Suomijos autonominėse Alandų salose Baltijos jūroje vėliau šiais metais bus surengtas balsavimas dėl Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutarties, kurio baigtį sunku prognozuoti.
Jei ES reformų dokumentas būtų atmestas, Helsinkis veikiausiai atsidurtų itin keblioje politinėje padėtyje.
Suomijos autonominis lenis mėgina pasinaudoti artėjančiu balsavimu kaip pretekstu paspausti Helsinkį ir perimti iš jo daugiau galių sprendžiant ES klausimus.
Nors Suomija 2008 metų rugsėjį jau ratifikavo Lisabonos sutartį, 27 tūkst. gyventojų turinčios Alandų salos, esančios tarp Suomijos ir Švedijos, taip pat turi pritarti šiam dokumentui. Tam būtinas dviejų trečdalių lenio parlamento narių pritarimas. Iš viso parlamente dirba 30 atstovų.
Grupė parlamentarų grasino balsuoti prieš Lisabonos sutartį, jei Helsinkis nesutiks įvykdyti jų reikalavimų.
Atrodo, Helsinkyje kol kas niekas nežino, ko reikėtų griebtis, jei susiklostytų tokia padėtis, kad Lisabonos sutartį bus ratifikavusios visos 27 Bendrijos narės, tačiau to nebus padarę Alandai.
„Tai komplikuotų padėtį. Kažkokiu būdu turėtume tai išspręsti“, - agentūrai AFP sakė Suomijos teisingumo ministerijos aukšto rango teisinis patarėjas Stenas Palmgrenas.
„Tai sukurtų teisiniu požiūriu probleminę, netgi absurdišką situaciją, nes Suomijos valstybė atsakinga už tai, kad šalyje būtų laikomasi visų ES įstatymų“, - sakė Helsinkio universiteto konstitucinės teisės profesorius Tuomasas Ojanenas.
Jei Alandų salų parlamentas atmestų Lisabonos sutartį, o Helsinkis nuspręstų ignoruoti šį faktą, toks žingsnis Suomijoje neabejotinai būtų palaikyta nedemokratišku.
Briuselyje šis klausimas, atrodo, niekam nekelia rimtesnio susirūpinimo.
„Tai Suomijos vidaus problema“, kurią ji turi pati išspręsti, sakė vienas Bendrijos diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
Kol kas balsavimo data nepaskirta, bet manoma, jog tai galėtų įvykti lapkritį arba gruodį.
Alandai, kurių gyventojai kalba švediškai, anksčiau priklausė Švedijai, tačiau 1809 metais atiteko Rusijai. 1921 metais Tautų Sąjunga „atidavė“ šias salas Suomijai, tačiau taip pat garantavo jų autonominį statusą.
Dabar Alandai yra vienas turtingiausių Suomijos regionų, kurio svarbiausias ekonomikos variklis yra laivininkystė bei finansinių paslaugų sektorius. Tačiau šio lenio santykiai su Helsinkiu dažnai buvo konfliktiški.
Situacija pablogėjo Suomijai 1995 metais tapus ES nare. Nors sutartyje dėl šalies prisijungimo prie Bendrijos Alandai išsiderėjo virtinę išimčių, ir dabar retsykiais pasigirsta raginimų saloms pasitraukti iš ES ar net atsiskirti nuo Suomijos.
Daugiausiai nesutarimų tarp Alandų ir Briuselio kyla dėl žvejybos ir medžioklės kvotų.
Tačiau bene labiausiai Alandus papiktino Suomijos sprendimas neparemti salų, kai jos siekė išimties dėl Bendrijos draudžiamo „snuso“ - tradicinio švedų kramtomojo tabako, dėl kurio Švedija išsiderėjo išimtį, o Europos Komisija dėl jo padavė Suomiją į teismą.
Suomijos prezidentė Tarja Halonen 2008 metų balandį paprašė Alandų sostinę Marianhaminą ratifikuoti Lisabonos sutartį, ir dabar Alandų politikai pasitelkė numatomą balsavimą, kad paspaustų Helsinkį suteikti saloms daugiau įtakos sprendžiant ES reikalus.
Visų pirma buvo pareikalauta Alandams suteikti vietą Europos Parlamente, tačiau Suomijos vyriausybė iš karto atmetė šį reikalavimą. Vis dėlto Helsinkis sutiko leisti Alandų atstovams dalyvauti Europos Teisingumo Teismo posėdžiuose, kai nagrinėjami saloms svarbūs klausimai.
Alandai taip pat nori, kad jų pozicija būtų girdima priimant sprendimus ES Taryboje.
Profesorius T.Ojanenas sakė, kad jei Alandai neratifikuos Lisabonos sutarties, kai kurie ES įstatymai, kurie priklauso Alandų, kaip autonominio regiono, jurisdikcijai, nebus taikomi šioms saloms. Dėl to Europos Komisija gali paduoti Suomiją į teismą.
