Edvardas Špokas, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba
Europos Komisija paskelbė, kad lietuviai 2011-aisiais, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, mokėjo mažiausiai mokesčių Europos Sąjungoje. Tačiau finansų analitikai sako, kad tai parodo apkritai menkai surenkamus mokesčius, didelį šešėlį ir tai, kad dirbantieji turi vilkti didžiausią naštą, o turtas apmokestinamas menkai.
Statistikai skelbia, kad mokesčių našta Lietuvoje 2011-siais sudarė 26 procentus BVP, o Europos Sąjungoje vidutiniškai – beveik 39 procentus. Didžiausia mokesčių našta buvo Danijoje, Švedijoje ir Belgijoje, informuoja LRT televizijos naujienų tarnyba.
Palyginti su ankstesniais metais Europos Sąjungoje mokesčių našta augo, labiausiai – Portugalijoje, Rumunijoje ir Prancūzijoje. Tuo metu labiausiai ji sumažėjo Estijoje, Švedijoje ir Lietuvoje.
„Pajamos iš mokesčių buvo sumažėjusios 2008-2009 metais, prasidėjus krizei, bet dabar jos gana sparčiai auga. Tai yra dėl to, kad Europos Sąjunga išlieka sąlyginai didelių ar labai didelių mokesčių zona“, – sako Europos Komisijos Mokesčių ir muitų politikos generalinio direktorato atstovas Philipas Kermode`as.
Skaičiuojama, kad šalys labiausiai savo biudžetus pildo apmokestindamos darbą. Lietuvoje darbuotojai moka penkiolikos procentų pajamų tarifą, žemesnis jis tik Bulgarijoje, tuo metu Švedijoje ir Danijoje jis viršija penkiasdešimt penkis procentus. Nepaisant to, pasak finansų analitikų, Lietuvoje darbo apmokestinimas labai aukštas.
Skaičiuojama, kad šalys labiausiai savo biudžetus pildo apmokestindamos darbą. Lietuvoje darbuotojai moka 15 procentų pajamų tarifą, žemesnis jis tik Bulgarijoje, tuo metu Švedijoje ir Danijoje jis viršija 55 procentus. Nepaisant to, pasak finansų analitikų, Lietuvoje darbo apmokestinimas labai aukštas.
„Kai kalbame apie mažą mokestinę naštą turime suprasti, kad yra viena objektyvi priežastis tai, kad Lietuva netaiko jokių turto mokesčių, nei NT nei automobilių, ką taiko beveik ES, išskyrus dvi šalis. Kita priežastis, kodėl Lietuva surenka mažai mokesčių yra tai, kad turime vieną didžiausių šešėlinių ekonomikų, didžiausią mokesčių vengimą ir labai paplitusias mokestines lengvatas ir išimtis“, – sako „Swedbanko“ finansų analitikas Nerijus Mačiulis.
Lietuvoje įmonės moka 15 procentų pelno mokestį, mažesnis jis tik Bulgarijoje, Airijoje ir Kipre. O verslininkai Maltoje ir Prancūzijoje moka maždaug 35 procentus nuo savo pelno.
„Estijoje reinvestuojamas pelnas apmokestinamas 0 tarifu, tai reiškia, kad įmonės, kurios neišmoka dividendu, visiškai nemoka jokių mokesčių. Ir pažiūrėkime: Estija sumoka pelno mokesčių bendroje sumoje daugiau nei Lietuva, kurioje“, – banko „Nordea“ finansų analitikas Žygimantas Mauricas.
Pridėtinės vertės mokestis tarp Europos Sąjungos šalių mažiausiais Kipre, Ispanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, jis nesiekia 20 procentų, o didžiausias – Vengrijoje, net 27 procentai. Lietuva su 21 procentu PVM tarifu yra per vidurį.
Lietuvoje naujoji valdžia planuoja peržiūrėti mokesčius ir jau rytoj darbo grupė vyriausybei turėtų pateikti siūlymus, kaip tą padaryti.
