Antradienį 30 NATO valstybių ambasadorių ir nuolatinių atstovų pasirašius Švedijos bei Suomijos stojimo į Aljansą protokolus, ratifikavimo dokumentai Lietuvoje iškart pradėti derinti tarp ministerijų.
Juos parengusi Užsienio reikalų ministerija kitoms institucijoms išsiuntė su užrašu „Labai skubu“.
Šios ministerijos kanclerė Inga Černiuk teikime nurodė, kad prisijungimo protokolų ratifikavimą ketinama svarstyti per neeilinę Seimo sesiją, pastabas prašoma pateikti „ypatingos skubos tvarka iki 2022 m. liepos 7 d. 10 val.“.
Pirminiais duomenimis, Vyriausybė jau ketvirtadienį gali svarstyti šį klausimą.
Nepaisant to, Lietuva nebus pirmoji ratifikavusi Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus – Estijos parlamentas tai padarė trečiadienį.
Pagal parengtus dokumentus, Ministrų kabinetas kreipsis į Lietuvos prezidentą su prašymu pateikti Seimui ratifikuoti liepos 5 dieną Briuselyje pasirašytus Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo.
Dėl šių dokumentų Seimas kitą savaitę ketina rinktis į neeilinę sesiją.
Prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos NATO valstybės narės praneš Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.
Įsigaliojus šiems prisijungimo protokolams Aljanso generalinis sekretorius visų sutarties šalių vardu nusiųs Suomijos ir Švedijos vyriausybėms formalius kvietimus prisijungti prie sutarties.
Suomija ir Švedija NATO narėmis taps savo prisijungimo dokumentų deponavimo JAV vyriausybei dieną, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos parengtame aiškinamajame dokumente.
Neutralios buvusios Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į gynybinį Aljansą Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
