suomija

Buvo pažeistas telekomunikacijų kabelis, nutiestas Baltijos jūroje, jungiantis Švediją su Estija, rašo „Reuters“. Anot Švedijos gynybos ministro Carlo-Oskaro Bohlino, kabelis buvo pažeistas už Švedijos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos ribų, tačiau toliau veikia. Anot jo, šiuo metu kol kas neįmanoma pasakyti, kas pažeidė kabelį, tačiau aišku, kad kabelis pažeistas panašiu metu ir netoli dujotiekio tarp Estijos ir Suomijos.

Naktį, kai įvyko nuotėkis Estiją ir Suomiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“, netoli jo buvo Kinijos laivas, antradienį pranešė Estijos dienraštis „Postimees“. Apie Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimą pranešta spalio 8 dieną. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

Suomijai ir Estijai paskelbus apie tikėtiną mechaninį išorės poveikį jūros dugnu einančiam dujotiekiui, Lietuvoje susirūpinta nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsauga, o valstybės pareigūnų žinutės šiuo atžvilgiu labai skirtingos: vieni kalba apie sudėtingą situaciją ir ne vienerius metus truksiančias investicijas, kiti ramina, jog viskas jau padaryta prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.

Suomijos gynybos ministras ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalies pradėtas tyrimas dėl vamzdyno Baltijos jūroje pažeidimo turėtų padėti išsiaiškinti jo priežastį per ateinančias savaites. Helsinkis pareiškė, kad praėjusį savaitgalį Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

Suomijos žvalgybos tarnyba ketvirtadienį pareiškė, kad Suomijai įstojus į NATO padidėjo grėsmė, jog Rusija gali vykdyti operacijas prieš Suomijos ypatingos svarbos infrastruktūrą, Helsinkiui tiriant galimą jos gamtinių dujų vamzdyno sabotažą. „Padidėjo šnipinėjimo ir įtakos operacijų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą grėsmė“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė suomių saugumo ir žvalgybos tarnybos (SUPO) direktorius Antti Pelttari.

Estiją ir Suomiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“, apie kurio pažeidimą pranešta savaitgalį, neveiks mažiausiai penkis mėnesius, trečiadienį pareiškė jo operatorė „Gasgrid“. Jos pranešime sakoma, kad „Gasgrid“ ir Estijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Elering“ 2023 metų spalio 8-osios ankstyvosiomis valandomis pastebėjo neįprastą slėgio kritimą abi šalis jungiančiame „Balticconnector“. „Dėl neįprasto slėgio kritimo buvo galima pagrįstai įtarti, kad incidento priežastis – vamzdyno p...

Pažeidus Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį Baltijos jūroje bus aktyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei uosto vartų, nutarė trečiadienį posėdžiavusi Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dėl incidento, kai buvo pažeistas dujotiekis, grėsmės lygis Lietuvoje yra padidintas, o prie SGD terminalo papildomai patruliuos policija ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba.

Suomijos gamtinių dujų operatorius sekmadienį pranešė, kad dėl įtariamo nuotėkio laikinai uždarytas dujotiekis iš Estijos, sustabdant dujų tiekimą per šalies vienintelį likusį dujotiekį, nutraukus importą iš Rusijos.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos institucijoms prie strategiškai svarbių šalies objektų padidinus budrumo lygį, trečiadienį šaukiamas Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), posėdyje bus išklausyta tarnybų paruošta papildoma informacija ir atsižvelgiant į ją priimami papildomi sprendimai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė „bet kokį tyčinį ypatingos svarbos infrastruktūros objektų gadinimą“ po to, kai buvo aptiktas dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos nuotėkis. Helsinkis antradienį pareiškė įtariantis, kad žala tiek dujotiekiui, tiek telekomunikacijų kabeliui padaryta dėl išorės veiksmų ir gavo NATO pritarimą tyrimui pradėti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva yra pasirengusi padėti ištirti incidentą  Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje. „Išorinės veiklos, pažeidusios dujotiekį tarp Suomijos ir Estijos, tikimybė kelia nerimą. Palaikome ryšį su mūsų partneriais dėl ypatingai svarbių infrastruktūros objektų Baltijos jūroje apsaugos. Lietuva yra pasirengusi suteikti pagalbą tiriant incidentą“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį rašė šalies vadovas.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje padidinus budrumo lygį prie strategiškai svarbių Lietuvos objektų, juos papildomai saugo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, BNS nurodė vidaus reikalų ministrė.  „Papildomai yra įtrauktas VSAT.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos institucijos padidino budrumo lygį prie strategiškai svarbių objektų, antradienį pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Apie tai centras paskelbė Suomijos prezidentui Sauliui Niinisto pareiškus, kad tikėtina, jog dujotiekiui „Balticconnector“ žala buvo padaryta dėl išorės veiksnių.

