suomija

Suomijai šią savaitę įstojus į NATO ir nutraukus karinio neprisijungimo istoriją, prie Aljanso būstinės nedidelė grupė protestuotojų per garsiakalbį skandavo: „Ukrainai reikia NATO“, „Ukraina turi įstoti į NATO“ ir „Ukrainai reikia naikintuvų“. Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino Suomiją prisijungti prie NATO ir taip užsitikrinti šios organizacijos saugumo garantiją, užtikrinančią, kad visos šalys narės atsakys į bet kurios iš jų užpuolimą.

Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare. Šis įvykis reiškia, kad Rusijos ir NATO siena padvigubėjo, Aljansas priartėjo prie gimtojo Vladimiro Putino miesto Sankt Peterburgo, o mes įgijome sąjungininką, kuriam, kaip ir mums, grėsmė – Nr. 1. Apie naująją Aljanso narę tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Kadenciją baigianti Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin, savaitgalį pralaimėjusi visuotinius rinkimus, trečiadienį pranešė, kad rugsėjį atsistatydins iš Socialdemokratų partijos (SDP) vadovės pareigų. „Padariau išvadą, kad rugsėjo mėnesį vyksiančioje partijos konferencijoje nesieksiu toliau vadovauti SDP“, – žurnalistams Helsinkyje sakė S. Marin.

Suomija tapo 31-ąja NATO nare. Šis įvykis reiškia, kad Rusijos ir NATO siena padvigubėjo, Aljansas priartėjo prie gimtojo Vladimiro Putino miesto Sankt Peterburgo, o mes įgijome sąjungininką, kuriam, kaip ir mums, grėsmė – Nr. 1. Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ analizuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija sukritikavo Suomijos įstojimą į NATO, rašo CNN. Kremlius griežtai pasmerkė Suomijos sprendimą ir pareiškė, kad Suomija neva neturės įtakos jokiems Rusijos sprendimams. „Stodama į NATO, Suomija atsisakė savo unikalaus tapatumo ir prarado nepriklausomybę, kuri dešimtmečiams suteikė jai ypatingą statusą tarptautiniuose reikaluose. <...> Suomija tapo maža NATO nare, neturinčia galimybės daryti įtakos jokiems sprendimams.

Pasaulio lyderiai pasveikino Suomiją, kuri antradienį oficialiai tapo NATO nare. JAV JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad didžiuojasi galėdamas pasveikinti Suomiją įstojus į NATO. Šį istorinį strateginį pasikeitimą išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje. „Kartu su mūsų naujausia sąjungininke Suomija toliau saugosime transatlantinį saugumą ir ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

NATO šalių užsienio ministrai perdavė JAV dokumentus, kuriuose skelbiamas pritarimas Suomijos stojimui į aljansą. Nuo šio momento Suomija – 31-oji NATO narė. Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai.

Suomijai oficialiai tapus 31-ąja NATO nare, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Helsinkio prisijungimas prie Aljanso stiprina Baltijos regiono ir viso rytinio flango saugumą. Šalies vadovas antradienį telefonu pasveikino Suomijos kolegą Sauli Niinisto. „Nuoširdūs sveikinimai jums ir visiems Suomijos žmonėms šią istorinę dieną! Suomijai oficialiai tapus visateise NATO nare stiprėja Baltijos jūros regiono ir viso rytinio Aljanso flango saugumas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pasveikino Suomijos prisijungimą prie NATO kaip istorinę dieną ir teigė, kad tai įvyko dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje. „Norėčiau pasakyti, kad tai galbūt yra vienintelis dalykas, už kurį galime padėkoti Putinui, nes jis dar kartą paskatino tai, kam, kaip jis teigia, norėjo užkirsti kelią Rusijos agresija“, – sakė A. Blinkenas.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto antradienį pasirašė dokumentą dėl Suomijos stojimo į NATO, skelbia visuomeninis suomių transliuotojas „Yle“. Pasirašymo ceremonija vyko NATO būstinėje Briuselyje. P. Haavisto įteiks oficialius stojimo dokumentus JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui – NATO steigiamosios sutarties saugotojui.

