tomas bitinas

Politikų šypsenos ir skambūs žodžiai apie "naujas galimybes" bei "atvertus kelius" pažymėjo Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties rezultatus. Antras kartas nemelavo - airiai įtikinamai parėmė planuojamas institucines Europos Sąjungos (ES) reformas. Krinta paskutiniai priešininkų bastionai Galutiniai rezultatai rodo, kad Airijos rinkėjai pritarė Lisabonos sutarčiai 67,13 proc. balsų, prieš ją balsavo 32,87 procento.

Rytoj Lietuvoje laukiama Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos. Po pastarojo gretimos valstybės vadovo vizito praėjo jau daugiau kaip 10 metų. Per šį laikotarpį vis buvo mėginama nebendraujant ir nesikalbant su oficialiu Minsku sudaryti prielaidas demokratijai Baltarusijoje atsirasti. Nerezultatyvi politika Galima drąsiai pasakyti, kad ignoravimo ir izoliavimo politika nedavė jokių vaisių - Baltarusijoje demokratijos nepadaugėjo.

Prieš 70 metų prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Taip teigiama istorijos vadovėliuose, tačiau realiai 1939 metų rugsėjo 1 dieną Vokietija užpuolė Lenkiją. O po kelių savaičių į tą pačią Lenkiją įsiveržė nacistinės Vokietijos artimiausia sąjungininkė komunistinė Sovietų Sąjunga. Ir ta proga surengė bendrą karinį paradą Lietuvos Brastoje. Taigi, tai buvo dviejų sąjungininkų karas prieš trečią valstybę matant visam pasauliui.

Moldovoje įvyko parlamento rinkimai, per kuriuos rinkėjų parama Komunistų partijai, valdančiai šalį daugiau kaip dešimtmetį, gerokai sumažėjo. Žiniasklaidoje pasirodė antraštės apie ypatingą šių rinkimų reikšmę, kaip pasirinkimą tarp Rusijos ir Vakarų. Tačiau padėtis nėra tokia paprasta, kad būtų išspręsta per vienus rinkimus. Sudėtinga istorija Moldovos kaip valstybės istorija prasideda 1359 metais, kai įkurta kunigaikštystė.

Europos Parlamento (EP) pirmininku pirmą kartą išrinktas Rytų Europos atstovas. Juo tapo lenkas, buvęs premjeras Jerzy Buzekas. Iš karto prabilta apie istorinį sprendimą ir naujas galimybes. Tik ar iš tikrųjų EP pirmininko tautybė nulems naujos eros Europos Sąjungoje (ES) pradžią? Be ryšio su visuomene Visiems, išskyrus pačius parlamentarus, EP atrodo labai ribotų galimybių, neefektyvus politikų forumas, kuriame susirenkama ir padiskutuojama abstrakčiais klausimais.

Mahmoudas Ahmadinejadas perrinktas Irano prezidentu antrai ketverių metų kadencijai. Tai reiškia, kad šalies kursas ir politiniai pareiškimai nesikeis, o būgštavimai dėl Irano mėginimo pasigaminti atominę bombą tik dar labiau sustiprės. Akivaizdi parama dabartiniam vadovui.

Nuo šiol kariškiai, diplomatai, saugumiečiai ir Kremliaus administracija su keliais istorikais sergės tautą, kad ji žinotų tik "teisingą" istoriją. Visa kita - už įstatymo ribų. Kontroliuojama istorija. Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įkūrė komisiją, kuri turės įvertinti bandymus klastoti istoriją, ypač susitelkiant į Antrojo pasaulinio karo ir Rytų Europos "išvadavimo" nuo fašistų vertinimus.

Užsienio politikos naujienos Lietuvoje ne itin populiarios. Daug daugiau dėmesio sulaukia naujienos apie pensijas ar nedarbo lygį, nei žinios apie kitų valstybių santykius arba problemas. Vis dėlto bent skaitytojų atsiliepimų skaičius rodo, kad Gruzijos politine situacija lietuviai domisi. Ir domisi aistringai: nuomonės varijuoja nuo visapusiškos paramos iki prakeiksmų dabartinei jos valdžiai. Protestai kaip rinkimų pakaitalas. Šiandien padėtis Gruzijoje labai sudėtinga.

Trečiadienį sukaks 100 dienų, kai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas eina Barakas Obama. Per šiuos tris mėnesius B.Obama kasdien šmėžuoja naujienose ir mėgina aktyviais veiksmais įgyvendinti rinkimų kampanijos metu skelbtą šūkį: "Metas permainoms." Tačiau JAV politika nesikeičia. Per rinkimus B.Obama dažnai atrodė kaip religinis lyderis ar popžvaigždė, paskui jį sekė milijonai šalininkų.

Globali ekonominė krizė tapo globaliu keiksmažodžiu. Kuo daugiau apie ją kalbama, tuo ji atrodo grėsmingesnė. Tačiau, kad ir kokios būtų visos sunkmečio sukeltos problemos, neverta mąstyti apie pasaulio, kapitalizmo ar globalios prekybos pabaigą. Apokalipsės šaukliai. Pastaruoju metu teigiamų žinių ekonomikos fronte pasirodo labai mažai. Antraštės tik ir skelbia apie didėjantį nedarbą, kritusį vartotojų pasitikėjimą, ekonomikos nuosmukį.

