suomija

Suomija ketvirtadienį sumažino Rusijos piliečiams išduodamų vizų skaičių iki 10 proc. ankstesnės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje. Suomija, turinti ilgiausią iš visų Europos Sąjungos valstybių narių sieną su Rusija, apie šį sprendimą paskelbė rugpjūtį, didėjant politikų ir paprastų piliečių spaudimui apriboti rusų turistų judėjimą per šią Šiaurės šalį dėl besitęsiančio Maskvos karo prieš Ukrainą.

1939 metais SSRS pradėjo karą su Suomija, kurio scenarijus stebėtinai tiksliai atkartoja dabartinę invaziją į Ukrainą: tai taip pat turėjo būti greitas karas, kurio sėkmę užtikrino didžiulis jėgų pranašumas, jis taip pat buvo pateiktas kaip gynyba ir atsakas į provokacijas. To meto propaganda taip pat kalbėjo apie invazijos naudą civiliams gyventojams, Suomijoje taip pat planuota įrengti marionetinę vyriausybę, rašo The Insider.

Suomija ir Švedija dar kartą įsipareigojo kovoti su terorizmu per pirmąjį trišalį susitikimą, skirtą aptarti Ankaros sąlygas dėl jų narystės NATO, penktadienį pranešė Turkija. Suomijos sostinėje Helsinkyje surengtos derybos buvo pirmasis trijų šalių susitikimas po to, kai birželį NATO viršūnių susitikimo kuluaruose jos pasirašė susitarimą, turinti atverti kelią dviem Skandinavijos valstybėms prisijungti prie Aljanso.

Suomijoje ketvirtadienį prieš teismą stojo trys žurnalistai, kaltinami šalies gynybos paslapčių atskleidimu už tai, kad laikraščio straipsnyje galimai paskelbė įslaptintus dokumentus. 2017 metų gruodžio 16 dieną dienraštyje „Helsingin Sanomat“ publikuotame straipsnyje daugiausiai dėmesio buvo skirta šalies karinės žvalgybos tarnybos – Suomijos žvalgybos tyrimų centro – veiklai. Tiriamosios žurnalistikos straipsnyje buvo apytikriai nurodyti gynybos pajėgų žvalgybos padalinio vieta ir užduotys.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin trečiadienį ryžtingai gynė savo darbo rezultatus ir teisę į privatų gyvenimą, sulaukusi kritikos dėl vaizdo įrašo iš vieno privataus vakarėlio, kuriame matyti, kaip linksminasi 36 metų vyriausybės vadovė. „Esu žmogus. Ir taip pat kartais trokštu džiaugsmo, šviesos ir linksmybių tarp šių tamsių debesų“, – sakė Sanna Marin, sunkiai tvardydama ašaras jos Socialdemokratų partijos (SDP) renginyje Lahčio mieste, į šiaurę nuo Helsinkio.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin antradienį atsiprašė už prieštaringai vertinamą nuotrauką, padarytą jos rezidencijoje, praėjus mažiau nei savaitei po to, kai 36 metų moteris sulaukė kritikos dėl vaizdo įrašo iš vieno privataus vakarėlio.

Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin narkotikų testo rezultatai yra neigiami, pirmadienį pranešė jos biuras. Vyriausybės vadovė nusprendė „išsklaidyti įtarimus“, sulaukusi kritikos dėl nutekinto vaizdo įrašo, kuriame 36 metų S. Marin matoma besilinksminanti privačiame vakarėlyje. Paimtas S. Marin šlapimo mėginys buvo tiriamas ieškant įvairių medžiagų – tokių kaip kokainas, amfetaminas, kanapės ir opioidai – pėdsakų, naujienų agentūrai AFP sakė premjerės patarėja Iida Vallin.

Suomijos energetikos grupė „Fennovoima“ tikisi iš Rusijos branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ per arbitražą prisiteisti maždaug 2 mlrd. eurų, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. „Fennovoima“ vykdomasis direktorius Joachimas Spechtas paaiškino, jog ieškinys bus argumentuotas tuo, kad Rusijos valstybinė branduolinės energetikos milžinė smarkiai vėlino „Hanhikivi 1“ atominės elektrinės statybos projekto įgyvendinimą, ir dėl to teko jį nutraukti.

