suomija

Antradienį, kai Suomija taps 31-ąja Aljanso nare, prie NATO būstinės bus iškelta šios Šiaurės šalies vėliava, sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Rytoj pasveikinsime Suomiją kaip 31-ąją narę“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams pirmadienį, NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje išvakarėse. „Nuo rytojaus Suomija bus visateisė Aljanso narė“, – pareiškė jis.

Suomijos centro dešiniųjų lyderis paskelbė pergalę sekmadienį įvykusiuose atkakliuose visuotiniuose rinkimuose, o ministrės pirmininkės Sannos Marin socialdemokratai liko treti, į antrą vietą iškilus savo pozicijas rekordiškai sustiprinusiems kraštutiniams dešiniesiems. „Tai buvo puiki pergalė“, – džiūgaujantiems šalininkams pareiškė konservatyvios Nacionalinės koalicijos partijos lyderis Petteri Orpo. „Remdamiesi šiais rinkimų rezultatais.

Suomijos ministrės pirmininkės Sanna Marin socialdemokratai, gavę pirmuosius dalinius sekmadienį vykstančių visuotinių rinkimų rezultatus, susilygino su centro dešiniųjų Nacionaline koalicija, o labiausiai į dešinę pasislinkusi partija liko trečia. S. Marin, kuri 2019 metais, būdama 34 metų, tapo jauniausia pasaulyje ministre pirmininke, kovoja dėl antrosios kadencijos, likus vos kelioms dienoms iki istorinio Suomijos įstojimo į NATO karinį aljansą. Suskaičiavus 45 proc.

Suomijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, po kurių šalis gali smarkiai pasukti į dešinę, centro dešiniajai ir prieš imigraciją nusistačiusiai partijoms siekiant iš posto išstumti socialdemokratų ministrę pirmininkę Sanną Marin. Po nacionalistų proveržio kaimyninėje Švedijoje ir kraštutinių dešiniųjų pergalės Italijoje praėjusiais metais Suomija gali tapti dar viena šalimi, prisijungusia prie nacionalistų bangos Europoje.

Petteri Orpo, Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin varžovas iš centro dešiniosios partijos, šeštadienį, šalies parlamento rinkimų išvakarėse, buvo nusiteikęs optimistiškai, nes, remiantis apklausomis, jo partija užima pirmąją vietą. „Turėjome puikią kampaniją. Turime geriausius kandidatus visoje Suomijoje ir esame pirmi pagal apklausas, todėl esu nusiteikęs optimistiškai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Nacionalinės koalicijos partijos lyderis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasveikino Suomijos prezidentą Sauli Niinisto, jo šaliai įveikus paskutinę kliūtį narystei Aljanse, ir išreiškė įsitikinimą, kad Helsinkis netrukus bus oficialiai priimtas. „Tikiuosi artimiausiomis dienomis iškelti Suomijos vėliavą prie NATO būstinės. Drauge esame stipresni ir saugesni“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

Turkija ketvirtadienį tapo paskutine NATO šalimi, ratifikavusia Suomijos, po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendusios nutraukti savo neutralumo kariniu požiūriu politiką, narystę JAV vadovaujamame gynybos aljanse. Praėjus dviem savaitėms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas viešai palaimino šį pasiūlymą, įstatymų leidėjai Ankaroje vienbalsiai pritarė Šiaurės šalies narystei.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kadaise glaudžius Maskvos ir Helsinkio ryšius nukirto nauja geležinė uždanga, labai pakeitusi ir suomio Ari Joroneno gyvenimą ūkyje šalies rytuose. „Dėl naujos pasienio tvoros buvo iškirsti medžiai“, – sako jis, apžvelgdamas su Rusija besiribojančiame Imatros mieste esančias savo valdas. Suomija, kur sekmadienį vyks parlamento rinkimai, lapkritį pristatė planus savo 1 300 km ilgio sienos su Rusija 200 km atkarpoje pastatyti aukštą spygliuotą tvorą.

Dėl Rusijos žvalgybos pareigūnų išsiuntimo ir atsisakymo išduoti vizas Maskvos žvalgybos operacijos kaimyninėje Suomijoje per pastaruosius metus gerokai susilpnėjo, ketvirtadienį pranešė suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO). SUPO pareiškime sakoma, kad Rusijos žvalgyba Suomijoje buvo „užspausta“, nes 2022 metais tarnybai pavyko sutrukdyti šnipinėjimo operacijoms. „Pernai Rusijos žvalgybos stotis [Suomijoje] sumažėjo maždaug perpus“, – sakė SUPO direktorius Antti Pelttari.