„Ačiū, braliukai“ - taip galima padėkoti latviams už praėjusios savaitės įvykius. Labai didelė tikimybė, kad keli šimtai chuliganų daužė akmenimis Lietuvos Seimo langus pamatę, jog tai vyko Rygoje, ir nenorėję pasirodyti esantys prastesni. Kita vertus, būtent Latvijos įvykių analizė leido Lietuvos policijai pasirengti neramumams. Panašūs riaušių scenarijai.

2008-ieji drąsiai gali būti pavadinti sugrįžimo į realybę metais. Tikėjimas, kad pasaulis taps saugesnis, turtingesnis ir taikesnis žlugo. Nuolatiniai sprogimai Irake, karas Kaukaze, sukilimas Tibete, visu smagumu besiplečianti globali recesija, akiplėšiški piratų išpuoliai - besibaigiantys metai buvo paženklinti smurtu ir nusivylimu.

Kol kas iki galo neaišku, kas realiai įvyko Atėnuose - ar policininkas paauglį nušovė tyčia, ar tai buvo rikošetu atšokusi kulka, tačiau šis įvykis atvėrė seną Graikijos, ir didžia dalimi pietų Europos, žaizdą - tinginystę, grindžiamą utopinėmis socializmo ar anarchizmo idėjomis.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir vėl pasirodė kaip puikus strategas: viso pasaulio žurnalistai buvo pasirengę tuoj pat spausdinti antraštes apie jo pasirengimą grįžti į prezidento kėdę, tačiau ilgai lauktoje kalboje apie savo karjeros planus jis nė neužsiminė. Vietoj to V.Putinas susitelkė į ekonominius aspektus. O jie nieko gera nežada.

Rinkimų organizavimas pamažu tampa nuolatiniu Ukrainos politikos procesu. Po Oranžinės revoliucijos rinkimai vyko kasmet. 2008-ieji galėjo tapti išimtimi, tačiau prezidentas pareikalavo neeilinius parlamento rinkimus surengti gruodžio 7 dieną. Kasdien vis sunkiau suprasti, kas iš tikrųjų vyksta Ukrainoje. Prezidento Viktoro Juščenkos dekretai dėl administracinių teismų panaikinimo ir sukūrimo vos ne kasdien keičia vienas kitą ir tampa nebeaišku, kurie teismai dirba, kurie ne.

Baltarusija, iš esmės nedarydama jokių kompromisų, sugebėjo priversti Vakarus keisti savo poziciją, o tai jau galima vadinti neįtikima sėkme, rašo „Lietuvos žinios“. Masinio informavimo erdvėje Baltarusijos atvejis paprastai yra monotoniškas ir nuobodus. „Paskutinis Europos diktatorius“, ekonominės sankcijos ir susiskaldžiusi opozicija yra standartiniai epitetai kalbant apie Aleksandro Lukašenkos režimą.

Rusijai užpuolus Gruziją daug analitikų prakalbo, kad artimiausi Rusijos taikiniai bus Krymas Ukrainoje ir Baltijos šalys. Neprognozuojami Kremliaus veiksmai sudarė prielaidas kalbėti apie būsimus karus nuo Juodosios iki Baltijos jūros. Tačiau šie teiginiai šiandien neatrodo labai realistiški. Rusiška sala Ukrainoje Krymo istorija sudėtinga - teritorija priklausė Romos imperijai, vėliau Kijevo Rusiai, mongolams, Turkijai.

Šaltasis karas II prasidėjo. Greičiausiai po kiek laiko bus vieningai sutarta dėl kitokio jo pavadinimo, bet tai nekeičia esmės. Praeitame amžiuje šaltasis karas truko beveik 50 metų, po kurių Kremlius prarado beveik visą įtaką buvusio sovietinio lagerio šalyse.

Jau seniai nebuvo taip prieštaringai vertinamo tarptautinio įvykio kaip dabartinis Rusijos karas su Gruzija. Vieni teigia, jog Rusija - agresorė, kiti tvirtina, kad Gruzija pradėjusi pirma. Nesutariama, kas laimėjo ir viešųjų ryšių kampaniją - Maskva ar Tbilisis, ietys lūžta ir dėl to, kaip situacija rutuliosis ateityje. Kiek paprasčiau Rusijos gyventojams, nes jiems yra viena Tiesa ir vienas Vadas, tad dėl nieko diskutuoti ir mąstyti neverta.

Apie Rusijos imperijos atkūrimą ir buvusios galybės susigrąžinimą svajojantys Rusijos politikai savo tikslams naudoja ne tik dujas, naftą bei grasinimus, bet ir religiją. Vis dėlto, regis, ir šioje srityje Maskvos pozicija silpsta. Akivaizdus įrodymas - Ukrainos pastangos vaduotis iš Rusijos Stačiatikių Bažnyčios įtakos. Ypatingos religijos idėja Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijoje pradėjo stiprėti trečiosios Romos imperijos kūrimo ideologija.

Praėjusią savaitę daugybė Prancūzijos biurokratų turėjo vaikščioti aukštai iškėlę galvas - kaipgi kitaip, kai Paryžiuje įsteigta Sąjunga Viduržemio jūrai. 44 valstybių atstovai susitarė sukurti ką nors reikšminga, nauja, veržlaus.

Protestai ir riaušės po rinkimų tapo niūria posovietinių valstybių tradicija. Praėjusią savaitę ji pasikartojo Mongolijoje, anksčiau vadintoje 16-ąja Sovietų Sąjungos respublika. Didelė maža valstybė Prieš dvejus metus Mongolija pompastiškai pažymėjo Čingischano sukurtos valstybės 800 metų jubiliejų.