NATO priklausančios Norvegijos karinė vadovybė abejoja, ar kilus konfliktui su kaimynine Rusija šalis gali tikėtis aljanso paramos, rašo Vokietijos dienraštis “Frankfurter Allgemeine”.
Pirmadienį viešumon iškilusioje slaptoje ataskaitoje Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas Sverre Diesenas teigia, kad dėl karo su terorizmu sustiprėjusios NATO pajėgų koncentracijos , ypač Afganistane, Šiaurės Europa bus palikta viena pati spręsti savo saugumo problemas.”2007 m. gynybos problemų tyrimą”, su kuriuo šalies visuomenę supažindino TV kompanija NRK, šį rudenį svarstys Norvegijos vyriausybė.
Pasak dienraščio, Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas ataskaitoje rašo, kad Rusijos kariuomenės įsiveržimo nelaiko realistišku. Nepaisant to jis apibūdina scenarijų, sutinkamai su kuriuo kova dėl žuvies, naftos ir dujų resursų šalies šiaurėje gali priversti Norvegiją mesti iššūkį Rusijai, kariniu požiūriu galingai valstybei. Pasak generolo, pastaraisiais mėnesiais Rusija netoli šiaurinės Norvegijos pakrantės surengė daugiau karinių pratybų, nei įprastai. Per 5 mėnesius norvegų naikintuvai buvo priversti 18 kartų kilti į orą dėl prie Norvegijos sienos priartėjusių Rusijos bombonešių.
“Pilkosios zonos” santykiuose su Rusija
“Aš neturiu mintyje netikėto perėjimo nuo tvirtos taikos prie tiesioginės karo grėsmės. Tačiau egzistuoja “pilkosios zonos”, - sakė generolas Diesenas, pirmadienį kalbėdamas per Norvegijos radiją. Norvegijos gynybos tyrime išsakyti teiginiai prieštarauja Norvegijos vyriausybės, nuolat pabrėžiančios, kad tarp Norvegijos ir Rusijos nusistovėjo geros kaimynystės santykiai, oficialiai deklaruojamam požiūriui, teigia “Frankfurter Allgemeine”. Be to, iš aukštų tribūnų nuolat skamba pareiškimai apie tai, kad Norvegijos vyriausybė tikisi dar glaudžiau bendradarbiauti su Rusija eksploatuojant Arkties gamtos resursus.
TV kompanija NRK pirmadienį citavo vienos Norvegijos užsienio politikos instituto darbuotojos, pritarusios kariuomenės vado pozicijai, žodžius. Galima įsivaizduoti situaciją, kai teks paaukoti Norvegijos interesus, nes Rusija kur kas stipresnė, o Norvegija palikta vienui viena, sakė ji.
Vienoje gretoje su Švedija
Vos rugpjūčio pabaigoje kartu su Švedijos kariuomenės vadu parašytame straipsnyje, kurį paskatino karinės paskirties produkcijos kainų didėjimas, generolas Diesenas tvirtino, kad reikia siekti glaudesnio abiejų šalių karinio bendradarbiavimo. Švedija priklauso ES, tačiau nėra NATO narė. Abi valstybės turi “priimti svarbius sprendimus”, susijusius su jų ginkluotųjų pajėgų struktūra, rašė Švedijos ir Norvegijos kariuomenių vadai.
Švedijoje jau seniai nerimsta ginčai dėl atsinaujinančios Rusijos karinės grėsmės, teigia dienraštis. Juos kursto Švedijos ginkluotųjų pajėgų mažinimas. Teigiama, kad negalima visiškai atsisakyti savo teritorijos gynimo vardan tarptautinių taikos palaikymo opercijų. Tačiau konservatyvi Švedijos vyriausybė, ieškodama finansinių šaltinių, leidžiančių mažinti mokesčius, planuoja ir toliau smarkiai mažinti karines išlaidas. Dėl tokios politikos rugsėjo 5 d. atsistatydino Švedijos gynybos ministras Mikaelis Odenbergas, rašo “Frankfurter Allgemeine”.
Trys didžiausios grėsmės Suomijai
Švedijoje neliko nepastebėtas faktas, kad praėjusią savaitę šalies premjeras Johnas Fredrikas Reinfeldtas vyriausybės pareiškime nepavartojo seniai įprasta tapusios formuluotės apie “karinių sąjungų” laisvę. Nepaisant vyriausybės neigimų, kairiosios Švedijos opozicinės partijos čia įžvelgė dar vieną žingsnį link narystės NATO.
Rimtai vertinamas Rusijos karinės galios stiprinimas debatus dėl galimo stojimo į NATO sukėlė ir Suomijoje, rašo “Frankfurter Allgemeine”. Prieš 11 dienų kalbėdamas Strateginių ir tarptautinių tyrimų centre Vašingtone Suomijos gynybos ministras Jyris Häkämiesas pareiškė, kad trys pačios didžiausios grėsmės Suomijos saugumui – tai Rusija, Rusija ir dar kartą Rusija. Tačiau tokį ministro pareiškimą griežtai sukritikavo šalies užsienio reikalų ministras Ilkka Kanerva ir Suomijos prezidentė Tarja Halonen.