Suomija vėliau šį mėnesį surengs susitikimą su Švedija ir Turkija, penktadienį pranešė suomių užsienio reikalų ministras, Ankarai reiškiant abejones dėl Šiaurės šalių narystės NATO. „Suomijos, Švedijos ir Turkijos atstovai rugpjūčio mėnesį susitiks Suomijoje“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. Jis nenurodė datos, tačiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu anksčiau sakė, kad trijų šalių atstovai susitiks rugpjūčio 26-ąją.

Suomijos ministrė pirmininkė ketvirtadienį pareiškė, kad ji mielai atliktų narkotikų testą, kai sulaukė kritikos pasirodžius vaizdo įrašui iš vieno privataus vakarėlio, kuriame dalyvavo. Nutekintu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip 36 metų Sanna Marin (Sana Marin) šoka ir dainuoja su grupe žmonių, buvo plačiai dalijamasi socialiniuose tinkluose ir vietos žiniasklaidoje. Buvo tokių, kurie iš įraše girdimų vakarėlio dalyvių komentarų darė išvadas, kad ten kalbėta apie narkotikus.

Suomijos premjerė raudonuoja iš gėdos dėl dalyvavimo karštame ir girtame vakarėlyje. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose ji audringai siaučia vakarėlyje su draugais, šiems fone šūkaujant apie kokainą. 36-erių Sanna Marin dabar teisinasi, neslepia, kad linksminosi išties audringai, tačiau sako, kad nevartojo nieko daugiau nei alkoholis. 36-erių Suomijos premjerė Sanna Marin su draugais audringą šventę pradeda dar nesutemus.

Du Rusijos naikintuvai ketvirtadienį galimai pažeidė Suomijos oro erdvę, pranešė Gynybos ministerija Helsinkyje, šiai Šiaurės šaliai siekiant narystės NATO dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Įtariama, kad du Rusijos naikintuvai MiG-31 pažeidė Suomijos oro erdvę Suomijos įlankoje, prie Porvo“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Suomijoje apsilankęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys žada, jog Lietuva siųs karininkus į Suomiją, kad šie perimtų patirtį pritraukiant šauktinius ir rezervistus bei juos treniruojant. V. Rupšys dviejų dienų viešnagėje Suomijoje tai aptarė su Suomijos kolega Timu Kivinenu – kariuomenių vadai taip pat kalbėjosi apie saugumo situaciją regione, pasidalino įžvalgomis apie karą Ukrainoje bei kalbėjosi apie nacionalines ir tarptautines pratybas.  „Tai abipusiai naudingas vizitas.

Suomija nuo rugsėjo 1 dienos apribos turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams iki 10 proc. dabartinės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje, antradienį pranešė vyriausybė. „Turistinių vizų išdavimas visiškai nesustos, tačiau jų skaičius bus gerokai sumažintas“, – žurnalistams Helsinkyje teigė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Suomijos ambasadorius Vašingtone Mikko Hautala su Rusijos prezidentu yra susitikęs daugiau nei tuziną kartų. Kartą jie netgi kartu kaitinosi pirtyje, rašo „Foreign Policy“. M. Hautala jau daugiau nei du dešimtmečius atstovauja Suomijai užsienyje – per šį laiką jis tapo tikru ekspertu Rusijos klausimais. Vienas vyresnysis Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatas netgi jį pavadino Vašingtono „Rusijos užkalbėtoju“. Mažai kas Rusiją supranta taip gerai, kaip jos kaimynai suomiai.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad kartu su Suomija siekiama užtikrinti Suomijos įlankos kontrolę, tokiu būdu faktiškai apribojant Rusijos įtaką Baltijos jūros regione. Estų ir suomių turimų raketų skridimo nuotolis viršija Suomijos įlankos plotį. Pasak Estijos gynybos ministro, šalys integruoja savo pakrantės gynybos raketų kompleksus. „Mes turime integruoti savo pakrantės gynybos raketų kompleksus.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo dokumentus, dar vienu žingsniu priartindamas Vakarų karinio aljanso plėtrą, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. J. Bidenas sakė, kad abi Šiaurės šalys būtų „stiprios, patikimos, itin pajėgios naujos sąjungininkės“, prisiimdamos „šventą įsipareigojimą“ prisidėti užtikrinant JAV vadovaujamo transatlantinio aljanso  kolektyvinę gynybą.