Kremlius antradienį Suomijos narystę NATO pavadino „pasikėsinimu į mūsų saugumą“ ir pareiškė, kad tai yra „naujausias padėties pablogėjimas“. „NATO plėtra yra pasikėsinimas į mūsų saugumą ir Rusijos nacionalinius interesus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Rusija reaguodama imsis atsakomųjų priemonių, pareiškė Kremlius. Pasak D. Peskovo, „tai verčia mus imtis atsakomųjų priemonių.

Suomija antradienį tampa 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai. Prieš daugiau kaip metus Kremliaus pradėta didelio masto invazija į Ukrainą supurtė Europos saugumo sanklodą ir paskatino Suomiją bei jos kaimynę Švediją atsisakyti dešimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos.

Suomijoje rinkėjai nusprendė sukti kita kryptimi, nei paskutiniuosius ketverius metus. Parlamento rinkimuose prieš dabartinės premjerės vedamus socialdemokratus laimėjo centro dešinieji ir ultradešinieji, užsibrėžę Suomiją išvesti iš Europos Sąjungos. O socialdemokratai liko treti. Vis tik kol kas dar neaišku, su kuo Vyriausybę formuos laimėjusios partijos lyderis. Suomijos centro dešiniųjų partijos Nacionalinės koalicijos štabe – džiaugsmo šūksniai laimėjus parlamento rinkimus.

Į Suomijos Ingos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą praėjusį savaitgalį atgabentas pirmasis Estijos užsakytas krovinys. Bendrovės „Eesti Gaas“ užsakytą SGD krovinį iš Jungtinių Valstijų atgabeno tanklaivis „Vivit Americas LNG“. „Iki šiol JAV ir Norvegijos kilmės dujų tiekimui naudojomės SGD terminalu Klaipėdoje, tačiau dabar pradedame bendradarbiauti ne tik su Norvegijos „Equinor“, bet ir tarptautine energetikos grupe „Vitol“ per Ingos terminalą“, – „Eesti Gaas“ pranešime cituojamas jos...

Rusija pirmadienį pareiškė, kad, reaguodama į Suomijos įstojimą į NATO, padidins savo karinių pajėgų dislokavimą šalies vakaruose ir šiaurės vakaruose. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau paskelbė, kad Suomija antradienį taps 31-ąja karinio aljanso nare.

Antradienį, kai Suomija taps 31-ąja Aljanso nare, prie NATO būstinės bus iškelta šios Šiaurės šalies vėliava, sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Rytoj pasveikinsime Suomiją kaip 31-ąją narę“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams pirmadienį, NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje išvakarėse. „Nuo rytojaus Suomija bus visateisė Aljanso narė“, – pareiškė jis.

Suomijos centro dešiniųjų lyderis paskelbė pergalę sekmadienį įvykusiuose atkakliuose visuotiniuose rinkimuose, o ministrės pirmininkės Sannos Marin socialdemokratai liko treti, į antrą vietą iškilus savo pozicijas rekordiškai sustiprinusiems kraštutiniams dešiniesiems. „Tai buvo puiki pergalė“, – džiūgaujantiems šalininkams pareiškė konservatyvios Nacionalinės koalicijos partijos lyderis Petteri Orpo. „Remdamiesi šiais rinkimų rezultatais.

Suomijos ministrės pirmininkės Sanna Marin socialdemokratai, gavę pirmuosius dalinius sekmadienį vykstančių visuotinių rinkimų rezultatus, susilygino su centro dešiniųjų Nacionaline koalicija, o labiausiai į dešinę pasislinkusi partija liko trečia. S. Marin, kuri 2019 metais, būdama 34 metų, tapo jauniausia pasaulyje ministre pirmininke, kovoja dėl antrosios kadencijos, likus vos kelioms dienoms iki istorinio Suomijos įstojimo į NATO karinį aljansą. Suskaičiavus 45 proc.

Suomijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, po kurių šalis gali smarkiai pasukti į dešinę, centro dešiniajai ir prieš imigraciją nusistačiusiai partijoms siekiant iš posto išstumti socialdemokratų ministrę pirmininkę Sanną Marin. Po nacionalistų proveržio kaimyninėje Švedijoje ir kraštutinių dešiniųjų pergalės Italijoje praėjusiais metais Suomija gali tapti dar viena šalimi, prisijungusia prie nacionalistų bangos Europoje.