Turkija ketvirtadienį turi tapti paskutine NATO nare, pritarusia Suomijos narystei šiame JAV vadovaujamame gynybos aljanse. Prieš 10 mėnesių Suomija ir kaimyninė Švedija, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymus įstoti į NATO ir atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos. Turkijos parlamentas dėl Suomijos paraiškos tapti 31-ąja NATO nare balsuos 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Suomijos prezidentas ketvirtadienį oficialiai užtvirtino istorinį Šiaurės Europos šalies siekį įstoti į NATO ir pasirašė įstatymą, kuriuo patvirtinami narystei Aljanse būtini nacionaliniai teisės aktų pakeitimai. Šis prezidento Sauli Niinisto žingsnis reiškia, kad Suomija įvykdė nacionalines priemones, būtinas norint įstoti į NATO, ir dabar tik laukia Turkijos ir Vengrijos – vienintelių dviejų iš 30 esamų NATO narių, kurios dar neratifikavo jos paraiškos – pritarimo.

Suomijos užsienio reikalų ministerija išdavė leidimą išplaukti Kotkos uoste sulaikytam Rusijos laivui „Swem“, gabenančiam trąšų krovinį bendrovės, priklausančios Rusijos oligarchui, įtrauktam į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Skelbiama, jog išimtis padaryta todėl, kad šis trąšų krovinys skirtas trečiajai šaliai, o trąšos reikalingos pasauliniam maisto saugumui užtikrinti.

Švedijos parlamentas trečiadienį oficialiai pritarė šalies stojimui į NATO, rašo „The Guardian“. Už Švedijos prisijungimą prie NATO balsavo 296 parlamentarai. 37 parlamentarai balsavo prieš, o 43 balsavime nedalyvavo. Anot Švedijos užsienio reikalų ministro Tobias Billstrom, narystė NATO „yra geriausias būdas užtikrinti Švedijos saugumą“. Jo teigimu, balsavimas yra istorinis įvykis ir vienas svarbiausių saugumo politikos sprendimų Švedijai.

Suomijos bendrovė „Gasum“ toliau importuoja rusiškas suskystintas gamtines dujas (SGD), tai paaiškindama sutartimi su Rusijos koncernu „Gazprom“ prisiimtais įsipareigojimais, skelbia Suomijos visiuomeninė transliuotoja „Yle“. „Gasum“ atstovas transliuotojai paaiškino, kad anksčiau nei 2022 metais „Gasum“ su „Gazprom export“ pasirašė ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kuri „galios dar daug metų“, o joje numatyta „take-or-pay“ (imk arba mokėk) sąlyga.

Vengrija dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO ratifikavimo balsuos kovo 27-ąją, penktadienį pranešė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas. „Balsavimas parlamente vyks kovo 27 dieną“, – „Twitter“ žinutėje teigė Z. Kovacsas. Ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančioji „Fidesz“ partija „remia Suomijos stojimą į NATO“, pažymėjo jis, pacitavęs partijos parlamentinės frakcijos lyderį Mate Kocsisą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paprašė savo parlamento balsuoti dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO. „Nusprendėme pradėti Suomijos stojimo į NATO protokolo svarstymą mūsų parlamente“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su jo šalyje viešinčiu savo kolega iš Suomijos Sauli Niinisto.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad Turkija priėmė sprendimą dėl Suomijos siekio įstoti į NATO. Penktadienį jis turi susitikti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. „Turkai tikėjosi, kad būsiu ten, kad gaučiau atsakymą, kai jie paskelbs sprendimą. Žinoma, priėmiau kvietimą ir vyksiu priimti jo ketinimų pareiškimo“, – sakoma S. Niinisto pareiškime.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje vasarį padidėjo iki 8,8 proc. nuo 8,4 proc. sausį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinio prieaugio kritimas pirmąjį šių metų mėnesį buvo laikinas – vasarį jis padidėjo iki 16,3 proc., pagerindamas pernai lapkričio-gruodžio mėnesį pasiektą rekordą.

Estija mokosi iš Švedijos ir Suomijos ir kuria sistemą, kad civiliai prisidėtų prie krašto apsaugos invazijos atveju. Kai Rusija prieš metus įsiveržė į Ukrainą, buvo sukrėsti pamatę, kad ukrainiečiai nori ginti savo šalį – vieni tarnavo kariuomenėje, kiti palaikė pilietinę visuomenę.