Suomijos parlamentas antradienį pranešė, kad jo interneto svetainė tapo kibernetinės atakos taikiniu, šiai Šiaurės valstybei siekiant narystės NATO dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Prieš parlamento išorinę interneto svetainę vykdoma paslaugos trikdymo ataka“, – sakoma institucijos pareiškime. Išpuolis prasidėjo apie 14 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku ir sulėtino arba visiškai užblokavo tinklapio darbą.

Estijos ir Suomijos vyriausybių vadovės pasiūlė kitoms Europos šalims nebeišduotų turistinių vizų Rusijos piliečiams, nes jie esą neturėtų atostogauti Europoje, kol Maskva kariauja prieš Ukrainą.

Kontrolinėse rungtynėse Belgijos rinktinė palaužė be ryškiausios žvaigždės žaidusią Suomiją, kuri kitą savaitę atvyks į Lietuvą. Belgai Tamperės mieste varžovus palaužė 75:71 (20:16, 22:27, 14:16, 19:12). Abi komandos ruošiasi artėjančiam Europos čempionatui ir pasaulio pirmenybių atrankos langui. Jos sužais dar vienerias rungtynes tarpusavyje, o tada Suomija keliaus į Lietuvą – čia sužais dvejas rungtynes su mūsų šalies rinktine. Mačai vyks trečiadienį Kaune, o ketvirtadienį Vilniuje.

Suomijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pristatė planą apriboti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, kai padidėjęs turistų iš rytinės kaimynės srautas pakurstė nepasitenkinimą, vykstant Maskvos karui Ukrainoje. Kai buvo sustabdyti skrydžiai iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis, Suomija tapo tranzito šalimi daugeliui rusų, norinčių keliauti po Europą.

Jungtinių Valstijų Senatas trečiadienį ratifikavo Švedijos ir Suomijos paraiškas įstoti į NATO, tvirtai parėmęs transatlantinio aljanso plėtrą tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje. Senatas 95 balsais prieš vieną pritarė dviejų Šiaurės šalių įstojimui, tad JAV tapo 23-iąja iš 30 NATO šalių, oficialiai pritarusia bloko plėtrai. Italija tai padarė anksčiau trečiadienį, o Prancūzija – antradienį.

Rusijos piliečiai taip noriai vyksta į Suomiją, kad šios šalies politikai pradėjo svarstymą apriboti rusų keliones. Suomijos pasieniečiai per mažiau nei savaitę atliko 2,5 tūkst. patikrinimų ir nustatė apie 100 kontrabandos atvejų, kuomet bandoma iš šalies išvežti į sankcijų sąrašus papuolusią produkciją, įskaitant ir tą, kuri gali būti panaudoti karinėms reikmėms. Suomiai iškėlė 20 bylų dėl prabangos prekių ir dvigubos paskirties produkcijos kontrabandos atvejų, skelbiama BBC.

Suomijos muitinė trečiadienį pranešė, kad pagavo kelis keliautojus per sieną su Rusija gabenant dronus ir kitus daiktus, kurie yra įtraukti į sankcijomis draudžiamų eksportuoti prekių sąrašus kaip galintys padidinti Maskvos „pramoninius ir karinius pajėgumus“. Šie daiktai sulaikyti, Suomijai svarstant vizų rusams apribojimus dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą. Vakarų šalys dėl Rusijos sukelto karo šiai šaliai paskelbė griežtų sankcijų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus, kuriais išreiškiamas pritarimas Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), tuo pabaigdamas susitarimų ratifikavimo procedūrą Lietuvoje, rašoma prezidentūros pranešime.  Pasak šalies vadovo, Švedijos ir Suomijos narystė yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos jūros regiono ir rytinio NATO flango saugumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO, tuo pabaigdamas susitarimų ratifikavimo procedūrą Lietuvoje. Pasak šalies vadovo, Švedijos ir Suomijos narystė yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos jūros regiono ir rytinio NATO flango saugumą, todėl Lietuva nuosekliai palaikė šiaurės kaimynių siekį tapti Aljanso narėmis.

Baigus Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) procedūras, gerokai išaugs saugumas visame Baltijos regione, o esami ir potencialūs investuotojai bus kviečiami dar aktyviau plėsti veiklą Lietuvoje. Mūsų šalis jau dabar pritraukia vis daugiau investicinių projektų iš skirtingų valstybių – tai prisideda prie tvaresnio augimo ir padeda Lietuvai tvirtinti pozicijas pasaulio mastu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas trečiadienį galutiniu balsavimu pritarė Švedijos ir Suomijos narystei NATO. Parlamentas priėmė įstatymus, kuriais patvirtino Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo. Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso balsavo 112 Seimo narių, vienas buvo prieš, už Suomijos narystę vieningai balsavo 111 parlamentarų. Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija.

