tarją halonen

Oficialūs karališki pietūs ne visuomet būna tokie rimti ir nuobodūs. Suprantama, kad net ir karališkosios šeimos atstovams sunku visą laiką išlaikyti dėmesį, klausantis kalbų. Tai gavo įsitikinti kadenciją baigiančios Suomijos prezidentės Tarjos Halonen vyras Pentti Arajarvi per oficialius pietus Kopenhagoje. Nuobodžiaujantis 63 m. vyras užsispoksojo į šalia jo sėdinčios moters, Danijos princesės Mary, iškirptę.

Lyčių kvotos sistema galėtų būti taikoma tik tose valstybėse, kur pažeidžiamos moters žmogaus teisės, ketvirtadienį pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie kvotų įvedimą ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje aukšto lygio konferencijoje „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavyzdžiai“ prakalbo Suomijos Prezidentė Tarja Halonen. Pasak Lietuvos Prezidentės, kvotų įvedimas šioje situacijoje suprantamas kaip įvedimas bet kam.

Vilniuje prasidėjo aukšto lygio konferencija „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavyzdžiai“, kurios metu moterys lyderės iš viso pasaulio dalijasi naujausiomis savo vaidmens stiprinimo idėjomis. Moterų diskriminacija darbo rinkoje yra viena opiausių problemų, pabrėžė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidarydama renginį.

Suomijos parlamentas antradienį didžiule balsų persvara pritarė tam, kad naująja šalies vyriausybės vadove būtų paskirta 41 metų Mari Kiviniemi. Jis bus vos antroji vyriausybei vadovaujanti moteris per visą Suomijos istoriją. Už M. Kiviniemi patvirtinimą balsavo 115 parlamentarų. Prieš balsavo 56 deputatai. Iš viso Suomijos parlamente yra 200 mandatų. M. Kiviniemi premjero poste pakeis penktadienį atsistatydinusį 54 metų Mattį Vanhaneną.

Suomijos ministras pirmininkas Mattis Vanhanenas įteikė atsistatydinimą pareiškimą prezidentei Tarjai Halonen ir taip atvėrė kelią naująja vyriausybės vadove tapti moteriai. M. Vanhanenas Suomijos ministrų kabinetui vadovavo 7 metus. „Prezidentė priėmė vyriausybės atsistatydinimą ir pavedė jai laikinai eiti pareigas, kol bus suformuota nauja vyriausybė ir patvirtinti ministrai“ – skelbiama prezidentūros pareiškime. Naują vyriausybės vadovą parlamentas rinks antradienį.

Suomijos prezidentė Tarja Halonen paragino 9 valstybių, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, lyderius imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išvalyti vieną iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų. T. Halonen kalbėjo per Helsinkyje vykstantį tarptautinį susitikimą, kuriame dalyvauja 9 Baltijos jūros valstybės. „Šiandien kai kurios turtingiausios ir aplinkosaugos prasme sąmoningiausios valstybės gyvena bene labiausiai užterštos jūros pakrantėje.

Su darbo vizitu Suomijoje viešinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia Suomijos patirtį energetikos bei inovacijų srityse, kviečia šios šalies verslininkus prisidėti prie atominės jėgainės statybų ir tikina, kad sunkmetį Lietuvą turėtų įveikti savo jėgomis. "Suomija yra labai svarbi partnerė Lietuvai stiprinant bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis. Taip pat mums labai naudinga Suomijos patirtis energetikos bei inovacijų srityse",- teigia Prezidentė D. Grybauskaitė.

Trečiadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyksta darbo vizito į Suomiją ir Estiją. Helsinkyje Lietuvos vadovė susitiks su Suomijos Prezidente Tarja Halonen, Suomijos Parlamento Pirmininku Sauliu Nyniste (Sauli Niinisto), Ministru Pirmininku Mačiu Vanhanenu (Matti Vanhanen). Susitikimuose su Suomijos vadovais planuojama aptarti atominės bei alternatyvios energetikos plėtros galimybes.