Turkijoje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė viltį, kad Švedijai pavyks prisidėti prie NATO bloko per viršūnių susitikimą Vilniuje. Lietuvos prezidentas G. Nausėda vizito Turkijoje metu su šios šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu  aptarė Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimus, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Po susitikimo G. Nausėda sakė, kad Turkija tikrai „atvirai žvelgia“ į Švedijos ir Suomijos narystės klausimą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šią savaitę ėmėsi naujos kampanijos, kad Suomija ir Švedija taptų didžiausios pasaulyje karinės organizacijos narėmis iki artimiausio viršūnių susitikimo, kuriame, be kitų, dalyvaus JAV prezidentas Joe Bidenas. Šiaurės Europos kaimynės, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Šią savaitę vyksiančiose kasmetinėse NATO krizių valdymo pratybose CMX 2023 pirmą kartą dalyvaus pakviestųjų narių statusą turinčios Suomija ir Švedija, antradienį pranešė Vyriausybės kanceliarija. Pasak pranešimo, kovo 9-15 dienomis įvyksiančiose pratybose, kuriose dalyvauja Lietuva ir kiti NATO sąjungininkai, valdyti krizes treniruosis civilinis ir karinis personalas.

Vengrija vėl atidėjo balsavimą dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo, teigiama ketvirtadienį Nacionalinės Asamblėjos interneto svetainėje paskelbtame atnaujintame tvarkaraštyje.  Balsavimą atidėjus dviem savaitėms iki kovo 20 dieną prasidėsiančios parlamento sesijos, Vengrija lieka vienintelė Aljanso narė, neskaitant Turkijos, dar nepatvirtinusi abiejų Skandinavijos šalių paraiškų prisijungti prie NATO.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą ir kolektyvinę sąjungininkų gynybą, ketvirtadienį vykusio susitikimo su Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje Gorkemu Barisu Tantekinu metu pažymėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vienas esminių artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetų – priešakinė gynyba, kuri turi tapti NATO gynybos laikysenos ir planavimo pagrindu.

Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma nubalsavo už įstojimą į NATO, taip priartindamas tikimybę, kad Suomija įstos į Aljansą anksčiau nei jos kaimynė Švedija. Įstatymų leidėjai 184 balsais prieš septynis pritarė įstatymui, patvirtinančiam, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

Suomija pradeda statyti planuojamą 200 km ilgio tvorą pasienyje su Rusija, antradienį pranešė šalies sienos apsaugos tarnyba. Helsinkis baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantų srautais pasienyje politiniais tikslais. Teritorijos tvarkymo darbai antradienį prasidėjo „nuo miško valymo ir bus vykdomi taip, kad kovą būtų galima pradėti tiesti kelius ir montuoti tvorą“, sakoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Suomija, turinti vieną ilgiausių Europoje sienų su Rusija, antradienį pradeda parlamentines diskusijas dėl šalies stojimo į NATO paspartinimo, taip padidindama tikimybę, kad tai padarys anksčiau nei kaimynė ir karinė partnerė Švedija. Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Sausį Suomijos Ingos uoste pradėjęs veikti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas suteiks regionui daugiau stabilumo apsirūpinant gamtinėmis dujomis, sako Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis.  Pasak jo, Klaipėdos SGD terminalas galėtų patenkinti tik iki 60 proc. Baltijos šalis ir Suomija apimančio regiono dujų poreikio.

Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.  Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

Suomija tebenori į NATO įstoti kartu su Švedija, kurios siekiui tapti Aljanso nare prieštarauja Turkija, šeštadienį pareiškė suomių premjerė Sanna Marin. „Turkijai ir taip pat Vengrijai nusiuntėme labai aiškų ženklą ir labai aiškią žinią..., kad norime kartu įstoti į NATO ir kad tai atitinka visų interesus“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijoje. „Norime įstoti kartu su Švedija ir tuo pat metu. Ne vien dėl to, kad esame geri kaimynai ir partneriai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad svarbu, jog Švedija ir Suomija kuo greičiau įstotų į Aljansą, tačiau šių šalių prisijungimas vienu metu nėra „pagrindinis klausimas“.  Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra dvi vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.

Turkijai stabdant Švedijos ir Suomijos narystę NATO, tai siunčią signalą priešams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tai siunčia aiškų signalą mūsų varžovams ir potencialiems priešams. Kai kurie iš tų priešų galbūt dar nėra akivaizdūs. Jeigu tai nebus išspręsta, situacija taps labai pavojinga, ir tai duos paskatų veikti mūsų priešams“ – penktadienį paskelbtame interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė G. Landsbergis.

Dauguma suomių norėtų prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė būtų atidėta, rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa, po to, kai Turkija pareiškė, kad galėtų pritarti Suomijos priėmimui į Aljansą be Švedijos. Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“. Tik 28 proc.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu trečiadienį Taline vykusiame susitikime su kolega iš Turkijos Mevlutu Cavusoglu paragino Ankarą pritarti Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO. U. Reinsalu sakė, kad Turkija yra svarbi Estijos partnerė ir sąjungininkė NATO. „Vertinu mūsų ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ir mūsų, kaip sąjungininkų NATO, bendradarbiavimą“ – sakė jis. Turkija, kaip ir Estija, imasi svarbių veiksmų savo saugumui stiprinti.

