tomas kavaliauskas

Į Ruklą jau atkeliavo pirmieji migrantai, priklausantys pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Čia įrengtoje stovykloje turėtų būti apgyvendinti 400 žmonių. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad migrantams čia bus mokamos išmokos, už kurias jie turės patys pirkti maistą stovykloje esančioje parduotuvėje, o nuo spalio migrantų vaikai bus pradėti mokyti lietuvių kalbos. Į stovyklą jau atvyko pirmieji pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausantys migrantai.

Į Jonavos rajone esantį Ruklos miestelį pradedami perkelti migrantai, priklausantys pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. „Šiandien pirmi 40 pasieks Ruklos naujai įrengtą stovyklavietę“, – LRT radijui antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ji pati ruošiasi vykti į Ruklą, kur apžiūrės naująją stovyklavietę ir migrantų gyvenimo sąlygas.

Elektros energijos rinka Lietuvoje netrukus taps nereguliuojama – valstybė nebereguliuos gyventojams teikiamos elektros energijos kainos ir jie turės galimybę rinktis, iš kurio elektros tiekėjo nori pirkti elektrą. Tai galima padaryti jau dabar – sulaukti pasiūlymų ar pačiam kreiptis į nepriklausomą tiekėją, įvertinti siūlomas sąlygas ir pasirinkti labiausiai sau tinkančią įmonę. Tačiau pokyčiai šalyje bus įgyvendinami etapais.

Dėl pirmadienio vakarą ir antradienio naktį šalyje siautusios audros elektros buvo netekę apie 50 tūkst. gyventojų, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Bendrai iki pat nakties apie 50 tūkst. vartotojų skirtingais laiko tarpsniais neturėjo elektros“, – BNS sakė ESO atstovas Tomas Kavaliauskas. Anot jo, daugiausiai gedimų buvo fiksuota Prienuose ir Kaišiadoryje, taip pat nemažai gedimų buvo Jurbarke, Šakiuose, Jonavoje, Kauno rajone.

Antradienį naujienų portalo tv3.lt skaitytojai pranešė, kad sostinės Žirmūnų mikrorajone sutriko elektros tiekimas. Už elektros tiekimą atsakinga bendrovė patvirtino, kad gedimas iš tiesų fiksuotas. Antradienį, antroje dienos pusėje, naujienų portalas tv3.lt sulaukė žinios iš skaitytojo, kad daugiabutyje dingo elektra. ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas portalui tv3.lt patvirtino, kad elektros tiekimo gedimas Žirmūnuose yra.

 Lietuvoje dėl vėjuoto oro ir ant linijų nuvirtusių medžių elektros vis dar neturi apie 3 tūkst. vartotojų, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  10 val. duomenimis, elektros tiekimas sutrikęs Vilniaus, Kauno ir Utenos regionuose.  „Iš viso šią parą, nuo vidurnakčio, elektros neturėjo apie 20 tūkst., daugiausia Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos regionuose“, – BNS komentavo ESO atstovas Tomas Kavaliauskas.

Dėl sustiprėjusio vėjo be elektros Klaipėdos regione šiuo metu yra daugiau nei 1 tūkst. klientų, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Gedimai yra miškingose vietovėse, Klaipėdos regione, Kretingos-Plungės tinkle. Naktį santykinai buvo ramu, bet vėjas paryčiais pradėjo stiprėti. (...) Nuo stipraus vėjo virsta medžiai, lūžta šakos“, – BNS sakė ESO atstovas Tomas Kavaliauskas.  Pasak jo, gedimai šalinami.  Iš viso nuo 12 val.

  Dėl ketvirtadienio vakarą per Lietuvą praūžusios audros be elektros dar yra likę iki kelių tūkstančių „Elektros skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, pranešė bendrovė.   11 val. duomenimis, daugiausia elektros neturi atokiose vietose, vienkiemiuose esantys klientai, kur dėl praūžusios audros, virtusių medžių ar jų šakų, fiksuojami sudėtingesni gedimai. Tai gali būti keliose vietose nutrūkę elektros laidai, lūžusios elektros oro linijų atramos ir pan.

