisimena moteris.

Su senstančia visuomene auga ir lėtinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, epideminį mastą pasiekusios ligos didina inksto recipientų sąrašą: „Lėtinę inkstų ligą sąlygojantys veiksniai – padidėjęs kraujo spaudimas ir II tipo cukrinis diabetas – vystosi dėl pasaulyje vis didėjančio nutukimo.

Praėjusią savaitę dviejų donorų organai buvo persodinti aštuoniems žmonėms, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Abu donorai buvo registruoti Kauno klinikose. Transplantacijai tiko vieno donoro širdis ir inkstai, kito – kepenys, inkstai ir ragenos. Operacijos buvo atliktos Kauno bei Vilniaus Santaros klinikose, donorinius organus gabeno Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Širdies nepakankamumas (ŠN) – liga, kai širdis „pavargsta“. Širdies nepakankamumas vystosi pamažu, o pirmieji šios ligos simptomai nėra specifiniai, tad dažnu atveju į gydytojus kreipiasi tie pacientai, kurių liga yra ganėtinai pažengusi.  Visą gegužę per Lietuvą vilnijo Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos renginiai ir susitikimai, skirti šviesti visuomenę apie širdies nepakankamumą.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad praėjusią savaitę buvo užregistruoti 6 potencialūs donorai iš Lietuvos bei 3 donorinių organų siūlymai iš užsienio.

Panevėžietė Tatjana savyje nešiojasi dalelę mamos – prieš 4-erius metus moteriai prireikus inksto transplantacijos jos donore tapo mama. Dabar Tatjanai nebereikia atlikti kasdienių dializės procedūrų, gyvenimas tapo laisvesnis. Tatjanos mama Galina po gyvosios donorystės dovanos dukrai gyvena su vienu inkstu, tačiau dėl to jos gyvenimo kokybė nė kiek nesuprastėjo. Tatjanai buvo vos 14 metų, kai ji susirgo sunkia pirmojo tipo cukrinio diabeto forma.

Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milijonų europiečių. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų ši liga taps penkta pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Profesorė paaiškina, ką daryti, kad lėtinė inkstų liga būtų atpažinta kuo anksčiau, o inkstų transplantaciją patyrusi pacientė ragina į prevenciją žiūrėti rimtai.

Praėjusią savaitę Kaune šeima, netekusi mylimo žmogaus, neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Šis sprendimas viltį grįžti į pilnavertį gyvenimą dovanojo 5 žmonėms. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM praneša, kad praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo registruotas efektyvus organų donoras. Šio Donoro artimųjų kilnus sprendimas paaukoti organus donorystei, sugrąžino viltį pasveikti 5 žmonėms.

46-erių Kęstutis su dovanotu inkstu gyvena jau 16 metų. Nuo pat kūdikystės Kęstutį kamavo įvairūs susirgimai – plaučių uždegimas, bronchitas, angina, o kiek paaugus, atliekant tyrimus, šlapime gydytojai surado baltymo. Tuo metu Kęstutis buvo dar vaikas, tad gydytojai tikėjosi, kad negalavimus „išaugs“. Visgi sulaukęs pilnametystės jis išgirdo – ateityje jo laukia ne tik dializės procedūros, tačiau ir inksto transplantacija.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje registravus efektyvų donorą, organų laukiantiems recipientams persodinta jo širdis, kepenys, inkstai, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Pasak biuro, iš viso mirusiojo artimųjų sprendimas viltį pasveikti suteikė šešiems žmonėms. Efektyvus organų donoras buvo registruotas praėjusią savaitę Klaipėdos universiteto ligoninėje. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad gali būti transplantuojama donoro širdis, kepenys, inkstai bei ragenos.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Kaune registruotas organų ir audinių donoras, kuris galimybę pasveikti suteikė 6 žmonėms. Praėjusią savaitę Kaune šeima netekusi mylimo žmogaus neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Tai – pati didžiausia ir gražiausia dovana, kurią galima padovanoti kitiems.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad antradienį Lietuvoje vyko tarptautinis donorystės koordinavimo procesas – iš užsienio į Lietuvą buvo atgabenti du donoriniai organai: kepenys ir inkstas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vėlų pirmadienio vakarą Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriai kreipėsi į Lietuvos kariuomenės karines oro pajėgas prašydami pagalbos pargabenant donorines kepenis iš užsienio į Lietuvą.

