Parlamentas šią savaitę apsvarstęs tokias Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas grąžino jas tobulinti iniciatoriams. Už tokį Sveikatos reikalų komiteto (SRK) siūlymą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 41 ir susilaikė 13 parlamentarų.
Balsuojant komitete už tokį variantą balsavo devyni SRK nariai, po vieną buvo prieš ir susilaikė, informavo išvadą pristatęs SRK pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.
Jis tvirtino, jog netgi viešos diskusijos dėl numanomo sutikimo organų donorystės modelio turėjo neigiamą efektą – išaugo nesutikimų tapti donorais skaičius.
„Organų transplantacijos biuras pateikė mums informaciją, kad nuo 2023 metų kovo mėnesio, kai buvo pateiktas, įregistruotas tas įstatymo projektas, dėl galimai klaidingos išplitusios informacijos nesutikimų tapti donorais padaugėjo 110 kartų, artimųjų prieštaravimo donorystei padaugėjo 30 proc., efektyvių donorų milijonui gyventojų – 21 proc., recipientų mirčių nesulaukus organų – 16 proc. Išties tai yra labai svarbi ir jautri informacija“, – kalbėjo A. Matulas.
Jis taip pat citavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kad siūlomi pakeitimai „nieko iš esmės nepakeistų, išskyrus tai, kad būtų panaikinta paties asmens teisė pareikšti valią tapti donoru po mirties“.
Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, jog pasiūlytas numanomo sutikimo organų donorystės modelio projektas „yra puikus įrodymas, ką gali aktyvus diletantas valdžioje“.
„Faktiškai šiuo projektu ponia J. Sejonienė kartu su savo kolegomis sugebėjo sugriauti donorystę Lietuvoje. Jeigu visos institucijos sutaria ir visos institucijos sako, kad efektyvių donorų skaičius, pateikus projektą, kilus žmonių ažiotažui, sumažėjo 31 proc., negirdėti šito dalyko, kad nėra donorų, nes jūs nesugebate suformuluoti projektų, jūs dirbate neatsakingai“, – sakė A. Širinskienė.
Sejonienė: su dezinformacija reikia kovoti, o ne jai pasiduoti
Viena projekto iniciatorių konservatorė Jurgita Sejonienė tvirtino, jog projektas yra inicijuotas ir pateiktas Nacionalinio transplantacijos biuro, o su dezinformacija reikia kovoti, užuot jai pasidavus.
„Man atrodo, kad visuomenė yra pakankamai informuota, nes tokia sistema, kurią aš siūlau projektu, Lietuvoje veikia daugiau kaip 20 metų. Kad vasarą buvo daug dezinformacijos, po kurios tikrai nemažai žmonių kreipėsi dėl atsisakymo, tai taip ir buvo, bet mes su dezinformacija turime kovoti nuolat“, – argumentavo J. Sejonienė.
Ji taip pat teigė, kad paskutiniai duomenys rodo, jog „dabar atsisakymų padėtis stabilizavosi ir gerėja“.
Vyriausybė numanomo sutikimo organų donorystės modeliui buvo patiekusi teigiamą išvadą, sakydama, kad numanomo sutikimo modeliu mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės atveju siekiama visuotinai svarbaus tikslo – pagerinti asmenų, kurie laukia audinių ar organų transplantacijos, sveikatą arba išgelbėti jų gyvybę“.
Grupė parlamentarų siūlo, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.
Jei žmogus nebūtų išreiškęs savo valios dėl donorystės, reikėtų artimųjų sutikimo. Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.
Pataisas inicijavo 47 parlamentarai iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės, Socialdemokratų, Darbo partijos, Demokratų frakcijų.
Iniciatoriai taip pat pažymi, kad siūlomu numanomo sutikimo organų donorystės modeliu nustatoma, jog nesant rašytinio asmens nesutikimo būti donoru po jo mirties visuomet būtų prašoma artimųjų sutikimo. Mirusiojo raštu išreikštas nesutikimas būtų pripažįstamas absoliučia donorystės kontraindikacija ir artimieji šios valios pakeisti negalėtų.
Iniciatorių pateikiamais duomenimis, numanomo sutikimo modelis taikomas 21 Europos šalyje: Ispanijoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Suomijoje, Maltoje, Italijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Liuksemburge, Latvijoje ir Graikijoje.
Įstatymo teikėjai sako, kad jie siūlo švelnųjį numanomo sutikimo modelį, kuris atspindi dabartinę donorystės praktiką.
Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra paskelbusi nepritarianti numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, nes „sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“.
Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.
Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.