Jau kitąmet „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) vartotojams pradės diegti išmaniuosius elektros energijos skaitiklius. Kaip tai atsilieps galutinei elektros kainai? ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas tv3.lt informavo, kad skaitikliai laikomi elektros tinklo elementais ir priklauso bendrovei. Ji pati sprendžia, kada ir dėl kokių aplinkybių jie keičiami. Per visą skaitiklių keitimo laikotarpį, nuo 2020 m. iki 2023 m. ESO planuoja pakeisti daugiau kaip 1,6 mln.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradeda mokėti pirmąsias vienkartines kompensacijas už gyventojų žemės sklypuose esančius elektros stulpus. Vidutinė kompensacija sieks 65 eurus. Kaip penktadienį LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė ESO atstovas ryšiams su visuomene Tomas Kavaliauskas, šį ir kitą penktadienį pinigaus gaus virš 8 tūkst. gyventojų. „Tos kompensacijos, kurios dabar paskaičiuotos, jos varijuoja nuo trijų centų iki 7 tūkst. eurų.

Po penktadienio vakarą ir šeštadienio naktį ūžusio škvalo elektros dar neturi apie 500 vartotojų. Iš viso elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 30 tūkst. vartotojų, daugumai jų tiekimas atstatytas, BNS šeštadienį ryte sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas Tomas Kavaliauskas.

 Po penktadienį praūžusio škvalo elektros neturi 5,2 tūkst. vartotojų, daugiausia Kauno ir Klaipėdos regionuose. „Sudėtingiausia situacija Plungės, Rietavo ir Telšių rajonuose. ESO ir subrangovų brigados dirba šalindamos gedimus, kad klientas kuo greičiau būtų atkurtas elektros tiekimas“, - BNS sakė Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas Tomas Kavaliauskas.

Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos ekonomikos augimas artimiausiais metais beveik tris kartus viršys euro zonos BVP augimo vidurkį, bet jam išlaikyti būtina imtis svarbių struktūrinių reformų, sako ekonomistai. Didžiausias augimas laukiamas prekybos, finansų ir verslo sektoriuose, kiek sparčiau atsigaus ir statybos. Tik žemės ūkis išlaikys pernykštį lygį. Tačiau kartu ekonomistai įspėja, kad svarbu turėti lanksčią darbo rinką ir išlaikyti konkurencingumą.

Tomas Kavaliauskas, Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Spustelėjus šaltukui, kai kurie dyzelinių automobilių vairuotojai pajuto, kad mašina užsiveda sunkiau. Degalų gamintojai ir pardavėjai jau parduoda žiemos sąlygoms pritaikytą dyzeliną, o kai kurie skirtą ypač atšiauriai žiemai. „Visi žino, kad žiemą reikia važinėti su pilnesniais bakais.

Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsienio specialiųjų tarnybų akiratyje – ir Seimo kanceliarijoje dirbantys darbuotojai. Užsienio agentų dėmesio jie sulaukė Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai. Kai kurių Seimo darbuotojų neaiškūs asmenys prašė kopijuojant dokumentus padaryti papildomą kopiją ir ją perduoti už atlygį, skelbiama žiniasklaidoje.

 Asta Kažukauskienė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba Klaipėdoje gali būti uždarytas dar vienas tiltas, šįkart – prieš keletą metų pastatytas pėstiesiems ir dviratininkams skirtas tiltas per geležinkelį. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ už jo išlaikymą mokėti nebenori. Prisiimti finansinės naštos nežada ir Klaipėdos savivaldybė. Uždarius tiltą, klaipėdiečiams tektų pėdinti kelių kilometrų lanką.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Beveik visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Švediją ir Didžiąją Britaniją, pasirašė susitarimą, kuriuo įkuriama bankų sąjunga. Pasak finansų ministro, bankų klientai nuo šiol galės jaustis saugiau, o bankininkai tikina, kad susitarimas leis pajusti ir naudą – bendrijos narėse visi galės atsiskaitinėti pigiau.