Suomijos autonominėse Alandų salose Baltijos jūroje vėliau šiais metais bus surengtas balsavimas dėl Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutarties, kurio baigtį sunku prognozuoti. Jei ES reformų dokumentas būtų atmestas, Helsinkis veikiausiai atsidurtų itin keblioje politinėje padėtyje. Suomijos autonominis lenis mėgina pasinaudoti artėjančiu balsavimu kaip pretekstu paspausti Helsinkį ir perimti iš jo daugiau galių sprendžiant ES klausimus.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius trečiadienio pavakare išvyks vizito į Suomiją. Oficialūs susitikimai numatyti ketvirtadienį. Suomijoje Lietuvos Vyriausybės vadovas susitiks su Prezidente Tarja Halonen, Ministru Pirmininku Mačiu Vanhanenu (Matti Vanhanen), Parlamento Pirmininku Sauliu Ninistu (Sauli Niinisto). Susitikimų Helsinkyje metu Premjeras aptars dvišalius Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimo klausimus, ypač pažymėdamas Lietuvos siekį plėsti bendradarbiavimą inovacijų srityje, ...

Žinoma žurnalistė, Rusijos ir Čečėnijos draugijos viceprezidentė Oksana Čelyševa, 2006 m. gavusi „Amnesty International“ apdovanojimą už pavojingą gyvybei žurnalistiką, teigia pasibaisėjusi Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo metodais ir įsitikinsi, jog Lietuvoje kalinami nekalti žmonės, kuriems fabrikuojamos bylos. - Žinome, kad Lietuvoje domėjotės Khadizhat ir Maliko Gatajevų byla.

Prezidento rūmuose Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė priėmė aukštuosius svečius, atvykusius į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą Vilniuje. Prezidento rūmuose Vilniuje pasitikti aukščiausi užsienio šalių politikai ir karaliai.

Išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Valstybės dienos iškilmėse dalyvaujančiais Suomijos, Latvijos ir Gruzijos vadovais, aptarė dvišalių santykių perspektyvas bei sulaukė kvietimo įsilieti į Pasaulio moterų lyderių organizaciją. Pasak išrinktosios Prezidentės atstovo spaudai Lino Balsio, D. Grybauskaitė pirmadienį susitiko su Gruzijos vadovu Michailu Saakašviliu, Suomijos Prezidente Tarja Halonen, Latvijos Prezidentu Valdžiu Zatleru.

Lietuvos tūkstantmečio minėjime Vilniuje dalyvaujantis Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenka apdovanojo Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų Laisvės ordinu už žymų asmeninį indėlį į Ukrainos ir Lietuvos santykių plėtojimą. V. Adamkus savo ruožtu įteikė Ukrainos vadovui dailininko Petro Repšio sukurtą medalį Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Prezidento rūmuose Vilniuje pasitinkami aukščiausi užsienio šalių politikai ir karaliai.

Tai, kad dainų šventėje, tūkstantmečio renginiuose aktyviai dalyvauja jauni žmonės, rodo, jog Sąjūdžio dvasia yra gyva, o tuo pačiu gyva ir Lietuva, sako Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinės komisijos programų koordinatorius, istorikas, signataras Gediminas Ilgūnas. Pasak istoriko, pagrindinė žinia, kuria renginiais siekiama perduoti žmonėms ir pasauliui, - kad švenčia visa Lietuva, kad dalyvauja visa Lietuva. G. Ilgūnas žada sekmadienio vakarą, 21 val.

Nors Lietuva iškilmingai mini savo vardo tūkstantmetį, šiųmetis Valstybės dienos proga rengiamas priėmimas prezidentūroje bus kuklesnis nei pernai. Užtat nedidelis būrelis iškilių mūsų krašto žmonių galės karališkai papietauti su kelių šalių monarchais. Liepos 6-ąją Vilniuje vyks šeši iškilmingi renginiai. Tačiau patekti į du iš jų galės tik gavusieji prezidento Valdo Adamkaus kvietimą.

Atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje liepos 6 dieną atvers duris garbingiems svečiams iš užsienio. Vėliau rūmus apžiūrėti galės ir paprasti piliečiai bei užsienio turistai: tris savaites čia kasdien lietuvių ir užsienio kalbomis bus rengiamos nemokamos ekskursijos organizuotoms grupėms ir pavieniams lankytojams. Liepos 27 d. į Valdovų rūmus vėl sugrįš statybininkai. Planuojama, kad iki vasaros pabaigos jie panaudos šiemet rūmams atkurti skirtus 44 mln. litų.

Su valstybiniu vizitu Suomijoje viešintis prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad kalbėdamasi su Rusija Suomija turi atsižvelgti ir įvertinti Baltijos šalių interesus. Tokią poziciją šalies vadovas išsakė ketvirtadienį susitikime su Suomijos prezidente Tarja Halonen. Pasak V.Adamkaus, Lietuva ir Suomija turėtų glaudžiau konsultuotis santykių su Rusija srityje ir keistis patirtimi.

Dabartinis ekonomikos nuosmukis yra tik persitvarkymo ir savo veiksmų peržiūrėjimo bei paspartinimo laikotarpis, teigia prezidentas Valdas Adamkus. Tai šalies vadovas ketvirtadienį sakė verslo forume Helsinkyje, pradėdamas valstybinį vizitą Suomijoje.

Rusija siūlo energijos išteklių ištroškusiai Europos Sąjungai (ES) susitarti dėl naujo investavimo ir prekybos taisyklių rinkinio, kuris pakeistų esą "neteisingą" ir pasenusią Europos energetikos chartiją. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atskleidė savo planus po susitikimo su Suomijos prezidente Tarja Halonen.

Suomijos prezidentė Tarja Halonen pirmadienį susitikusi su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu patikino pastarąjį, kad Suomija neketina trukdyti dujotiekio „Nord Stream“ tiesimui Baltijos jūros dugnu. Per spaudos konferenciją ji pareiškė, kad Suomijai svarbi ekologinė šio projekto sudedamoji, pranešama Suomijos tinklalapyje iltasanomat.fi. Jeigu dujotiekis bus tiesiamas atsižvelgiant į aplinkosaugą, Suomija netrukdys projekto įgyvendinimui, pabrėžė T. Halonen.

Balandžio 23-24 dienomis Prezidentas Valdas Adamkus vyks valstybinio vizito į Suomijos Respubliką. Vizito metu jį lydės valstybės pareigūnų, verslo, aplinkosaugos atstovų delegacija. Pirmą vizito dieną Helsinkyje Lietuvos vadovas susitiks su Suomijos Prezidente Tarja Halonen, Ministru Pirmininku Mattiu Vanhanenu, Parlamento Pirmininku Sauliu Niinistö, Helsinkio meru Jussiu Pajunenu, pranešė Prezidento spaudos tarnyba.

Jei Dalia Grybauskaitė taptų Lietuvos prezidente, jai nekiltų protokolinių keblumų dėl to, jog yra netekėjusi. Tai, kad šiuolaikinis protokolas liberalus, patvirtina ir užsienyje besiklostančios tradicijos, ir ankstesni kai kurių mūsų krašto lyderių pavyzdžiai. Iki prezidento rinkimų likę pustrečio mėnesio kandidatei į šalies vadovo kėdę eurokomisarei D.Grybauskaitei nebus lengvi. Rinkėjus domina viskas - nuo asmeninio gyvenimo smulkmenų iki valstybinio lygio problemų.

Prezidentas Valdas Adamkus atidėjo spalio pabaigoje turėjusį įvykti vizitą į Suomiją. Neoficialiomis žiniomis, vizito atidėjimas gali būti tam tikras diplomatinis demaršas. Lietuvos ir Suomijos diplomatai bei protokolo pareigūnai jau kurį laiką derino V.Adamkaus ir jo žmonos Almos Adamkienės valstybinio vizito į Helsinkį šių metų spalio 28-29 d. darbotvarkę, pranešė „Vilniaus diena“. Be kita ko, buvo numatytas Lietuvos vadovo susitikimas su Suomijos prezidente Tarja Halonen.

