Gyventojų apklausų duomenimis, V.Janukovičių remia per 30 proc. rinkėjų, J.Tymošenko - apie 20 proc., o likę kandidatai, įskaitant dabartinį prezidentą Viktorą Juščenką, gerokai atsilieka. Nors teorinių galimybių visada esama, mažai tikėtina, kad bent vienas jų sugebės prasibrauti į antrąjį rinkimų ratą.
Lig šiol vykę rinkimai Ukrainoje atskleidė, kad šioje šalyje apie 50 proc. rinkėjų balsuoja už vakarietiškiausiu laikomą kandidatą, kita pusė - už tą, kuris žada palaikyti kuo glaudesnius ryšius su Rusija. Tai lemia, kad per prezidento ar parlamento rinkimus balsai pasidalija po lygai, todėl apie tvirtą visos tautos mandatą kalbėti negalima.
Būtent dėl šios priežasties Ukrainoje klišės labai svarbios - pagrindinis klausimas kandidatui yra jo požiūris į Rusiją ir Vakarus. Kol kas viskas buvo gana aišku: V.Janukovičius remiasi Rusijos korta, o J.Tymošenko buvo viena pagrindinių oranžinės revoliucijos asmenybių, tad akivaizdžiai turėtų būti provakarietiška.
Vis dėlto tokie išankstiniai dažnai sąmoningai formuojami epitetai - pavojingi. Suformuoti rinkėjų lūkesčiai nebūtinai bus įgyvendinti rinkimams pasibaigus. Pirmiausia, prezidentas nėra visagalis ir dažnai savo sprendimus ar siūlymus privalo derinti su parlamento frakcijomis, todėl kategoriškų ir vienašalių sprendimų tikėtis nereikia.
Antra, siekdamas atstovauti visos šalies interesams, jis turi atsižvelgti ir į skirtingų gyventojų grupių lūkesčius bei pažiūras. Būtent nenoras klausytis visuomenės ir nuosekliai aiškinti savo sprendimų motyvus yra pagrindinė priežastis, kodėl dabartinio šalies vadovo populiarumas per prezidentavimo metus smuko 10 kartų ir šiandien jis neturi net teorinių galimybių būti perrinktas antrai kadencijai.
Atrodo, kad ir V.Janukovičius, ir J.Tymošenko labai neblogai išstudijavo šią šalies vadovo klaidą ir abu mėgina per daug neerzindami savo elektorato vis dėlto pamėginti būti išgirsti ir oponentų stovykloje.
Kampų gludinimas
V.Janukovičius artėjant rinkimams vis atsargiau renka žodžius dėl glaudžių ryšių su Rusija ir labiau akcentuoja ekonomikos problemas (tiesioginė kritika ministrei pirmininkei) bei santykių su Europos Sąjunga svarbą. Tuo metu J.Tymošenko praeitą savaitę surengė tikrą šou Ukrainos rusakalbiams kartu su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Galima neabejoti, kad ne vienas rinkėjas naujai pažvelgė į Ukrainos premjerę, išgirdęs V.Putino liaupses dėl jos gebėjimų susitarti ir išspręstų nesutarimų dėl dujų bei gerų bendradarbiavimo galimybių.
Natūraliai kyla klausimas, kodėl Rusijos premjeras pažeidė susiklosčiusią tradiciją ir teigiamai įvertino darbą su vadinamąja provakarietiška J.Tymošenko? Ar tai užuomina, kad Rusija nuo šiol nesikiš į Ukrainos vidaus reikalus ir tiesiog sieks praktiško bendradarbiavimo? O gal J.Tymošenko nėra tokia jau abejinga Rusijos interesams ir per pokalbius su V.Putinu už paramą kovojant dėl Ukrainos rusakalbių balsų pažadėjo jam tam tikrų nuolaidų? Bet kokiu atveju toks V.Putino ir J.Tymošenko flirtas nėra gera žinia V.Janukovičiui, kuriam buvusios klišės buvo kur kas parankesnės. Dabar V.Putino parama jam tik sustiprintų ir taip prorusišką kandidato įvaizdį, o V.Putino parama J.Tymošenko neabejotinai atims bent kelis procentus balsų per rinkimus.
Todėl galima teigti, kad bent dabartiniame etape J.Tymšenko pergudravo V.Janukovičių bei mėgina išlaikyti ir savo provakarietišką įvaizdį (tuo labiau kad, be nepopuliaraus V.Juščenkos rinkimuose, nė vienas kandidatas tuo pasigirti negali), ir parodyti rytinės Ukrainos rinkėjams, kad ji nėra tokia jau antirusiška.
Praktiško požiūrio svarba
Būtent dėl tokios ilgą laiką kurto įvaizdžio sudarytos manevro laisvės gali susiklostyti paradoksali situacija, kad Ukrainos provakarietiškos politikos tęstinumui daug naudingesnis būtų V.Janukovičiaus išrinkimas. Bet kokie priešiški jo veiksmai Europos Sąjungos ar Jungtinių Valstijų atžvilgiu sulauktų daug didesnės neigiamos visuomenės reakcijos.
Praeitą savaitę Ukrainoje lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Greta pakartotos paramos Ukrainos siekiams skatinti bendradarbiavimą su Vakarais ir konkretesnių praktinių susitarimų D.Grybauskaitė susitiko ir su abiem realiausiais kandidatais į prezidentus. Nors spaudos pranešimai apie šių susitikimų turinį buvo itin šykštūs, galima numanyti, jog kalbėta apie tai, kad nepaisant rinkimų rezultatų būtų labai pavojinga imtis drastiškų pokyčių Ukrainos užsienio politikoje. Akivaizdu, kad Ukraina turės bendradarbiauti ir su Rusija, ir su Vakarais, todėl labai svarbu garantuoti, kad tas bendradarbiavimas būtų ne dėl formos ar įvaizdžio, o dėl Ukrainos interesų.
Tomas BITINAS, politologas