Petteri Orpo, Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin varžovas iš centro dešiniosios partijos, šeštadienį, šalies parlamento rinkimų išvakarėse, buvo nusiteikęs optimistiškai, nes, remiantis apklausomis, jo partija užima pirmąją vietą. „Turėjome puikią kampaniją. Turime geriausius kandidatus visoje Suomijoje ir esame pirmi pagal apklausas, todėl esu nusiteikęs optimistiškai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Nacionalinės koalicijos partijos lyderis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasveikino Suomijos prezidentą Sauli Niinisto, jo šaliai įveikus paskutinę kliūtį narystei Aljanse, ir išreiškė įsitikinimą, kad Helsinkis netrukus bus oficialiai priimtas. „Tikiuosi artimiausiomis dienomis iškelti Suomijos vėliavą prie NATO būstinės. Drauge esame stipresni ir saugesni“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

Turkija ketvirtadienį tapo paskutine NATO šalimi, ratifikavusia Suomijos, po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendusios nutraukti savo neutralumo kariniu požiūriu politiką, narystę JAV vadovaujamame gynybos aljanse. Praėjus dviem savaitėms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas viešai palaimino šį pasiūlymą, įstatymų leidėjai Ankaroje vienbalsiai pritarė Šiaurės šalies narystei.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kadaise glaudžius Maskvos ir Helsinkio ryšius nukirto nauja geležinė uždanga, labai pakeitusi ir suomio Ari Joroneno gyvenimą ūkyje šalies rytuose. „Dėl naujos pasienio tvoros buvo iškirsti medžiai“, – sako jis, apžvelgdamas su Rusija besiribojančiame Imatros mieste esančias savo valdas. Suomija, kur sekmadienį vyks parlamento rinkimai, lapkritį pristatė planus savo 1 300 km ilgio sienos su Rusija 200 km atkarpoje pastatyti aukštą spygliuotą tvorą.

Dėl Rusijos žvalgybos pareigūnų išsiuntimo ir atsisakymo išduoti vizas Maskvos žvalgybos operacijos kaimyninėje Suomijoje per pastaruosius metus gerokai susilpnėjo, ketvirtadienį pranešė suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO). SUPO pareiškime sakoma, kad Rusijos žvalgyba Suomijoje buvo „užspausta“, nes 2022 metais tarnybai pavyko sutrukdyti šnipinėjimo operacijoms. „Pernai Rusijos žvalgybos stotis [Suomijoje] sumažėjo maždaug perpus“, – sakė SUPO direktorius Antti Pelttari.

Turkija ketvirtadienį turi tapti paskutine NATO nare, pritarusia Suomijos narystei šiame JAV vadovaujamame gynybos aljanse. Prieš 10 mėnesių Suomija ir kaimyninė Švedija, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymus įstoti į NATO ir atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos. Turkijos parlamentas dėl Suomijos paraiškos tapti 31-ąja NATO nare balsuos 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Suomijos prezidentas ketvirtadienį oficialiai užtvirtino istorinį Šiaurės Europos šalies siekį įstoti į NATO ir pasirašė įstatymą, kuriuo patvirtinami narystei Aljanse būtini nacionaliniai teisės aktų pakeitimai. Šis prezidento Sauli Niinisto žingsnis reiškia, kad Suomija įvykdė nacionalines priemones, būtinas norint įstoti į NATO, ir dabar tik laukia Turkijos ir Vengrijos – vienintelių dviejų iš 30 esamų NATO narių, kurios dar neratifikavo jos paraiškos – pritarimo.

Suomijos užsienio reikalų ministerija išdavė leidimą išplaukti Kotkos uoste sulaikytam Rusijos laivui „Swem“, gabenančiam trąšų krovinį bendrovės, priklausančios Rusijos oligarchui, įtrauktam į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Skelbiama, jog išimtis padaryta todėl, kad šis trąšų krovinys skirtas trečiajai šaliai, o trąšos reikalingos pasauliniam maisto saugumui užtikrinti.