Rugpjūčio 14 d., ketvirtadienį, Seime, Parodų galerijoje, 14 val. vyks Latvijos Prezidento ir Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos globojamas renginys – bus lipdoma unikali skulptūra „Taikos taurė“. Šia iniciatyva, kilusia Latvijoje, siekiama atspindėti per amžius susiklosčiusias sąsajas tarp Europos ir Azijos valstybių kultūrinio ir dvasinio paveldo – kūriny įkūnija taikos, gėrio ir tarpusavio supratimo idėjas, rašoma pranešime spaudai.

Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris penktadienį perspėjo, kad Europos Sąjunga (ES) negalės daugiau plėstis be Lisabonos sutarties, kurią atmetė airių rinkėjai. "Be naujos sutarties plėtros nebus, - žurnalistams antrąją ir paskutinę ES viršūnių susitikimo Briuselyje dieną sakė J.-C.Junckeris, kuris yra ilgiausiai dirbantis ES valstybės lyderis.

Estijos parlamente trečiadienį beveik visi deputatai balsavo už ES sutartį, tai padaryta Airijoje šiuo klausimu rengiamo referendumo išvakarės, nuogąstaujant, kad airiai nepritars šiai sutarčiai. Už Lisabonos sutartį Taline balsavo 91 iš 101 deputato, tik vienas buvo prieš ją - Reformų partijos narys Igoris Griazinas, kuris ir prieš dvejus metus balsavo prieš Europos konstituciją.

Suomijos parlamentas trečiadienį didele dauguma balsų patvirtino Europos Sąjungos sutartį, likus tik vienai dienai iki referendumo Airijoje - nuogąstaujama, jog airiai gali nepritarti šiai sutarčiai. Už vadinamąją Lisabonos balsavo 151 iš 200 Suomijos parlamentarų, 27 buvo prieš, 21 nedalyvavo. Pagal įstatymą pirmininkas nebalsavo, nes neturėjo tokios teisės.

Šeštadienį oficialiai atidaromas naujas Oslo operos teatras, kurio futuristinė architektūra turėtų tapti ryškiu Norvegijos sostinės akcentu. Atidarymo ceremonijoje dalyvaus Norvegijos karalius Haraldas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Lakoniškų linijų pastatas iš balto marmuro įkurdintas Oslo fiordo pakrantėje pačiame miesto centre. Jau šeštadienio vakarą čia skambės muzika - ištraukos iš įvairių populiarių operų bei baletų.

Moterys-politikos lyderės visiškai pasirengusios ginti savo tautų laisvę ir saugumą, pareiškė ministrė pirmininkė Julija Timošenko tarptautinėje konferencijoje „Moterų vaidmuo stabilizuojant pavojingą pasaulį“ Briuselyje ketvirtadienį, netiesiogiai polemizuodama su politikos teoretiku Francisu Fukuyama.

Europos sąjungos komunikacijos komisarė Margot Wallstrom pareiškė, kad jai jau seniai iki gyvo kaulo įgriso faktas, kad Briuselį „valdo senų vyrų grupuotė“, teigia „EU Observer“.Komisarė pareiškė, kad Briuselio koridoriuose yra nusistovėjusios tam tikros galios schemos, o dauguma sprendimų, ką skirti į aukščiausius ES postus priimami už uždarų durų.