JAV Senatas antradienį atliko pirmąjį žingsnį ruošiantis pritarti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO planams, abiem pagrindinėms partijoms remiant Aljanso plėtrą po Rusijos invazijos į Ukrainą. Visos 30 dabartinių NATO narių turi ratifikuoti planus priimti į bloką dvi Šiaurės šalis, bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę vėl pagrasino įšaldyti jų stojimą, nors jam pritarė per birželio pabaigoje Madride įvykusį Aljanso viršūnių susitikimą.

Seimas trečiadienį balsuos dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. Parlamentas baigs procedūras ir trečiu balsavimu patvirtins Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo. Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija. Ji baigiasi trečiadienį.

Seimui liko vienas žingsnis iki Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. Parlamentas antradienį po svarstymo pritarė atitinkamiems įstatymų projektams. Už Švedijos narystę Aljanse balsavo 115 Seimo narių ir vienas buvo prieš, dėl Suomijos narystės už balsavo 120 Seimo narių. Trečiadienį numatytas galutinis balsavimas dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolų dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo ratifikavimo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį vėl pagrasino „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei jos neįvykdys Ankaros sąlygų. Praėjusį mėnesį Turkija atšaukė savo prieštaravimą dėl Švedijos ir Suomijos narystės, bet įspėjo, kad blokuos šių šalių stojimo procesą, jei jos neišduos Ankaros ieškomų įtariamųjų. Švedijos ir Suomijos stojimui dar turi pritarti visų 30 NATO narių parlamentai, ir Turkijos parlamentas galėtų atsisakyti ratifikuoti sutartį.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus. Po protokolų ratifikavimo sekė audringos ovacijos. Latvijos lyderis Egilas Levitas pasveikino šį parlamento sprendimą, BNS informavo prezidento kanceliarija. „Raginu visas sąjungininkes žengti šį žingsnį, kad stojimo protokolai įsigaliotų“, – sakė prezidentas.

Ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO nuo trečiadienio šaukiama neeilinė Seimo sesija. Seimo valdyba pirmadienį pritarė, kad neeilinė sesija būtų šaukiama liepos 13–20 dienomis. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad artimiausiu metu iš Prezidentūros laukiama dekreto dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso sutarčių protokolų ratifikavimo.

Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo procedūra Lietuvoje vykdoma skubos tvarka. Antradienį 30 NATO valstybių ambasadorių ir nuolatinių atstovų pasirašius Švedijos bei Suomijos stojimo į Aljansą protokolus, ratifikavimo dokumentai Lietuvoje iškart pradėti derinti tarp ministerijų.

Rusija nuo sienos su Suomija galėjo išvesti dalį savo karių bei technikos. Manoma, kad ten buvusią dislokuotą brigadą Rusija gali siųsti į karą prieš Ukrainą. Tokią informaciją skelbia „Yle“, išanalizavęs kaime Murmansko srityje esančio Rusijos karinio dalinio palydovines nuotraukas. Ten paprastai buvo įsikūrusi 80-oji brigada.

NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, todėl siūlymas ratifikuoti siūlymą priimti abi Šiaurės šalis dabar bus pateiktas sąjungininkių parlamentams. Šis žingsnis dar labiau padidino Rusijos strateginę izoliaciją po vasarį Maskvos pradėtos invazijos Ukrainoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paragino Švediją ir Suomiją aktyviau kovoti su terorizmu, pabrėždamas, kad reikia visiškai įgyvendinti jų su Ankara pasirašytą susitarimą. „Ryžtingai pabrėžėme, kad iš savo sąjungininkų tikimės tikro solidarumo ne tik žodžiais, bet ir veiksmais“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams po aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Šiaurės šalys buvo oficialiai pakviestos į JAV vadovaujamą karinį bloką.

NATO lyderiams trečiadienį sutarus oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, prezidentas Gitanas Nausėda ragina NATO toliau vykdyti atvirų durų politiką.  „Suomijos ir Švedijos sprendimas siekti narystės NATO yra strategiškai svarbus Baltijos jūros regionui. Šių šalių narystė NATO reikšmingai sustiprins ir Aljansą, ir saugumą Europoje.

