- Pirmiausia, man kyla klausimas – ar Lietuvos VSD) pareigūnai kartais nepalaiko draugiškų santykių su savo kolegomis iš Rusijos, neva vykdančiais antiteroristinę veiklą?
Gatajevų situaciją ir tragediją, vykstančią Kaune, stebiu nuo pat pradžių. Informaciją gaunu ne tik iš žiniasklaidos. Jau ne kartą buvau atvažiavusi - ir viena, ir su kolegomis žurnalistais. Dabar galiu jau visiškai tvirtai pasakyti, kad tai absoliučiai sufabrikuota baudžiamoji byla. Tai, kaip vyko tyrimas ir teismo procesas, neatitinka Lietuvos, kaip Europos Sąjungos narės, standartų.
Lietuvoje kalinami nekalti žmonės. Tuo galutinai įsitikinome, kai mums pagaliau leido susitikti su Khadizhat ir Maliku Gatajevais.
Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko pasikalbėti su jais, praleidžiant su juo apie septynias valandas. Nuostabu, bet viskas labai pasikeitė, kai Lietuva išsirinko naują prezidentę. Surinktą dokumentų paketą Suomijos prezidentė Tarja Halonen pažadėjo inauguracijos metu perduoti naujai išrinktai Lietuvos vadovei Daliai Grybauskaitei. Ji pažadėjo išreikšti savo nusistebėjimą tuo, kas vyksta, ir pažadą tesėjo. Teisėjų pozicija iškart pasikeitė.
Prieš tai kalbėtis su Gatajevais nebuvo leidžiama, motyvuojama ikiteisminio tyrimo slaptumu, tuo, kad nuosprendis dar apskųstas, o byla nesibaigusi, ir t.t. Dabar buvo leista su jais laisvai kalbėtis septynias valandas. Tad esame dėkingi tiems padoriems Lietuvos teisėsaugos ir politinių sluoksnių atstovams, kurie mus parėmė.
- Teigiate, kad byla sufabrikuota. Kas ir kodėl tai galėjo daryti ir kas tuo suinteresuotas? Pavyko aptikti kažkokį pėdsaką? Bandėte įvertinti pačius įrodymus?
- Žinoma, kad vertinome. Įrodymų praktiškai ir nėra, išskyrus tai, ką sufabrikavo Lietuvos saugumas. Jie patys, žinoma, nieko nekomentuoja.
- Gerai, bet patys Gatajevai turi kažkokių versijų? Kas jiems taip trokšta blogo?
- Čia labai sudėtingai susipynę įvairūs, taip pat ir politiniai, motyvai. Khadizhat ir Malikas Gatajevai buvo ir lieka labai nepageidaujami bei neparankūs promaskvietiškai Čečėnijos valdžiai. Žinau, kad jie mėgino apsaugoti savo vaikus nuo bet kokių politinių įtakų, bet jie buvo atviri ir labai daug padarė, kad pasaulis sužinotų apie tai, kas Čečėnijoje vyksta. Apie juos sukurti filmai ir parašytos knygos. Jie kalbėjo tiesą, o gaudavo pasiūlymų užsičiaupti, bendradarbiauti ir panašiai. Būta grasinimų.
- Kokiu lygiu buvo pateikiami šie pasiūlymai?
- Pačiu aukščiausiu dabartinės Čečėnijos valdžios lygmeniu. Sutapimas – beveik tuo pat metu, kai čia buvo suimti Gatajevai, Čečėnijoje – Grozne – buvo pagrobtas jų vyriausias augintinis Muslimas Mutsajevas. Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad jis yra kalinamas kartus su dar dviem jaunuoliais ir vyksta tyrimas.
Nevyriausybinių organizacijų ir žurnalistų (tarp jų ir ką tik nužudytos Natašos Estimirovos) dėmesio dėka, buvo paskelbtas lygtinis nuosprendis. Ir vėl sutapimas, beveik iškart po to, kai buvo paleisti, abu minėti jaunuoliai buvo rasti negyvi – kelkraštyje. Minėtas M. Mutsajevas yra dar gyvas, bet jam taip pat gresia pavojus. Tokia štai sutapimų virtinė, iliustruojanti, kokiu mastu čia suinteresuota Maskva. Juk Šiaurės Kaukazo problemos visos yra sukeltos Rusijos valdžios.
Asmeniniai motyvai taip pat yra gan politizuoti. Lietuvoje yra daug politikų, kurie žodžiais mėgsta dažnai skelbtis giną Čečėnijos nepriklausomybę, tačiau tuo pat metu, užsiima intrigomis ir kuria problemas tokiems žmonėms, kaip Kh. ir M. Gatajevai.