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto antradienį pareiškė, jog tikėtina, kad žala Estiją ir Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“ „padaryta dėl išorės veiksmų“. Socialiniame tinkle „X“ jis parašė, kad „į povandeninei infrastruktūrai padarytą žalą rimtai atsižvelgta, o jos priežastys tiriamos nuo sekmadienio“. „Tikėtina, kad žala tiek dujotiekiui, tiek telekomunikacijų kabeliui padaryta dėl išorės veiksmų.

Suomijos nacionalinė aviakompanija „Finnair“ planuoja 600 mln. eurų vertės naujų akcijų emisiją, kad sustiprintų finansinę padėtį bei gebėjimą užtikrinti ilgalaikį augimą, pranešė šalies visuomenė transliuotoja „Yle“. Tokiam planui patvirtinti šaukiamas bendrovės neeilinis akcininkų susirinkimas, tačiau pagrindinės dalininkės, įskaitant valstybę, jau išreiškė jam paramą. Šalies vyriausybė, kuriai dabar priklauso 55,8 proc.

Suomijos policija trečiadienį pranešė, kad sužlugdė didelę kontrabandos operaciją, susijusią su Švedijos organizuotu nusikalstamumu, sulaikė 30 asmenų ir konfiskavo 100 kg narkotikų. „Helsinkio policija ir Nacionalinis tyrimų biuras išaiškino didelę tarptautinę narkotikų prekybos organizaciją“, – pranešė policija. Tyrėjai teigė, kad grupė sunkvežimiais į Suomiją atgabeno daugiau kaip 300 kg kokaino, amfetaminų, ekstazio tablečių ir kanapių.

Suomijos transporto ir ryšių agentūra Traficom pirmadienį tapo DoS (Denial-of-service) atakos taikiniu. Dėl to jos tinklalapis buvo neprieinamas. Tai pranešė portalas „Yle“, remdamasis žinybos atstovais. Agentūros duomenimis, išpuolį surengė Rusijos programišių grupė NoName 057(16), kuri ir anksčiau organizuodavo DoS atakas prieš Suomijos tinklalapius. Pasak Traficom darbuotojų, apie incidentą bus pranešta šalies teisėsaugos institucijoms.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pareiškė, kad branduolinio ginklo panaudojimo rizika Ukrainoje yra itin didelė.  „Karas Ukrainoje tęsis ilgai, o karai gali pakrypti netikėtais keliais, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą“, – interviu „The New York Times“ sakė S. Niinisto. Pasak suomių prezidento, europiečiai neturėtų atmesti platesnio karo rizikos.

Suomija penktadienį prisidėjo prie trijų Baltijos valstybių ir uždraudė įvažiuoti transporto priemonėms su Rusijos valstybiniais numeriais. Toks sprendimas priimtas pagal neseniai pateiktą Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje interpretaciją. Kaip sakė suomių užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, draudimas privatiems automobiliams su rusiškais registracijos numeriais įvažiuoti į Suomijos teritoriją įsigaliojo penktadienio vidurnaktį.

Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai tariantis dėl bendrų kriterijų, kurie lemtų sienos su Baltarusiją uždarymą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas sako, kad juos galėtų taikyti ir Estija, Suomija bei Norvegija, spręsdamos, ar užverti sieną su Rusija. „Matyt, sprendimą dėl kontrolės punktų uždarymo priimtų ir Estijos vyriausybė, tik klausimas būtų dėl Rusijos ir Estijos sienos uždarymo“, – BNS šią savaitę sakė Rustamas Liubajevas. „Norvegija su Suomija taip pat turi sieną su Rusija.

