suomija

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo kitą savaitę surengs derybas dėl saugumo ir imigracijos su keturiais aukšto rango pareigūnais, ketvirtadienį pranešė suomių vyriausybė.  Aukščiausio lygio derybos įvyks gruodžio 21–22 dienomis Sariselkėje, Suomijos šiaurėje.

Kontiolahtyje (Suomija) šeštadienį vyko pasaulio biatlono taurės moterų 7,5 km sprinto varžybos, kuriose sėkmingai pasirodė karjeros rekordą pakartojusi Lidija Žurauskaitė. 25-erių Lietuvos atstovė šaudykloje nesuklydo nė sykio, užėmė 31 vietą bei iškovojo 10 įskaitinių šių varžybų taškų, rašoma federacijos pranešimee žiniasklaidai. Tokią pačią poziciją L.Žurauskaitė buvo užėmusi šių metų sausį Oberhofe (Vokietija) vykusiame etape.

Suomijos transporto agentūra „Traficom“ antradienį pranešė, kad Suomiją ir Švediją jungiantys šviesolaidiniai kabeliai, regis, buvo pažeisti atsitiktinai. „Atrodo, kad abu kabeliai buvo pažeisti atliekant statybos darbus“, – sakoma „Traficom“ pranešime spaudai ir priduriama, kad jie jau sutvarkyti. Anksčiau skelbta, kad Suomijos policija tiria incidentą, kai pirmadienio popietę buvo pažeistas šią šalį su Švediją jungiantis interneto kabelis. Švedų pareigūnai sakė įtariantys sabotažą.

Nutrauktas naujas kabelis tarp Švedijos ir Suomijos, skelbia „Svediges Radio“. Kabelis buvo Švediją ir Suomiją jungiančioje interneto linijoje.   „GlobalConnect“ pareiškime priduriama, kad kabelis buvo pažeistas dviejose skirtingose vietose, Suomijoje esama sutrikimų. Antradienio rytą tebevykdomi remonto darbai. Bendrovė taip pat pažymėjo, kad pažeistas kabelis buvo sausumoje, o jūros kabeliai nebuvo pažeisti.

Dėl Baltijos jūroje sugadintų dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių Šiaurės Europos šalių ir Vokietijos pareigūnai antradienį sako įtariantys, kad tai – sabotažo ir hibridinio karo aktai, už kurių slypi Rusija Pirmadienį Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių buvo pažeistas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis.

Suomijos Nacionalinis tyrimų biuras antradienį paskelbė pradėjęs tyrimą, kurio metu bus aiškinamasi, kodėl nutrūko Suomiją ir Vokietiją jūros dugnu jungiantis telekomunikacijų kabelis, nors Vokietija šį incidentą vadina „sabotažo“ aktu.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinusios po to, kai, tvyrant įtampai su Rusija, buvo pradėtas tyrimas dėl nutrūkusio povandeninio ryšių kabelio, jungiančio abi šalis. „Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas“, – bendrame pareiškime teigė šalių užsienio reikalų ministrai.

Švedija pirmadienį pradėjo siuntinėti gyventojams apie penkis milijonus brošiūrų, kuriose jie raginami pasirengti galimam karui, o kaimyninė Suomija sukūrė naują tokio pasirengimo interneto svetainę. Tiek Švedija, tiek Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į Šiaurės Atlanto karinį aljansą (NATO) po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą.

Trečiadienio rytą Suomijos šiaurėje, Ivalo gyvenvietės rajone, Laplandijos sienos apsaugos būrio vikšrinis sunkvežimis pratybų teritorijoje nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Mašinoje buvo 23 kariai, praneša portalas „Yle“. Laplandijos gelbėjimo tarnybos duomenimis, du kariai patyrė sunkias traumas, jie nugabenti į Laplandijos centrinę ligoninę Rovaniemyje. Atstumas nuo Ivalo iki Rovaniemio – apie 300 kilometrų. Kitiems nukentėjusiesiems pagalba teikiama Ivalo medicinos centre.