Galiu atvirai pasakyti, kad norėčiau pažiūrėti į akis Algirdui Endriukaičiui (buvęs Lietuvos Seimo narys ir aktyvus kalbėtojas apie Čečėnijos problemas, - „Balsas.lt“) ir paklausti – ką jis mano apie tai, ką padarė? Praėjusių metų rugsėjį susitikome su juo Varšuvoje, ESBO pasitarime. Elgiausi visiškai draugiškai, pasakiau, kad rengiuosi aplankyti Gatajevus, paklausiau, kaip jų reikalai. A. Endriukaitį lydėję asmenys staiga ėmė aiškinti, kad tai blogi žmonės ir jie turės problemų, apie juos reikia pamiršti. Juk byla pradėta spalį? Kaip čia išeina, kad politiniai Lietuvos sluoksniai apie „būsimas problemas“ sužino prieš mėnesį?
- Į ką Lietuvoje kreipėtės dėl šios bylos?
Kreipėmės paramos į Lietuvos ombudsmenus, į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės įstaigą. Į mūsų prašymą stebėti situaciją Gatajevų byloje, kurį atsiuntėme iš Suomijos, mums atsakė lietuviškai. Vertinti tai kitaip nei atsirašinėjimą – neįmanoma. Pasirašę kreipimąsi Suomijos piliečiai, tiesą sakant, buvo tiek šokiruoti, jog naują savo atsakymą pateikė suomių kalba.
- Įdomus buvo susirašinėjimas?
Tikrai – labai įdomus. Kai, 2009 m. žiemą, kreipėmės į vaiko teisių apsaugos kontrolierių, tai buvo susiję su nuotraukomis, kurias gavome. Jose viena iš Gatajevų auklėtinių, šešiametė Galia Larionova, atrodo sumušta. Mergaitę puošė sumušimai ir mėlynės. Kadangi, pažįstu šį vaiką nuo 2004-ųjų, mačiau ją ir lapkričio mėnesį – dar prieš sumušimą, man, žinoma, pasirodė keista. Tėvai, tuo metu, jau buvo nelaisvėje. Paaiškėjo, kad mergaitę sumušė tos vyresniosios auklėtinės, kurios liudijo prieš tėvus.
Paprašėme, kad vaiko teisių gynėjai išsiaiškintų padėtį ir šįkart gavome atsakymą jau anglų kalba – galėjome jį perskaityti. Tiesa, naudos buvo nedaug, nes atsakyta, kad tarnyba negali kištis, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.
Įdomus sutapimas – vos tik atėjo šis atsakymas, į žmonių, sugebėjusių užfiksuoti sumušimo faktą, namus įsiveržė VSD pareigūnai ir konfiskavo nuotraukas, kompiuterius, mažų vaikų laiškus, kuriuose skundžiamasi, kad juos muša vyresnieji auklėtiniai, liudijantys prieš tėvus.
Po šio smagaus susirašinėjimo su žmogaus teises turinčiomis ginti Lietuvos institucijomis, kreipėmės į Europos parlamento žmogaus teisių komitetą ir, galiausiai, visą dokumentų paketą perdavėme Lietuvos prezidentei.
- Ką darysite toliau?
- Kalbėsime, rašysime toliau, teiksime juridinę pagalbą. Kartu su žymiu suomių režisieriumi Aki Kaurismaki ir kitais žmonėmis, kurie tebetiki Khadizhat ir Maliku bei rūpinasi jų vaikais, liepos 31-ąją organizuosime spaudos konferenciją bei filmų festivalį Vilniuje. Jis vadinsis – „Kinas prieš melą“. Savo kūrinius pristatys režisieriai iš Suomijos, Čekijos ir Rusijos. VSD vadovybei būtinai nusiųsime kvietimus.
******
2009 m. birželio 4 dieną Kauno miesto apylinkės teismas už savavaldžiavimą, grasinimą nužudyti ir nežymų sveikatos sutrikdymą Gatajevams skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, jas atliekant pataisos namuose.
Prokurorams nuosprendis pasirodė per švelnus. Jie padavė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, prašydami pakeisti žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir K.Gatajevos bei M.Gatajevo veiksmus kvalifikuoti kaip turto prievartavimą.
Bylą stebinčius žurnalistus ir visuomenininkus stebina tai, kodėl tariamas turto prievartavimas ar panašus kriminalas, iš visų specialiųjų Lietuvos tarnybų ir teisėsaugos institucijų, parūpo būtent VSD.
VSD nekomentuoja žiniasklaidoje nuskambėjusių kaltinimų, esą, šioje byloje, prievarta mėgino išgauti įrodymus iš nepilnamečių.
Susiję tekstai:
Čečėnai įtariami reketavę globotinius
Teismui perduota globotinių reketavimu įtariamų čečėnų byla
Čečėnų Gatajevų byloje – nauji posūkiai
Kodėl VSD pareigūnai reikalavo, kad čečėnų paaugliai duotų melagingus parodymus (I)
Kodėl VSD pareigūnai reikalavo, kad čečėnų paaugliai duotų melagingus parodymus (II)
Lietuviška Temidė - prieš Grozno angelus
Prokurorai apskundė teismo nuosprendį K. ir M. Gatajevų byloje