Sekdama Baltijos šalių pavyzdžiu, ir Suomija neįsileis automobilių su rusiškais valstybiniais numeriais. Suomijos vyriausybės duomenimis, nuo vidurnakčio (nakties į šeštadienį) į šalį draudžiama įvažiuoti Rusijoje registruotoms transporto priemonėms. Lietuva, Latvija ir Estija savo sienas Rusijoje registruotiems automobiliams uždarė praėjusiomis dienomis. Tokio žingsnio imtasi po Europos Komisijos rugsėjo 8 dienos išaiškinimo dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo.

Rusijos Federacija prie sienos su Suomija pradėjo steigti karines bazes. Alakurtti garnizono teritorijoje atsirado angarai, skirti prižiūrėti ir saugoti įrangą. Apie tai skelbia Suomijos leidinys „Yle“, kartu viešindamas ir tai įrodančias palydovines nuotraukas. Leidinio paskelbtose nuotraukose Alakurtti garnizono teritorijoje matyti angarai, pastatyti prižiūrėti ir saugoti techniką, o Petrozavodske užfiksuotas karinis sandėlis.

Buvusi Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį nurodė, kad palieka parlamentą ir taps vienos Jungtinės Karalystės ne pelno siekiančios organizacijos patarėja.  Ji nurodė, kad buvo paskirta Tony Blairo pasaulinių pokyčių instituto strategine patarėja.  „Suomijai galiu dirbti ir kitais būdais. Manau, kad šis darbas bus naudingas visai Suomijai“, – žurnalistams sakė S. Marin.

Pirmąją pergalę iškovojo dėl 17–32 vietų pasaulio čempionate kovas tęsianti Suomijos rinktinė. Lauri Markkaneno vedami suomiai užtikrintai 100:77 palaužė Žaliojo Kyšulio salų krepšininkus ir žengė žingsnį link olimpinės atrankos, kuri vyks kitą vasarą.  Geriausias savo rungtynes šiame čempionate sužaidė suomių žvaigždė Lauri Markkanenas. Aukštaūgis pelnė 34 taškus ir atkovojo 9 kamuolius, jis pataikė 12 metimų iš 19 bei surinko 37 naudingumo balus.

Rusija dislokuoja daugiau bombonešių pasienyje su NATO esančioje Olenijos oro bazėje, Kolos pusiasalyje. Tai aiškiai matyti palydovinėse nuotraukose, kurias pateikė kompanija „Planet Labs“, sekmadienį skelbė Suomijos leidinys „Ilta-Sanomat“. Leidinys pažymi, kad Olenijos bazė vaidina vieną pagrindinių vaidmenų agresyvioje Rusijos kampanijoje prieš Ukrainą. Palydovinėse nuotraukose matyti daugybė Tu-95 ir Tu-160 lėktuvų, kurie yra Rusijos strateginės bombardavimo jėgos pagrindas.

Suomija, didžiausia Europoje lapių kailių augintoja, dėl paukščių gripo protrūkių šalies kailinių žvėrelių fermose turės paskersti 120 tūkst. lapių ir audinių, trečiadienį pranešė pareigūnai. „13 fermų buvo įsakyta išskersti, – naujienų agentūrai AFP teigė Suomijos maisto tarnybos virusologijos skyriaus vadovė Tuija Gadd. – Dešimtyje fermų skerdimas jau baigtas.

Buvęs Suomijos ministras pirmininkas konservatyvusis Alexander'as Stubbas trečiadienį paskelbė, kad dalyvaus sausį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose ir sieks šiame poste pakeisti antrą ir paskutinę kadenciją baigiantį Sauli Niinisto. 55 metų A. Stubbas 2014–2015 metais ėjo Suomijos ministro pirmininko pareigas, o anksčiau vadovavo kelioms ministerijoms: buvo atsakingas už finansus, užsienio reikalus ir Europos Sąjungos reikalus.

Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Pirmąjį ketvirtį prieaugis buvo kur kas mažesnis ir sudarė 0,2 procento.

Suomijos užsienio reikalų ministrė antradienį sakė, kad Rusija dar neįvykdė savo grasinimo perkelti karius prie sienos su Suomija po to, kai ši Šiaurės šalis įstojo į NATO. Balandį Maskva pavadino Suomijos, kuri su Rusija turi 1340 km ilgio sieną, narystę Vakarų aljanse pasikėsinimu į Rusijos saugumą ir pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių taktiniu ir strateginiu požiūriu.