Estijos prokuratūra patvirtino, kad du sulaikyti vyrai, įtariami kelių automobilių padegimu Talino senamiestyje, yra Suomijos piliečiai. Harju apskrities teismas leido suimti įtariamuosius dviem mėnesiams, praneša portalas ERR. „Policija sulaikė du 21 metų ir 28 metų vyrus, įtariamus transporto priemonių padegimu Talino senamiestyje. Sulaikytieji yra Suomijos piliečiai. Jiems pareikšti įtarimai dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo“, – sakė žurnalistams prokuratūros atstovas.

Paskutinis Europoje Lenino muziejus, esantis Suomijoje, netrukus bus uždarytas, tai paskatino sąmokslo teorijas Rusijoje, trečiadienį pranešė muziejaus direktorius. Suomijos Tamperės mieste 1946 m. įkurtas Lenino muziejus yra paskutinis iš kelių tokių muziejų, skirtų buvusiam sovietų vadui Vladimirui Leninui ir XX a. įsteigtų Europoje.

Suomijoje areštuota maždaug 40 Rusijos valstybės turto objektų, kurių bendra vertė viršija 35 mln. eurų, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi Suomijos antstolių tarnyba. Dauguma šių nekilnojamojo turto objektų yra Helsinkyje, tačiau jų sąraše yra ir butų šalies pietvakariniame Turku mieste bei kituose Suomijos miestuose. Vienas tokių objektų yra Rusijos mokslo ir kultūros centras Helsinkyje, kitas – oficiali Rusijos generalinio konsulato Turku rezidencija.

Suomijos teisėsaugos institucijos pradėjo Rusijos valstybei priklausančio turto Suomijoje konfiskavimą, pirmadienį skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Leidinio „Helsingin Sanomat“ duomenimis, Suomijos antstolių tarnyba konfiskavimo Rusijos mokslo ir kultūros centro  Helsinkyje teritoriją – 3326 kvadratinių metrų sklypą. Leidinys jį įvardija kaip „vieną iš tokių objektų“. Skelbiama, jog teismo sprendimas dėl šio turto konfiskavimo įsigaliojo praėjusį ketvirtadienį.

Anglijos rinktinė sekmadienį įvykusiose UEFA Tautų B lygos išvykos rungtynėse 3:1 nugalėjo Suomijos futbolininkus. Jackas Grealishas pasiuntė kamuolį pirmuoju lietimu į dešinįjį vartų kampą ir išvedė Anglijos rinktinę į priekį 1:0. Pirmojo kėlinio pabaigoje puikia proga išlyginti rezultatą nepasinaudojo Fredrikas Jensenas, kurio smūgiuotas kamuolys skriejo virš vartų.

Suomija sekmadienį įjungė dėl gedimo rugsėjo 9-ąją remontui sustabdytą Olkiluoto atominės elektrinės antrąjį reaktorių, tačiau maždaug tuo pat metu planuotai sustabdytas Loviisos AE vienas iš reaktorių neveiks dar beveik savaitę iki spalio 12-osios, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“. Olkiluoto jėgainės operatorė „Teollisuuden Voima“ pranešė, jog antrojo reaktoriaus remontas, jo generatoriuje nustačius padidėjusią drėgmę, sėkmingai užbaigtas per 28 dienas trukusią gamybos pertrauką, pakeit...

Suomija įkurs svarbią NATO bazę mažiau nei už 200 km nuo sienos su Rusija, taip „siųsdama žinią“ savo rytinei kaimynei, penktadienį pranešė Gynybos ministerija. Praėjusiais metais Suomija tapo NATO nare, nutraukusi dešimtmečius trukusį karinį neprisijungimą po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Švedija yra pasirengusi vadovauti būsimoms NATO sausumos pajėgoms kaimyninėje Suomijoje, turinčioje bendrą sieną su Rusija, pirmadienį pranešė dvi naujausios karinio aljanso narės. NATO liepos mėnesį pareiškė, kad Suomijoje, turinčioje 1 340 km ilgio bendrą sieną su Rusija, turėtų būti kuriamos vadinamosios priešakinės sausumos pajėgos (angl.