 Rūta Lankininkaitė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Šiandien“ Alytaus pramonės parke iš septynių investuotojų, pasirašiusių investicijų sutartis su Alytaus savivaldybe, kuriamos keturios naujos įmonės. Kitos sutartis nutraukė. Verslas kol kas kantriai laukia dar vienos pramonės zonos, kuriamos buvusio namų statybos kombinato teritorijoje. Europinis projektas nepajudėjo į priekį, nors pramonės zona jau turėjo būti įrengta.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybė leido reorganizuoti bendroves „Kauno aerouostas“ ir „Tarptautinis Palangos oro uostas“, jas prijungiant prie „Tarptautinio Vilniaus oro uosto“. Susisiekimo ministerijos skaičiavimu, toks oro uostų sujungimas leis valstybei sutaupyti mažiausiai milijoną litų, veiksmingiau valdyti keleivių srautus ir pačius oro uostus, nes bus galima sudėti rinkodaros ir reklamos bei kai kurias kitas išlaidas.

 Rūta Lankininkaitė, Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos Naujienų tarnyba Lietuvoje vis daugiau suvalgoma žuvies, taip pat veisiama daugiau rūšių žuvų. Populiarėja ne tik karpiai ar lydekos, bet ir starkiai, šamai ar vėgėlės. Vandens telkinių savininkai kasmet ežerams įžuvinti skiria vis daugiau lėšų, praneša LRT naujienų laida „Panorama“. „Niekas neaugina ir nedaugina peledės, taip pat Platelių syko, Vištyčio syko, margąjį upėtakio.

Edvardas Špokas, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba Europos Komisija paskelbė, kad lietuviai 2011-aisiais, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, mokėjo mažiausiai mokesčių Europos Sąjungoje. Tačiau finansų analitikai sako, kad tai parodo apkritai menkai surenkamus mokesčius, didelį šešėlį ir tai, kad dirbantieji turi vilkti didžiausią naštą, o turtas apmokestinamas menkai.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“ Seimas ėmėsi įstatymo pataisų, kuriomis gyventojams, sutiksiantiems renovuoti būstą, bus kompensuojama ne 30, o 40 procentų investicijų, o nepritariantiems renovavimui bus atimama kompensacija už šildymą. Žadama paprastinti procedūras, kad sprendimai dėl renovacijos būtų greitesni. Siekdama paskatinti daugiabučių atnaujinimą, Vyriausybė siūlo Seimui didinti valstybės paramos dydį 10-čia proc.

 Rūta Lankininkaitė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“ Kainų ir energetikos kontrolės komisija tik iš dalies atsižvelgė į Druskininkų valdžios siūlymus, kuriais siekta mažinti šildymo kainą kurorto gyventojams. Savivaldybė, panorusi apriboti šilumos teikėjo apetitą, argumentus dėl ko turi pigti šiluma, sieks apginti teisme. Kainų ir energetikos kontrolės komisija Druskininkų gyventojams siūlo šilumos kainą mažinti tik puse cento už kilovatvalandę.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“ „Man atrodo, kad mūsų verslumo formos (netgi, sakyčiau, kad tai zuokiškumas) – gebėjimas suktis, išlaviruoti besikeičiant aplinkybėms, apsukrumas, makiaveliškumas. Kitu atveju telieka smulkusis verslas, kai, turėdamas individualios veiklos pažymą, esi priklausomas nuo premjero sprendimų“, – sako verslu ir jo etika besidomintis filosofas, eseistas Tomas Kavaliauskas.

 Loreta Mačiulienė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba Kaune pristatyta Mildos Kulikauskienės knyga apie žymiausio Lietuvos menininko – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – seserį Valeriją. Joje – iki šiol niekur nepublikuoti Čiurlionio šeimos gyvenimo faktai, Valerijos Čiurlionytės-Karužienės tapybos darbai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sesuo Valerija Karužienė labiau nei kiti broliai ir seserys domėjosi genialiojo menininko vaizduojamąja kūryba.

