Europos moterų lobistinės organizacijos pradeda kampaniją, kad kuo daugiau moterų kitąmet dalyvautų Europos Parlamento rinkimuose. Artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų kandidatų sąrašuose – tik apie trečdalį moterų. Nors Lietuva pagal politikoje dalyvaujančių moterų skaičių ne paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje, tačiau ekspertai pastebi, kad padėtis keičiasi labai lėtai.
Steigiamajame Lietuvos Seime 1920 metais moterų buvo kone kas dešimta. Ekspertai sako, kad per dešimtmečius pasistūmėta į priekį: šiame Seime jų – kas penkta. Panašus moterų skaičius ir kandidatavo praėjusiuose rinkimuose. Tačiau nors balsuoti daugiau ateina moterų, jos savo balsus atiduoda vyrams.
„Kada rinkėjai reitinguoja, moterų skaičius sumažėja tarp išrinktųjų, jų būna penktadalis arba kai kada ir mažesnis skaičius“, – sako Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas.
Ateinančiuose Seimo rinkimuose moterų kandidačių – apie 30 procentų. Socialdemokratai net savo statute yra nurodę, kad kiekviename sąrašo dešimtuke būtų mažiausiai trys kandidatės.
Tačiau pirmąjį sąrašo numerį moteriai atidavė tik Valstiečių liaudininkų sąjunga. Antruoju numeriu moteris įrašė trys partijos. Vos 20 procentų moterų „Tvarkos ir teisingumo“ sąraše. Daugiausiai jų į sąrašą įtraukė Lietuvos rusų sąjunga – per 50 procentų.
„Visur turi būti harmonija. Visose sferose – ir ekonomikoje, ir politikoje – turi būti lygybė, kuri atves mus į tą gerovę“, – sako Larisa Dmitrijeva, Lietuvos rusų sąjungos atsakingoji sekretorė.
„Bet kurioje gyvenimo srityje – kuo daugiau moterų, tuo geriau. Nežinau, galbūt mūsų partijos sąrašuose ir galėtų būti daugiau moterų“, – svarsto Valentinas Mazuronis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas.
Lietuvos pozicijos Europos Sąjungoje nėra blogiausios pagal politikoje dalyvaujančių moterų skaičių. Tačiau pastebima, kad kol Seimo nesudarys bent trečdalis moterų, jos lemiamo balso neturės. Šiuo metu 40 ir daugiau procentų moterų yra Šiaurės šalių parlamentuose. Ekspertų teigimu, pirmiausiai turi keistis požiūris, kad moterų skaičius Seime priartėtų prie vyrų.
„Vis dėlto moteriai yra priskiriamas namų ūkis, šeimos pareigos. Labai dažnai apie moterį politikę kalbame neigiamai, kad ji nesirūpina šeima ir eina į politiką. Sakoma, kad vyrai politikoje yra priimtini, o moterys – labai jautrios ir joms politikoje nėra ką veikti“, – teigia Jūratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro direktorė.
„Demokratija Europoje nebus šiuolaikiška be lyčių lygybės“, skelbia Europos moterų lobistinės organizacijos ir pradeda kampaniją, kad kuo daugiau moterų užimtų vadovaujamas pareigas tarp Europos politikių. Dabar 70 procentų Europos Parlamento narių ir 67 procentai komisarų yra vyrai.
Reda Gilytė, Tomas Kavaliauskas, Jevgenijus Bardauskas
LTV naujienų tarnyba