Imperializmas užkoduotas Rusijos DNR, visas jos egzistavimas apsiriboja teritorijų užkariavimu ir kitų tautų pavergimu. Suomiams ir lenkams to aiškinti nereikia. Tai penktadienį paskelbtame interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. Jis teigė, kad suomiai nebijo karo su Rusija. „Kalbant apie saugumą, dabar mūsų padėtis yra geriausia per kelis pastaruosius dešimtmečius. Pirma, Suomija turi stiprias ir modernias ginkluotąsias pajėgas.

Nuo rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios du mėnesius Vilniaus Užupyje reguliariai kursuosiantį autobusą be vairuotojo už 106 tūkst. eurų (su PVM) nuomos ir aptarnaus Suomijos įmonė „Remoted“. Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ su suomiais rugpjūčio viduryje pasirašė tokią sutartį, skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP). Pasak įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Judumo transformacijos vadovo Jonas Damidavičiaus, kaip skelbta anksčiau, iki 12 vietų autonominis autobusas ...

Suomijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad nacionalinio saugumo sumetimais užblokavo galimybę šešiems pirkėjams iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių įsigyti nekilnojamojo turto valstybėje. Apie tai paskelbta Suomijai planuojant uždrausti rusams pirkti nekilnojamąjį turtą šalyje. Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas neleido išduoti leidimų šešiems NT sandoriams. Nekilnojamąjį turtą įsigyti bandė pirkėjai iš Rusijos, Ukrainos ir Šveicarijos, sakoma ministerijos pranešime.

Suomijos gynybos ministerija parengė įstatymo projektą, numatantį draudimą rusams sudaryti nekilnojamojo turto sandorius. Apie tai pirmadienį skelbia suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“. Suomijos gynybos ministro Antti Hakkaneno (Ančio Hekeneno) teigimu, toks draudimas yra būtinas, kad „būtų užkirstas kelias priešiškai įtakai Suomijai dabar ir ilgainiui“.  Ministras pabrėžė, kad draudimas nebus taikomas dvigubą Rusijos ir Suomijos pilietybę turintiems asmenims arba nuolatinių leidim...

Kompanijos „Finnair“ lėktuvas, skridęs iš Helsinkio į Joensu, negalėjo nusileisti paskirties oro uoste dėl GPS signalo trikdžių, praneša portalas „Yle“. Aviacijos skrydžių stebėjimo svetainėje „Flightradar24“ galima pamatyti, kad lėktuvas suko ratus virš Joensu, o paskui grįžo į Helsinkio Vantos oro uostą. Taip pat buvo atšauktas rytinis atgalinis skrydis iš Joensu į Helsinkį. „Finnair“ spaudos tarnyba Suomijos naujienų agentūrai STT pranešė, kad lėktuve buvo 21 keleivis.

Suomijos gynybos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriame siūloma visiškai uždrausti nekilnojamojo turto sandorius šalyje Rusijos piliečiams ir juridiniams asmenims. Kaip praneša leidinys „Iltalehti“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“, tai pareiškė Suomijos gynybos ministerijos vadovas Anttis Häkkänenas.

Suomijos saugumo policija (SUPO) pažymi, kad šalis nėra vienas iš svarbiausių Rusijos diversijų taikinių, praneša portalas „Yle“. SUPO tyrėja Lotta Hakala pareiškė, kad dabar didžiausias Rusijos dėmesys sutelktas į kitas Europos šalis. Jos nuomone, svarbiausias Rusijos tikslas – žlugdyti karinę paramą Ukrainai. Rusija taip pat ketina daryti poveikį ES piliečių ryžtui remti Ukrainą.