Švedijos parlamentas trečiadienį oficialiai pritarė šalies stojimui į NATO, rašo „The Guardian“. Už Švedijos prisijungimą prie NATO balsavo 296 parlamentarai. 37 parlamentarai balsavo prieš, o 43 balsavime nedalyvavo. Anot Švedijos užsienio reikalų ministro Tobias Billstrom, narystė NATO „yra geriausias būdas užtikrinti Švedijos saugumą“. Jo teigimu, balsavimas yra istorinis įvykis ir vienas svarbiausių saugumo politikos sprendimų Švedijai.

Suomijos bendrovė „Gasum“ toliau importuoja rusiškas suskystintas gamtines dujas (SGD), tai paaiškindama sutartimi su Rusijos koncernu „Gazprom“ prisiimtais įsipareigojimais, skelbia Suomijos visiuomeninė transliuotoja „Yle“. „Gasum“ atstovas transliuotojai paaiškino, kad anksčiau nei 2022 metais „Gasum“ su „Gazprom export“ pasirašė ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kuri „galios dar daug metų“, o joje numatyta „take-or-pay“ (imk arba mokėk) sąlyga.

Vengrija dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO ratifikavimo balsuos kovo 27-ąją, penktadienį pranešė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas. „Balsavimas parlamente vyks kovo 27 dieną“, – „Twitter“ žinutėje teigė Z. Kovacsas. Ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančioji „Fidesz“ partija „remia Suomijos stojimą į NATO“, pažymėjo jis, pacitavęs partijos parlamentinės frakcijos lyderį Mate Kocsisą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paprašė savo parlamento balsuoti dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO. „Nusprendėme pradėti Suomijos stojimo į NATO protokolo svarstymą mūsų parlamente“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su jo šalyje viešinčiu savo kolega iš Suomijos Sauli Niinisto.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad Turkija priėmė sprendimą dėl Suomijos siekio įstoti į NATO. Penktadienį jis turi susitikti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. „Turkai tikėjosi, kad būsiu ten, kad gaučiau atsakymą, kai jie paskelbs sprendimą. Žinoma, priėmiau kvietimą ir vyksiu priimti jo ketinimų pareiškimo“, – sakoma S. Niinisto pareiškime.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje vasarį padidėjo iki 8,8 proc. nuo 8,4 proc. sausį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinio prieaugio kritimas pirmąjį šių metų mėnesį buvo laikinas – vasarį jis padidėjo iki 16,3 proc., pagerindamas pernai lapkričio-gruodžio mėnesį pasiektą rekordą.

Estija mokosi iš Švedijos ir Suomijos ir kuria sistemą, kad civiliai prisidėtų prie krašto apsaugos invazijos atveju. Kai Rusija prieš metus įsiveržė į Ukrainą, buvo sukrėsti pamatę, kad ukrainiečiai nori ginti savo šalį – vieni tarnavo kariuomenėje, kiti palaikė pilietinę visuomenę.

Turkijoje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė viltį, kad Švedijai pavyks prisidėti prie NATO bloko per viršūnių susitikimą Vilniuje. Lietuvos prezidentas G. Nausėda vizito Turkijoje metu su šios šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu  aptarė Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimus, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Po susitikimo G. Nausėda sakė, kad Turkija tikrai „atvirai žvelgia“ į Švedijos ir Suomijos narystės klausimą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šią savaitę ėmėsi naujos kampanijos, kad Suomija ir Švedija taptų didžiausios pasaulyje karinės organizacijos narėmis iki artimiausio viršūnių susitikimo, kuriame, be kitų, dalyvaus JAV prezidentas Joe Bidenas. Šiaurės Europos kaimynės, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Šią savaitę vyksiančiose kasmetinėse NATO krizių valdymo pratybose CMX 2023 pirmą kartą dalyvaus pakviestųjų narių statusą turinčios Suomija ir Švedija, antradienį pranešė Vyriausybės kanceliarija. Pasak pranešimo, kovo 9-15 dienomis įvyksiančiose pratybose, kuriose dalyvauja Lietuva ir kiti NATO sąjungininkai, valdyti krizes treniruosis civilinis ir karinis personalas.