Suomija ruošiasi atlikti planuojamo Baltijos jūros dugnu tiesti Šiaurės dujotiekio nuodugnią poveikio aplinkai vertinimo studiją, kaip to reikalauja nacionaliniai įstatymai ir tarptautinės teisės normos. Apie tai Lietuvos užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną per vizitą Helsinkyje informavo Suomijos užsienio reikalų ministras Illka Kanerva.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas vyksta į Helsinkį aptarti su Suomijos valdžia ES energetikos politikos ir santykių su Rusija. Per darbo vizitą ketvirtadienį ir penktadienį P.Vaitiekūnas susitiks su prezidente Tarja Halonen, užsienio reikalų ministru Illka Kanerva, Europos reikalų ir migracijos ministre Astrid Thors, parlamento Didžiojo komiteto (Europos reikalų) pirmininku Erkki Tuomioja, pranešė URM.

Suomijos prezidentė Tarja Halonen pritarė Švedijos užsienio reikalų ministro Carlo Bildto siūlymui stiprinti Skandinavijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje.Kaip rašo Suomijos laikraštis "Helsingin Sanomat", T.Halonen vertinimu, C.Bildtas laikosi vienodos su Suomija nuomonės, kad bendradarbiavimas naujų rizikų srityje saugumui svarbesnis nei narystė įvairiose organizacijose.Suomija ir Švedija yra Europos Sąjungos (ES) narės, bet neįeina į NATO.

NATO priklausančios Norvegijos karinė vadovybė abejoja, ar kilus konfliktui su kaimynine Rusija šalis gali tikėtis aljanso paramos, rašo Vokietijos dienraštis “Frankfurter Allgemeine”.   Pirmadienį viešumon iškilusioje slaptoje ataskaitoje Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas Sverre Diesenas teigia, kad dėl karo su terorizmu sustiprėjusios NATO pajėgų koncentracijos , ypač Afganistane, Šiaurės Europa bus palikta viena pati spręsti savo saugumo problemas.

Ketvirtadienį Rusijoje buvo atidarytas Tarptautinis finougrų tautų festivalis. Iš tiesų, jame trūko vienos didžiausių finougrų tautos valdžios atstovų- Rusijos, Suomijos ir Vengrijos šalių vadovai šoko be Andrus Ansipo, Estijos ministro pirmininko.Festivalis vyko Rusijos srityje Mordovijoje, kuri dažnai yra vadinama gimtąja finougrų žeme. Šis tarptautinis finougrų festivalis vyko pirmą kartą.

Suomijoje ketvirtadienį darbą pradėjo ministrų kabinetas, kuriame moterys sudaro daugumą, bet šalyje, kuri yra moterų dalyvavimo politikoje pradininkė, pagrindiniai postai liko vyrų rankose. 20-ies ministrų centro dešiniųjų koalicijos kabinete, kuriam vadovauja ministras pirmininkas Matti Vanhanenas (Matis Vanhanenas), yra 12 moterų. Toks moterų ir vyrų santykis vyriausybėje yra vienas didžiausių pasaulyje.

Suomijos parlamentas antradienį patvirtino Matti Vanhaneno (Mačio Vanhaneno) paskyrimą ministru pirmininku. Ankstesnei centro ir kairiųjų vyriausybei vadovavęs M.Vanhanenas yra Centro partijos, laimėjusios kovo 18 dieną vykusius parlamento rinkimus, lyderis.

Suomijos konservatoriai pirmadienį oficialiai prisijungė prie naujos valdančiosios koalicijos, pasiūlę savo kandidatus į finansų ir užsienio reikalų ministrus vyriausybėje, kuri formuojama po kovą vykusių rinkimų, kurie buvo sėkmingesni centro dešinės politinėms jėgoms.

Aštuonių Europos šalių prezidentai Rygoje aptarė, kaip sekasi rengti Europos Sąjungos (ES) konstitucinę sutartį ir spręsti ekologines problemas. Apie tai buvo pranešta trečiadienį spaudos konferencijoje.Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga pabrėžė, kad Europa turi padėti bendros politikos ir nuomonių pagrindus ir pripažinti, jog būtina susitarti dėl ES konstitucinės sutarties. "Šį klausimą reikia spręsti, kad ES galėtų veiksmingiau funkcionuoti", - pridūrė ji.

