Suomijos parlamentas trečiadienį didele dauguma balsų patvirtino Europos Sąjungos sutartį, likus tik vienai dienai iki referendumo Airijoje - nuogąstaujama, jog airiai gali nepritarti šiai sutarčiai.
Už vadinamąją Lisabonos balsavo 151 iš 200 Suomijos parlamentarų, 27 buvo prieš, 21 nedalyvavo. Pagal įstatymą pirmininkas nebalsavo, nes neturėjo tokios teisės.
„Man liūdna, nes nepriklausomų sprendimų sumažės žymiai“, - sakė Timo Juhani Soini (Timas Juhanis Soinis), nedidelės tautinės Tikrųjų suomių partijos vadovas. Visi penki šios partijos deputatai balsavo prieš sutartį.
„Suomijos valstybinė ir parlamentinė galia bus perduota užsieniui“, - pridūrė jis.
Dabar Suomijos prezidentė Tarja Halonen per tris mėnesius turės patvirtinti sutarties tekstą, tada sutarties ratifikavimo procedūra bus baigta.
Lisabonos sutartis parengta vietoj ES konstitucijos, kuri buvo atmesta Prancūzijoje ir Nydelranduose 2005-aisiais vykusiais referendumais.
Suomijoje laukta pritarimo, nes beveik visų politinių partijų parlamentinis komitetas patarė deputatus balsuoti už Lisabonos sutartį.
Tik opozicijos Kairiųjų aljansas, turintis 17 parlamentarų, minėtame komitete pasisakė prieš sutartį ir siūlė rengti referendumą.
Vis dėlto keturi šio aljanso nariai, įskaitant jų lyderį Martti Korhoneną (Martį Korhoneną), per balsavimą trečiadienį pritarė sutarties tekstui.
Suomijos centro dešiniosios koalicijos vyriausybė taip pat tvirtai pritarė sutarčiai.
„Lisabonos sutartis laikosi tų pačių pagrindinių kriterijų kaip ir konstitucija - akivaizdus dabartinės situacijos pagerėjimas, todėl vyriausybė siūlo ratifikuoti ją“, - sakė parlamentarams balandį ministras pirmininkas Matti Vanhanenas (Matis Vanhanenas).
Iš 51 Centro partijos, kuriai vadovauja M.Vanhanenas, parlamentaro trys balsavo prieš Lisabonos sutartį.
Kad 2009-ųjų metų sausio 1 dieną Lisabonos sutartis įsigaliotų, ją ratifikuoti turi visos 27 ES narės. Lig šiol 17 jų jau baigė arba beveik baigia ratifikavimo procedūras.
