Profsąjungos nesutinka su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymais vėlinti bedarbio pašalpos mokėjimo terminą ir sugriežtinti sąlygas bedarbiams gauti ligos išmokas.
Tokiais siūlymais ministerija tvirtina skatinanti darbo rinką ir siekianti užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai su nedarbo pažymėjimais pratęsiamas bedarbio pašalpos mokėjimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Trišalei tarybai siūlė pritarti įstatymų pakeitimams, kad iš darbo atleistiems darbuotojams, jei jie gavo išeitinę pašalpą, būtų nukeltas bedarbio pašalpos mokėjimas, jei jis registruotųsi darbo biržoje.
„Jei žmogus išėjo iš darbo šalių susitarimu, gavo 2–3 mėn. išeitinę, vadinasi, jis 2–3 mėn. turi pajamas, po 2–3 mėn. jis pradeda gauti bedarbio pašalpą, lygiai tokią, kaip būtų gavęs prieš 3 mėn.“, – siūlymą aiškina Valdas Rupšys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras.
Šiuo metu bedarbiams, atleistiems darbdavių iniciatyva dėl jų pačių kaltės, nedarbo išmoka skiriama po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, o atleistiems šalių susitarimu arba darbuotojo pareiškimu – nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos. Jei darbuotojai atleisti dėl jų kaltės, pašalpą siūloma mokėti po pusmečio, o jei šalių susitarimu – po 3 mėnesių.
„Net šioje situacijoje, kai yra infliacija ir dideli mokesčiai, mes žmogų, kuris mažiausiai kvalifikuotas, atleidžiame ir jo situaciją bloginame“, – komentuoja Gražina Gruzdienė, Lietuvos maisto pramonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Ministerija taip pat siūlo užkirsti kelią piktnaudžiaujantiems nedarbingumo lapeliais, esą esama atvejų, kai bedarbiai, siekdami iš „Sodros“ gauti ligos išmoką, suserga paskutinėmis bedarbio pašalpos gavimo dienomis ir taip pratęsia jos mokėjimą.
Tuo metu pramoninkai pasiūlė Estijoje taikomą pavyzdį, kaip išspręsti bedarbių pašalpų mokėjimo klausimą – esą darbuotoją atleidus dėl etatų mažinimo ar net šalių susitarimu, pirmus mėnesius mokėti 70 proc., po to iki vienerių metų – pusę vidutinio buvusio atlyginimo dydžio pašalpą.
Profsąjungos nepritarė ir Vyriausybės siūlymui mažinti valandinio atlygio dydį, nuo kurio priklauso ir minimalios algos skaičiavimas. Daugeliui siūlymų profesinės sąjungos pasipriešino, tad sprendimai nukelti vėlesniam laikui.
Tomas Kavaliauskas