Po šio savaitgalio Suomija sutvirtino savo poziciją kaip viena iš šalių, kurios parlamente posėdžiauja daugiausia moterų - jų skaičius naujojoje asamblėjoje nuo 37,7 proc. pakilo iki 42 proc. Į 200 vietų Eduskuntą buvo išrinktos iš viso 84 moterys. Ankstesniame parlamente jų buvo 75. Suomija su kaupu įgyvendino Europos Tarybos tikslą, kad moterys parlamente sudarytų 40 proc. įstatymų leidėjų.

Estijos politikai žada įamžinti pirmojo šalies prezidento Lennarto Meri (Lenarto Merio) atminimą, jo vardu pavadindami Talino oro uostą.Esama ir kitų variantų - pastatyti paminklą Taline, pavadinti velionio vardu aikštę.

Suomijos prezidentė Tarja Halonen pasisako už Estijos, Suomijos ir Švedijos dalyvavimą Rusijos ir Vokietijos vykdomame „Šiaurės Europos dujotiekio“ projekte, rašo Estijos dienraštis „Postimees“. Suomijos vadovė savo interviu Estijos žurnalistams sakė, kad Suomija iš esmės neturi nieko prieš tokio dujotiekio statybą, nes toks sprendimas (vamzdyno tiesimas jūros dugnu) naudojamas visame pasaulyje. „Mūsų požiūriu Rusija – svarbus ir patikimas energijos resursų tiekėjas, ir mes ją remiame.

Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga pripažįsta, kad dabar neturi konkretaus favorito, kurį norėtų matyti šiame poste, kai baigsis jos įgaliojimai."Kalbant atvirai, aš neturiu tokio idealaus kandidato, už kurį galėčiau uždegti žvakutę bažnyčioje ir melsti Dievą, kad jis būtų išrinktas.

Praėjus 30 metų nuo Helsinkio konvencijos pasirašymo, Baltijos jūra išlieka viena labiausiai užterštų tarptautinių jūrų pasaulyje, pareiškė Suomijos prezidentė Tarja Halonen (Tarja Halonen). Baltijos jūrai dar labiau kenkia tai, kad ji yra palyginti sekli ir turi mažai kontaktų su gretimomis jūromis. Suomijos prezidentė taip pat pabrėžė problemas, kilusias dėl padidėjusios laivininkystės ir žemės ūkio medžiagų nuotėkų.

Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, pirmadienį (09.15) kalbėdama perpildytuose Siguldos kultūros rūmuose, paragino gyventojus dėl tingulio ar baimės nepraleisti istorinio šanso ir artėjančiame referendume balsuoti už šalies narystę Europos Sąjungoje (ES). "Mes ne silpnesni ir ne kvailesni už kitus", - sakė prezidentė, kartu su Suomijos vadove Tarja Halonen dalyvavusi diskusijoje su gyventojais.

Iki šiol savo skaidria politika garsėjusi Suomija tikriausiai dar negreitai atsigaus po ją sukrėtusio politinio skandalo ir ministrės pirmininkės atsistatydinimo dėl kaltinimų pasinaudojus nutekėjusia slapta informacija. Mobiliųjų telefonų "Nokia" tėvynėje kovą vykę visuotiniai rinkimai atvėrė kelią pirmosios moters ministrės pirmininkės paskyrimui valstybėje, kuriai jau vadovauja moteris prezidentė.

Privačiame "Didrichsen" meno muziejuje Helsinkyje surengtoje parodoje "Kolorizmas lietuvių tapyboje" pristatomi vieni iš ryškiausių XX amžiaus antros pusės lietuvių tapytojų. Tai pirmoji tokio masto teminė paroda Suomijoje, kurioje eksponuojami 45 lietuvių autorių, tarp jų -Algimanto Švažo, Algirdo Petrulio, Lino Katino, darbai, pranešė URM. Sekmadieniais muziejus kviečia klausyti paskaitų apie lietuvių meną ir kultūrą.