Suomija vis dar tikisi įstoti į NATO kartu su Švedija, pirmadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano savaitgalį išsakytų pastabų, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos paraišką be jos kaimynės.

Turkija galėtų uždegti žalią šviesą Suomijos narystei NATO anksčiau nei Švedijos, jei karinis aljansas ir abi Šiaurės šalys tam pritartų, pirmadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras. Mevlutas Cavusoglu Suomijos paraišką pavadino „mažiau problemiška“ nei Švedijos. Turkija kaltina Stokholmą, kad šis nesiima konkrečių veiksmų kovai su grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be jos kaimynės Švedijos. „Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Suomijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad šalis išdavė pirmąją nuo 2019 metų komercinę medžiagos karinėms reikmėms eksporto į Turkiją licenciją – tai vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų pritarta Helsinkio kandidatūrai į NATO. Ministerijos specialioji patarėja Riikka Pitkanen naujienų agentūrai AFP sakė, kad eksporto licencija susijusi su plienu, kuris bus naudojamas ginkluotei gaminti.

Suomijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo procesas bus baigtas iki liepos mėnesį įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, nepaisant nesutarimų su Turkija. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Europos šalims svarstant galimybę tiekti Ukrainai galingus tankus „Leopard“, Suomijos prezidentas antradienį pareiškė, kad jo šalis galėtų pasiūlyti savo mokymo pajėgumus būsimiems tankų daliniams. „Esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose vis dar yra šauktinių. Tai reiškia, kad mūsų mokymo sistema yra labai išvystyta“, – sakė prezidentas Sauli Niinisto spaudos konferencijoje su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu per netikėtą vizitą Kyjive.

Turkija neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO, antradienį pranešė turkų valstybinė žiniasklaida. Šis susitikimas turėjo būti surengtas kitą mėnesį, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami Turkijos diplomatiniai šaltiniai. Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos, antradienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras, Ankarai nurodžius, kad nepritars Švedijos kandidatūrai po to, kai prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos bendrovių vadovai Taline surengtoje Pasaulio energetikos tarybos metinėje konferencijoje aptarė būdus užtikrinti tiekimo saugumą ir dabartinėje energijos rinkoje, ir 2030-aisiais, ir pabrėžė, kad reikėtų didinti investicijas į elektros energijos tinklus.

Švedijos ir Suomijos priėmimas į NATO stringa, nes didžiausiu stabdžiu tapo Turkija. Kur glūdi problemos šaknys, suprasti sunku, tačiau daugelį toliau kamuoja klausimas, kada suomiai su švedais taps Aljanso nariais. Į tai TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Stokholmas pareiškė padaręs viską, ką gali, kad išsklaidytų Turkijos abejones dėl jos narystės, išreiškė įsitikinimą, kad Suomija ir Švedija prisijungs prie karinio aljanso. Rusijos invazijos į Ukrainą išgąsdintos Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir gegužės mėnesį pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Suomijos valdžia svarsto perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard 2“ ir bus pasirengusi tai padaryti, jei sprendimas pradėti tokią praktiką bus priimtas Europos lygmeniu, interviu Suomijos televizijos kanalui „MTV Uutisille“ pareiškė nacionalinio gynybos komiteto vadovas Antti Hakkanenas, kurį cituoja „Deutsche Welle“. „Žinoma, mūsų indėlis bus nedidelis, nes, kaip šalis, besiribojanti su Rusija, mes visada teikiame pirmenybę savo gynybos pajėgumams“, – sakė jis.

Savo naujametėje kalboje Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pažymėjo, kad ryžtingas Ukrainos palaikymas, kurį pademonstravo Suomija, kitos Europos ir Vakarų šalys, tęsis ir šiais metais. S. Niinisto taip pat pastebėjo sutapimų tarp Sovietų Sąjungos įvykdyto Suomijos puolimo Žiemos karo metu ir dabartinio Rusijos puolimo Ukrainoje. Ir Rusija, ir Sovietų Sąjunga darė grubią klaidą, manydami, kad lengvai paklupdys Ukrainą ar Suomiją ant kelių, aiškino suomių lyderis.

Į Ukrainą atėjo žiema, kuria Kremlius taip ilgai gąsdino ukrainiečius. Rusijos propaganda „generolą šaltį“ pristato kaip ištikimą Rusijos kariuomenės sąjungininką, padėjusią jai per karus prieš Napoleoną ir Hitlerį.