Suomija neketina rengti naujo Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir vėl į JAV prezidento postą pretenduojančio Donaldo Trumpo susitikimo. Tai pranešė britų laikraštis „Times“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Trumpas tebėra įsitikinęs derybų akis į akį nauda ir žada atkurti santykius su Putinu, jei lapkričio mėnesį bus perrinktas. Jis savo šalininkams pareiškė, kad per vieną dieną po įžengimo į Baltuosius rūmus sudarys susitarimą užbaigti karą Ukrainoje.

Prieš Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis Europos valstybių nemanė, kad į žemyną gali sugrįžti karas. Praėjus daugiau nei dvejiems metams valstybės iš esmės keičia šaukimo į kariuomenę principą. Nors NATO ruošimasis karui vyksta greitai, tačiau kelioms šalims reiks gerokai pasistengti, kad galėtų jaustis saugiau. Didėjant karo grėsmei kelios Europos šalys atnaujino privalomąją karinę tarnybą.

Čempionų titulą ginanti Lietuvos rinktinė nesėkme pradėjo U18 Europos krepšinio čempionatą. Tomo  Purlio vadovaujami lietuviai Tamperėje 80:81 (23:15, 18:21, 14:21, 25:24 pralaimėjo šeimininkei Suomijos rinktinei.  Lietuviai likus 5 sek. pirmavo vienu tašku, tačiau tuomet varžovai pelnė du taškus. T. Purlys paprašė minutės pertraukėlės. tačiau po jos taškų pelnyti nepavyko.

Suomija penktadienį pranešė įtarianti Rusijos laivą pažeidus jos teritorinius vandenis. Po Helsinkio įstojimo į NATO vis didėjant įtampai tarp kaimyninių šalių, per paskutinį iš kelių pasienio incidentų laivas, kaip įtariama, penktadienio popietę įplaukė į Suomijos vandenis rytinėje Suomijos įlankos dalyje, sakoma trumpame Suomijos gynybos ministerijos pranešime. Laivo tapatybės ministerija nenurodė ir nepasakė, kokio tipo tai buvo laivas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje birželį sulėtėjo iki 1,3 proc. nuo 1,5 proc. gegužę, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų kovo. Anot pranešimo, infliaciją praėjusį mėnesį toliau lėtino menkę metiniai kainų prieaugiai būsto ir komunalinių paslaugų, poilsio ir pramogų organizavimo, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, taip pat neklasifikuojamų prekių ir paslaugų.

Suomijos parlamentas penktadienį priėmė prieštaringai vertinamą teisės aktą, pagal kurį pasieniečiams tam tikromis aplinkybėmis būtų leidžiama pasienyje nepriimti prieglobsčio prašytojų. Šis teisės aktas priimtas po to, kai per rytinę Suomijos sieną atvyko daug prieglobsčio prašytojų. Helsinkis teigė, kad tai suorganizavo Rusija, tačiau Kremlius šį kaltinimą neigia.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ketvirtadienį pareiškė, kad jam „nekyla jokių abejonių“ dėl JAV prezidento Joe Bideno gebėjimo vadovauti, vis labiau augant nerimui tarp pastarojo šalininkų Demokratų partijoje, kad 81 metų šalies vadovas nebėra pakankamai protiškai pajėgus.

Suomijos pramonė gamybą gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumažino 5,3 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Tai buvo trečias mėnuo iš eilės, kai pramonės gamyba mažėjo, tačiau nuosmukis buvo mažiausias šioje sekoje, nurodo „Trading Economics“. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys gegužę per metus sunyko 4,8 proc., tačiau gavybos – išaugo 15,2 proc.