 Lidija Jankauskienė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“ Savarankiškai eksperimento tvarka socialines išmokas gyventojams skirstančios savivaldybės per metus sutaupė 24 mln. litų. Akmenės rajone ši suma perkopė net 7 milijonus litų, o gaunančių pašalpas sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

 Jūratė Anilionytė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“ Pagal kinų horoskopą 2013-ieji – juodosios vandens gyvatės metai, tad senoji Rytų išmintis pataria iš gyvatės mokytis išminties ir ramybės, norint įveikti sunkumus. Tuo metu etnologai pastebi, kad Lietuvoje Naujųjų metų tradicijos labiau europietiškos ir labiau susiję su tarpušvenčiu. Zoologijos sode Kaune gyvena trijų rūšių gyvatės. Nors kitų metų simbolis – juodosios vandens gyvatės, jos čia niekada neaugintos.

Profsąjungos nesutinka su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymais vėlinti bedarbio pašalpos mokėjimo terminą ir sugriežtinti sąlygas bedarbiams gauti ligos išmokas. Tokiais siūlymais ministerija tvirtina skatinanti darbo rinką ir siekianti užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai su nedarbo pažymėjimais pratęsiamas bedarbio pašalpos mokėjimas.

„Bernardinai.lt“ skaitytojams pateikia Leonido Donskio pokalbį su Andrejumi Piontkovskiu LRT laidoje „Be pykčio“. Andrejau Andrejevičiau, labai malonu Jus matyti. Mums garbė, jog sutikote ateiti į studiją. Praėjusį kartą su Jumis kalbėjomės apie tai, kaip, subyrėjus Sovietų Sąjungai, sudužo kai kurios svajonės, viltys. Šiandien norėčiau pakalbėti apie kitą fenomeną.

NATO atstovai vertina Lietuvos indėlį tarptautinėse misijose, tačiau primena, kad Lietuvos kariuomenei vis dar neskiriamas privalomas finansavimas. Pirmą kartą Lietuvoje viešinti aukščiausiosios sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietės nacionalinių karinių atstovų delegacija ypač domisi Lietuvos kariuomenės reforma. Šiuo metu Lietuvoje profesinėje karo tarnyboje yra apie 8 tūkst. karių, apie 4,5 tūkst. savanorių ir apie 1,5 tūkst. šauktinių. Pastarieji tarnybą baigs kitų metų liepą.

Europos moterų lobistinės organizacijos pradeda kampaniją, kad kuo daugiau moterų kitąmet dalyvautų Europos Parlamento rinkimuose. Artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų kandidatų sąrašuose – tik apie trečdalį moterų. Nors Lietuva pagal politikoje dalyvaujančių moterų skaičių ne paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje, tačiau ekspertai pastebi, kad padėtis keičiasi labai lėtai. Steigiamajame Lietuvos Seime 1920 metais moterų buvo kone kas dešimta.

Nuo liepos lietuviški ES pasai bus surenkami Vilniuje. Iki šiol pasai gaminami Lenkijos bendrovėje, tačiau kitąmet planuojama perimti beveik visą pasų gamybą. Lietuviškoje pasų gamykloje savo asmens dokumentus planuoja gamintis ir kitos valstybės, praneša LTV „Panorama“. Metų pradžioje sutrikus Europos Sąjungos pavyzdžio paso blankų tiekimui, nustota pasus išduoti skubos tvarka, dokumentų teko palūkėti ir tiems, kurie prašymus buvo pateikę dar pernai.

Nuo liepos lietuviški ES pasai bus surenkami Vilniuje. Iki šiol pasai gaminami Lenkijos bendrovėje, tačiau kitąmet planuojama perimti beveik visą pasų gamybą. Lietuviškoje pasų gamykloje savo asmens dokumentus planuoja gamintis ir kitos valstybės, praneša LTV „Panorama“. Metų pradžioje sutrikus Europos Sąjungos pavyzdžio paso blankų tiekimui, nustota pasus išduoti skubos tvarka, dokumentų teko palūkėti ir tiems, kurie prašymus buvo pateikę dar pernai.

Sulaukęs teigiamo departamento veiklos vertinimo, VSD vadovas Povilas Malakauskas ateityje žada imtis pertvarkų. Tačiau tai esą priklausys ir nuo Seimo valios. Povilo Malakausko iniciatyvas remia ir šalies Prezidentas. Valstybės saugumo departamento (VSD) praėjusių metų veiklos ataskaita jau svarstyta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Ir nors neviešinama, ji sulaukė palankių vertinimų Prezidentūroje. Ypač VSD įvertintas už Konstitucijos ir šalies ekonomikos apsaugą.