Vilnietė Loreta jau daugiau nei 10 metų į pasaulį žvelgia pro donorinę rageną. Moteris apsilankiusi pas gydytoją dėl prastėjančios regos, niekada nesitikėjo išgirsti, kad jai gali padėti tik ragenos transplantacija. Loreta neslepia, kad tuomet nesitikėjo, jog sulauks tokios dovanos ir pratinosi prie minties, kad teks gyventi tamsoje. „Mano rega buvo ideali, o akys didelės, gražios ir išraiškingos. Net blogiausiame sapne nesapnuodavau, kad joms gali kažkas nutikti“, – sako Loreta.

Kauno klinikų pacientui Dariui dar vaikystėje prireikė inksto transplantacijos dėl galutinio inksto funkcijos nepakankamumo, sąlygoto retos inkstų ligos – juvenilinės nefronoftizės. Inkstas sėkmingai veikė 12 metų, tačiau vėliau vyrui vėl atnaujintos hemodializės, prireikė pakartotinės inksto transplantacijos. „Pamenu, keturis kartus per savaitę turėjau vykti į ligoninę ir svarbiausia – labai riboti skysčių kiekį. Tai kėlė didelių nepatogumų, – prisimena Darius.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) siūlo prie jo prijungti Nacionalinį transplantacijos biurą, kad visų sričių donoryste šalyje rūpintųsi viena įstaiga.

Suvalkietė Rūta Amšiejė savo ligą – imunoglobulino A nefropatiją, dar vadinamą Bergerio liga – vadina ne prieše, o palydove. Vis tik, ši gyvenimo pakeleivė koreguoja gyvenimą, todėl Rūta pasiryžo iš Vokietijos grįžti į gimtinę ir laukia naujo inksto. Ji neslepia, kad galėtų transplantacijos laukti ir ten, Vokietijoje, tačiau Lietuva donorystės ir transplantacijų srityje žengia į priekį septynmyliais žingsniais. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Praėjusią savaitę Vilniuje sunkią netekties akimirką mirusiojo artimieji priėmė sprendimą padėti nepažįstamiems žmonėms ir pritarė organų donorystei. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) buvo užregistruotas efektyvus organų donoras.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad vasario mėnesio pirmoje pusėje Lietuvoje registruoti 3 efektyvūs organų donorai: po vieną Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) ir Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL). Iš viso šiemet registruoti 8 efektyvūs organų donorai.

„Per daugiau nei pusę amžiaus inksto persodinimo operacijos smarkiai ištobulėjo – inkstų ligomis sergantiems žmonėms šios operacijos lengviau pakeliamos, nes kartais pacientams tenka ir dvi, tris ar net keturias jas iškęsti”, – sako Lietuvos asociacija „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė. – Vasario 18-osios nepamirštame, nes ši diena davė pradžią dideliam proveržiui medicinos srityje – organo transplantacijai”. 1970 m. vasario 18 d. prof.

29-erių Agnės iš Kauno rajono ligos istorija prasidėjo dar vaikystėje – dažnai kartodavosi šlapimo takų uždegimas, o kūno temperatūra būdavo kiek aukštesnė, nei įprasta. Kai Agnei buvo vos 7-eri, gydytojai nustatė, kad šiuos simptomus sukelia inkstų veiklos sutrikimas. Vis dėlto, ligai užkirsti kelią buvo per vėlu ir net pilnametystės nesulaukusiai Agnei buvo pripažintas lėtinis inkstų nepakankamumas. Nepraėjo nė dešimt metų ir Agnė buvo įrašyta į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.