Vengrija vėl atidėjo balsavimą dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo, teigiama ketvirtadienį Nacionalinės Asamblėjos interneto svetainėje paskelbtame atnaujintame tvarkaraštyje.  Balsavimą atidėjus dviem savaitėms iki kovo 20 dieną prasidėsiančios parlamento sesijos, Vengrija lieka vienintelė Aljanso narė, neskaitant Turkijos, dar nepatvirtinusi abiejų Skandinavijos šalių paraiškų prisijungti prie NATO.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą ir kolektyvinę sąjungininkų gynybą, ketvirtadienį vykusio susitikimo su Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje Gorkemu Barisu Tantekinu metu pažymėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vienas esminių artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetų – priešakinė gynyba, kuri turi tapti NATO gynybos laikysenos ir planavimo pagrindu.

Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma nubalsavo už įstojimą į NATO, taip priartindamas tikimybę, kad Suomija įstos į Aljansą anksčiau nei jos kaimynė Švedija. Įstatymų leidėjai 184 balsais prieš septynis pritarė įstatymui, patvirtinančiam, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

Suomija pradeda statyti planuojamą 200 km ilgio tvorą pasienyje su Rusija, antradienį pranešė šalies sienos apsaugos tarnyba. Helsinkis baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantų srautais pasienyje politiniais tikslais. Teritorijos tvarkymo darbai antradienį prasidėjo „nuo miško valymo ir bus vykdomi taip, kad kovą būtų galima pradėti tiesti kelius ir montuoti tvorą“, sakoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Suomija, turinti vieną ilgiausių Europoje sienų su Rusija, antradienį pradeda parlamentines diskusijas dėl šalies stojimo į NATO paspartinimo, taip padidindama tikimybę, kad tai padarys anksčiau nei kaimynė ir karinė partnerė Švedija. Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Sausį Suomijos Ingos uoste pradėjęs veikti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas suteiks regionui daugiau stabilumo apsirūpinant gamtinėmis dujomis, sako Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis.  Pasak jo, Klaipėdos SGD terminalas galėtų patenkinti tik iki 60 proc. Baltijos šalis ir Suomija apimančio regiono dujų poreikio.

Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.  Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

Suomija tebenori į NATO įstoti kartu su Švedija, kurios siekiui tapti Aljanso nare prieštarauja Turkija, šeštadienį pareiškė suomių premjerė Sanna Marin. „Turkijai ir taip pat Vengrijai nusiuntėme labai aiškų ženklą ir labai aiškią žinią..., kad norime kartu įstoti į NATO ir kad tai atitinka visų interesus“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijoje. „Norime įstoti kartu su Švedija ir tuo pat metu. Ne vien dėl to, kad esame geri kaimynai ir partneriai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad svarbu, jog Švedija ir Suomija kuo greičiau įstotų į Aljansą, tačiau šių šalių prisijungimas vienu metu nėra „pagrindinis klausimas“.  Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra dvi vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.

Turkijai stabdant Švedijos ir Suomijos narystę NATO, tai siunčią signalą priešams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tai siunčia aiškų signalą mūsų varžovams ir potencialiems priešams. Kai kurie iš tų priešų galbūt dar nėra akivaizdūs. Jeigu tai nebus išspręsta, situacija taps labai pavojinga, ir tai duos paskatų veikti mūsų priešams“ – penktadienį paskelbtame interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė G. Landsbergis.

Dauguma suomių norėtų prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė būtų atidėta, rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa, po to, kai Turkija pareiškė, kad galėtų pritarti Suomijos priėmimui į Aljansą be Švedijos. Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“. Tik 28 proc.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu trečiadienį Taline vykusiame susitikime su kolega iš Turkijos Mevlutu Cavusoglu paragino Ankarą pritarti Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO. U. Reinsalu sakė, kad Turkija yra svarbi Estijos partnerė ir sąjungininkė NATO. „Vertinu mūsų ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ir mūsų, kaip sąjungininkų NATO, bendradarbiavimą“ – sakė jis. Turkija, kaip ir Estija, imasi svarbių veiksmų savo saugumui stiprinti.