Nedarbo lygis praėjusį mėnesį buvo didžiausias nuo 2021-ųjų gegužės – 10,2 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Pernai gegužę nedarbas šalyje siekė 9 procentus. Bedarbių šalyje per metus padaugėjo 33 tūkst. iki 299 tūkst., o dirbančiųjų sumažėjo 35 tūkst. iki 2,645 milijono. Užimtumo lygis praėjusį mėnesį sudarė 70,9 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 73,2 procento.

Rusija į Ukrainą perkėlė didžiąją dalį savo karių ir įrangos, anksčiau sutelktos pasienyje su Suomija. Nepaisant Rusijos grasinimų trečiuoju pasauliniu karu, prie Suomijos esančios karinės bazės šiuo metu yra tuštesnės nei prieš metus, praneša leidinys „Yle“, remdamasis žvalgybos šaltiniu. Leidinyje paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti tuščios bazės, kuriose buvo dislokuota Rusijos karinė įranga. Be to, skelbiama, kad Maskva į karą Ukrainoje perkėlė 80 proc. savo personalo.

Švedija ir Suomija, naujausios NATO narės, pranešė apie atskirus Rusijos karinių lėktuvų oro erdvės pažeidimus praėjusią savaitę, kai regione vyko didelės Aljanso pratybos. Birželio 14 d. popietę Švedijos karinės oro pajėgos pakėlė naikintuvą JAS 39 „Gripen“ po to, kai Rusijos taktinis bombonešis Su-24 įskrido į ribotą oro erdvę prie strateginės Baltijos jūros Gotlando salos pietinės pusės, sakoma šalies ginkluotųjų pajėgų pranešime.

Suomijos gynybos ministras Anttis Häkkänenas pranešė, kad jo šalyje įsikurs NATO sausumos pajėgų vadavietė. Kaip rašo „Ukrinform“, Suomijos gynybos žinybos vadovas tai pareiškė penktadienį Briuselyje po dvi dienas trukusio NATO gynybos ministrų susitikimo. „Suomijoje įsikurs NATO vadavietė, šalyje taip pat bus dislokuota Aljanso sausumos pajėgų“, – informavo A. Häkkänenas.

Suomijos sienos apsaugos tarnyba pareiškė, kad pirmadienį iš viso keturi Rusijos kariniai lėktuvai galėjo pažeisti šalies oro erdvę, praneša portalas „Yle“. Pasieniečių patrulio duomenimis, oro sąlygos skrydžiams buvo geros ir neturėjo įtakos renkantis lėktuvų maršrutą. Teritorinis pažeidimas užfiksuotas netoli Lovisos miesto. Pasak pasieniečių, lėktuvai virš Suomijos teritorijos nuskrido daugiausiai 2,5 kilometro.

Suomijoje per Europos Parlamento rinkimus savo pozicijas smarkiai pagerino kairieji. Pirmosios prognozės rodo, kad Kairiųjų aljansas surinko 17,4 proc. balsų ir užėmė antrąją vietą. Tai 10,5 procentinio punkto daugiau, lyginant su 2019 m. EP rinkimais, pranešė suomių storis „Yle“. Tai yra didžiausias prieaugis tarp visų partijų. Stipriausia jėga liko ministro pirmininko Petterio Orpo konservatyvi Koalicijos partija, kuri, remiantis prognozėmis, gavo 24,4 proc. balsų.

Suomija neriboja Ukrainos galimybių smogti Rusijai ginklais, kuriuos ši Šiaurės Europos šalis perdavė Ukrainos kariams. Tai leidiniui „Uusi Suomi“ pareiškė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, praneša portalas „eurointegration“. Pasak ministrės, gynybinį karą kariaujanti šalis gali smogti kariniams objektams agresoriaus teritorijoje, jei to reikia savigynai.

Estijos premjerė Kaja Kallas, pirmadienį susitikusi su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu, pažymėjo, kad Talinas ir Helsinkis susiduria su bendrais iššūkiais.  Estijoje su valstybiniu vizitu viešintis Suomijos prezidentas ir šalies premjerė aptarė būsimus tarptautinius aukščiausiojo lygio susitikimus, paramą Ukrainai, susisiekimą ir saugumą Baltijos jūros regione, padėtį prie išorinių NATO ir Europos Sąjungos sienų.

Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo pareiškė, kad Rusija siekia išbandyti NATO prie savo vakarinės sienos, kur Maskva suintensyvino provokacijas prieš kaimynines NATO valstybes nares, rašo „Ukrinform“. Penktadienį jis lankosi Latvijos sostinėje Rygoje, kur ir pakomentavo šią temą. Suomijos premjeras: Rusija išbando NATO Anot jo, šiuo metu Rusija galimai išbando NATO valstybes nares prie savo vakarinės sienos naujausiais veiksmais.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne ir Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock po Rusijos provokacijų išreiškė solidarumą su Lietuva, Estija ir Suomija. S. Sejourne pasmerkė ir nepriimtinomis pavadino Rusijos provokacijas prieš Lietuvą, Estiją ir Suomiją. „Rusija suintensyvino savo provokacijas prie Europos Sąjungos sienų Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis.

Lietuvos ambasadoriumi Suomijoje siūloma skirti Edvilą Raudonikį, Sakartvele į ambasadoriaus pareigas siūlomas Darius Vitkauskas. Trečiadienį registruotuose Vyriausybės nutarimų projektuose numatyta, kad E. Raudonikis darbą Helsinkyje pradėtų nuo rugpjūčio 26-osios, D. Vitkauskas Tbilisyje – nuo rugpjūčio 6-osios. E. Raudonikis šiuo metu eina Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos šalių departamento direktoriaus pareigas.

Reaguodamas į Rusijos planus vienašališkai išplėsti savo jūrų sieną Baltijos jūroje į Lietuvos ir Suomijos vandenis, Helsinkis pareiškė „stebintis padėtį“. Tai žurnalistams sakė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen ir pridūrė: „Neturime jokios oficialios informacijos, ką planuoja Rusija“. Remiantis Rusijos gynybos ministerijos parengtu ir antradienį paskelbtu nutarimo projektu, Maskva planuoja išplėsti savo teritorinius vandenis, Baltijos jūroje pakeisdama jūrinę sieną su Suomija ...

Pasirodžius pranešimams apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, Baltijos šalių ir suomių lyderiai teigia bendradarbiaujantys ir renkantys informaciją bei ragina be reikalo nepasiduoti sumaiščiai. Tuo metu Kremliaus atstovas tvirtina, kad planai – nepolitiniai.

Rusija neketina peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, šelfo ir valstybinės sienos linijos pločio Baltijos jūroje, teigė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino neįvardintas karinis-diplomatinis šaltinis. „Nebuvo ir nėra ketinimų peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, kontinentinio šelfo prie žemyninės pakrantės ir Rusijos Federacijos valstybės sienos linijos pločio Baltijos jūroje“, – trečiadienį žurnalistams sakė karinis-diplomatinis šaltinis.

Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Užsienio reikalų ministerija (URM) vadina sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija. Pagal Gynybos ministerijos parengtą dokumentą, Kremlius ketina dalį Baltijos jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis, skelbia „The Moscow Times“. Kaip nurodoma Rusijos teisės aktų sistemoje, projektas šiuo metu derinamas.

Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete. Lietuva ir Suomija kol kas nereagavo į Rusijos sprendimą dėl jūros sienos, be to, vienašališkas Rusijos sprendimas nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu.

Sąlygos Suomijos valstybei ir vietinei samių tautai susitaikyti per pastarąjį dešimtmetį pablogėjo, nes valstybė ir toliau pažeidinėja samių teises, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. 2021 metais Suomijoje buvo įsteigta Samių tiesos ir susitaikymo komisija, kurios tikslas – ištirti istorines neteisybes samių atžvilgiu ir užkirsti kelią jų pasikartojimui.