NATO lyderiai trečiadienį sutarė oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, Turkijai sutikus atsisakyti savo prieštaravimų dėl šių Šiaurės šalių narystės, sakoma pareiškime. „Šiandien nusprendėme pakviesti Suomiją ir Švediją tapti NATO narėmis ir susitarėme pasirašyti stojimo protokolus“, – sakoma Madride vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime.

Turkija trečiadienį paskelbė sieksianti 33 įtariamų „teroristų“ išdavimo iš Suomijos ir Švedijos pagal susitarimą, sudariusį sąlygas Ankarai paremti šių Šiaurės šalių stojimą į NATO. „Sieksime teroristų ekstradicijos iš atitinkamų šalių pagal naujo susitarimo gaires“, – televizijai NTV sakė turkų teisingumo ministras Bekiras Bozdagas. Jis paminėjo antradienį Turkijos, Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrų pasirašytą susitarimą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljanso lyderiai šiandien, trečiadienį oficialiai pakvies Suomiją ir Švediją prisijungti prie NATO. Tiesa, tuomet Aljanso šalių narių parlamentai dar turės ratifikuoti Suomijos ir Švedijos įstojimo protokolus. Pasak UNIAN korespondento, J. Stoltenbergas tai paskelbė per spaudos konferenciją Madride prieš prasidedant viršūnių susitikimui, kuriame dalyvavo Aljanso šalių narių vadovai.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins Aljansą, įskaitant ir skeptikę Turkiją, sutikusią nebeprieštarauti šiai plėtrai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras trečiadienį tvirtino, kad siekiant pakeisti Turkijos nuomonę pastangas dėjo „kiekviena NATO valstybė“, įskaitant Lietuvą.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, jog Turkijai nebuvo suteikta jokių nuolaidų, kad ji nebeprieštarautų Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO. „Iš Turkijos pusės nebuvo jokio prašymo amerikiečiams padaryti kokią nors konkrečią nuolaidą“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, Madride prasidėjus NATO viršūnių susitikimui. Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga pareigūnas sakė, kad Turkijos sprendimas žymi reikšmingą NATO vienybės sustiprinimą.

Suomijos prezidento Sauli Niinisto teigimu, buvo pasiektas susitarimas su Turkija, kuri anksčiau prieštaravo šalių stojimui į NATO. Madride vykstančio NATO šalių susitikimo metu vyko atskiras Suomijos, Švedijos ir Turkijos vadovų susitikimas. Po jo vykusioje spaudos konferencijoje Suomijos prezidentūra patvirtino, kad susitarimas buvo pasiektas ir buvo pasirašytas Supratimo memorandumas, kuris patvirtina, kad Turkija palaikys Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO.

Suomijos ir Švedijos lyderiai antradienį prieš NATO viršūnių susitikimą Madride susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, siekdami įtikinti jį nebeprieštarauti jų šalių stojimui į Aljansą, pranešė suomių ir švedų pareigūnai. R. T. Erdoganas atsisako sutikti su šių dviejų Šiaurės šalių naryste, nors NATO sąjungininkės ragina atverti joms kelią įstoti.

Estijos ir Suomijos elektros perdavimo tinklų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ antradienį pasirašė supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant trečiosios Estijos ir Suomijos elektros jungties „Estlink 3“ projektą. Dokumentu įtvirtinti tarpusavio susitarimai dėl bendrų veiksmų, apimančių techninius klausimus, būtinas investicijas ir projekto įgyvendinimo tvarkaraštį, teigiama „Elering“ pranešime.

Suomijos ir Švedijos lyderiai aptars savo šalių siekius įstoti į NATO su šį procesą blokuojančios Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pirmadienį pranešė Helsinkis. Šios derybos įvyks antradienį, Madride vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo pradžioje.

Ar Rusija sieks sužlugdyti Helsinkio norą prisijungti prie NATO? Rusijos karas Ukrainoje sunaikino 30 metų po Šaltojo karo Europoje galiojusią tvarką. Vienas reikšmingiausių ir netikėčiausių geopolitinių padarinių yra tai, kad Suomija, ilgą laiką buvusi šalis be sąjungininkių, greičiausiai netrukus prisijungs prie NATO, tikriausiai tai padarys ir jos kaimynė Švedija, rašo foreignaffairs.com.