Kitąmet dešimtokai laikys ne pasirenkamus, o jau privalomus matematikos ir lietuvių kalbos egzaminus. Numatyta ir pakeitimų abiturientams. Šiemet dešimtokai dar galės rinktis, ar nori tikrintis pagrindinio ugdymo pasiekimus. Pernai daugiausiai mokinių rinkosi lietuvių ir matematikos egzaminus. Kitąmet šie egzaminai jiems taps privalomi, o dar po kelerių metų kartu teks privalomai laikyti ir informacinių technologijų bei dar kelis papildomus egzaminus.

Ginče dėl tarptautinį skandalą sukėlusių statybų Vilniaus centre – nauji įrodymai. Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ tvirtina turinti medžiagos, liudijančios, kad Mindaugo apartamentai nepastatyti ant tariamos žydų kapinių teritorijos. Architektus pasiekė karo metu vokiečių lakūno daryta degančio Vilniaus nuotrauka. Istorijos institutas nuotrauką vadina niekine, praneša LTV naujienų tarnyba.

„Regitra“ sako įtarianti, kad užsieniečiai lietuviškus vairuotojo pažymėjimus gali gauti sukčiaudami. Jiems egzaminus leidžiama laikyti su vertėjais, verčiančiais užduotis į gimtąją kalbą. Šie esą pasakinėja atsakymus, o egzaminuotojai negali to patikrinti. Įrašinėti vaizdo kameromis draudžia asmens duomenis sauganti inspekcija.

Gyventojai, tebeturintys savo vardu registruotas, bet nenaudojamas mašinas, turėtų dar šiemet suskubti jas išregistruoti. Pagal rengiamą naują tvarką, nebus neįmanoma išregistruoti automobilio, jei asmuo neturės pažymos apie jo sunaikinimą iš perdirbimo įmonės, praneša LTV naujienų tarnyba. Automobilio naudotojo mokestis, kurį tenka sumokėti ir nenaudojamų bei neišregistruotų mašinų naudotojams, Latvijoje siekia nuo 100 iki 470 Lt, Lenkijoje imamas vienkartinis mokestis – 3 tūkst. Lt.

LRT Kalbos grynuolio rinkimus laimėjo du LRT veteranai: spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas ir radijo laidos „Tetos Betos viktorina" vedėja Bernadeta Lukošiūtė.Kalbos grynuolį rinko žiūrovai ir klausytojai, balsuodami internetu ir telefonu, bei šešių kalbininkų komisija. Žiūrovai ir klausytojai Kalbos grynuoliu išrinko per tris dešimtis metų radijo ir televizijos eteryje dirbantį J. Šalkauską, o kalbininkai geriausiai įvertino taip pat kelioms kartoms puikiai pažįstamą B. Lukošiūtę.

Valstybės vadovai žada svarstyti, ar bent po mirties apdovanoti Borisą Jelciną jo nuopelnus atitinkančiu apdovanojimu. Pirmąjį Rusijos prezidentą, rėmusį Lietuvos nepriklausomybę, pasirašiusį dokumentus dėl sovietų kariuomenės iš Lietuvos išvedimo ir valstybės sienų sutartį, mūsų valstybė yra apdovanojusi tik Sausio 13-osios medaliu.

Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiai svarbiausiuose šalies meno savaitraščiuose “7 meno dienos”, “Literatūra ir menas”, “Šiaurės Atėnai”. “7 meno dienose” (03.28) Skirmantas Valiulis publikuoja straipsnį “Laiko skeveldros”, kuriame rašo apie visai neseniai atsiradusias, iki šiol nežinomas 1929-1939 m. senąsias kino kronikas. Pasak straipsnio autoriaus, “mes - ne JAV ar Rusija, negalime pasigirti, kad archyvuose - tūkstančiai metrų senosios kino kronikos, todėl kiekvienas metras - atradimas.