Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“
Seimas ėmėsi įstatymo pataisų, kuriomis gyventojams, sutiksiantiems renovuoti būstą, bus kompensuojama ne 30, o 40 procentų investicijų, o nepritariantiems renovavimui bus atimama kompensacija už šildymą. Žadama paprastinti procedūras, kad sprendimai dėl renovacijos būtų greitesni.
Siekdama paskatinti daugiabučių atnaujinimą, Vyriausybė siūlo Seimui didinti valstybės paramos dydį 10-čia proc., todėl gyventojai, sutikę renovuoti namus, galėtų tikėtis 40 proc. valstybės paramos.
Jei gyventojai pritars renovacijai, savivaldybėms bus atveriamas kelias už juos rūpintis visa dokumentacija, paskola ir darbais. Žmogui nebūtų jokių įsipareigojimų, juos prisiimtų savivaldybės arba jų įmonės. Renovaciją siūloma skatinti ne 30, o 40 proc. parama, o jei atsirastų tokių, kurie gauna kompensacijas už šildymą ir renovacijai nepritaria, siūloma kompensacijas iš jų atimti. Pirmais metais kompensacija už šildymą būtų mažinama perpus, kitą šildymo sezoną toks gyventojas jos visiškai nebegautų. Vėl teisė į kompensaciją grįžtų po trejų metų.
„169 mln. Lt išleidžiami kompensacijoms už šildymą – tai valstybės lėšos naudojamos tikrai neefektyviai. Valstybės požiūris yra toks, kad tos lėšos turi būti investuotos į turtą, turi būti sukuriamas turtas, vertė – iš to išloštų visi“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Seime po pateikimo pritarta, kad Vyriausybė būtų įpareigota patvirtinti butų savininkų susirinkimo dėl daugiabučio renovacijos protokolo pavyzdinę formą, kuri leistų paprasčiau priimti sprendimą ir tinkamai jį įforminti. Būsto urbanistinės plėtros agentūrą žadama įpareigoti trumpinti vertinimo procedūras, mažinti reikalavimus investiciniams planams. Prie įstatymo pataisų žadama grįžti gegužę.