Maskva trečiadienį apkaltino Lenkiją ir Suomiją keliant grėsmę jos saugumui ir pareiškė, kad atsakys į NATO narių esą keliamą pavojų Rusijos vakarinei sienai. Lenkija, tvirta Ukrainos sąjungininkė ir kaimynė, sustiprino savo sienos su Baltarusija apsaugą po to, kai ši šalis tapo nauja Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojų baze.

Suomijoje vidutinis darbo užmokestis siekia beveik 4 tūkst. eurų, tačiau daugeliui to – negana. Per dvejus metus vidutines pajamas suomių susirūpinimas dėl pakankamo pinigų kiekio pasiekė rekordinį lygį, rodo vieno iš vietos gyventojų apklausa. Kas antras (51 proc.) vidutines pajamas gaunantis suomis bent kartą per mėnesį nerimauja, kaip sudurti galą su galu.

Nedarbo lygis Suomijoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, pakilo nuo 6,8 proc. iki 7,2 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų duomenimis. Bedarbių per metus padaugėjo 11 tūkst. iki 211 tūkst., dirbančiųjų – 8 proc. iki 2,737 milijono. Užimtumo lygis padidėjo nuo 71,1 proc. iki 71,4 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis sumažėjo nuo 76,9 proc. iki 76,8 procento.

Darbą Lietuvoje pradeda naujasis Suomijos gynybos atašė – Jouni Heikki Sakari Lamminenas antradienį akredituotas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM). Ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad Lietuva tikisi karinio bendradarbiavimo su NATO nare tapusia Suomija stiprinimo. „Esame labai laimingi galėdami vadinti Suomiją NATO sąjungininke.

Tarptautinė keleivių vežimo įmonė „FlixBus“, veikianti 40-yje Europos šalių, atidaro pirmąjį maršrutą į Suomiją. Ši kryptis sujungs penkias Vidurio ir Šiaurės Europos valstybes. Naujasis maršrutas Varšuva–Vasa startuos liepos 27 dieną, jis pratęs maršrutą tarp Varšuvos ir Talino, pranešė bendrovė.   „FlixBus“ Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos regiono generalinis direktorius Michalas Lemanas sako, kad Suomija buvo paskutinė žemyninės Europos šalis, kuriai trūko „FlixBus“ jungčių.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį vėlai vakare atvyko į naują NATO narę Suomiją, kur susitiks su jos prezidentu Sauli Niinisto bei Šiaurės šalių ministrais pirmininkais. Po vizito Vilniuje, kur JAV delegacija dalyvavo NATO viršūnių susitikime, amerikiečių prezidento lėktuvas Helsinkio oro uoste nusileido 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, pranešė ten buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.

Rusija ketvirtadienį paskelbė uždaranti Suomijos konsulatą Sankt Peterburge ir išsiunčianti iš šalies devynis diplomatus, sakydama, kad šis žingsnis yra atsakas į tai, ką ji pavadino Helsinkio vykdoma konfrontacine antirusiška politika. Naujausia NATO narė Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, anksčiau šį mėnesį išsiuntė devynis Rusijos ambasadoje Helsinkyje dirbusius diplomatus už žvalgybinę veiklą.

Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje birželį dujos vidutiniškai kainavo 36,3 euro už megavatvalandę (MWh) –  2 proc. mažiau nei gegužę. Biržos mėnesinių sandorių rinkoje fiksuojamas rekordinis aktyvumas – birželio pristatymui buvo 19 sandorių, visi – Lietuvos prekybos aikštelėje. Vidutinė kaina mėnesinių sandorių rinkoje (BGMI) siekė 40,07 euro.

Ukrainos valstybės iždą ketvirtadienį papildė 1,215 mlrd. JAV dolerių vertės negrąžintina parama per Pasaulio banko Daugiašalės paramos patikos fondą. 1,2 mlrd. dolerių skyrė JAV, 15 mln. dolerių – Suomija, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

Suomijoje būsto kainų nuosmukis gegužę tęsėsi, ir ypač ryškus jis tapo sostinėje bei jos apylinkėse, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, būstas šalyje atpigo vidutiniškai 7,4 proc., o vien tik šešiuose  didžiausiuose miestuose – 8,6 proc., kitur šalyje – 5 procentais. Būstas sostinės regiono antrinėje rinkoje per metus nuvertėjo 9,5 procento.

Ar idėja apie Šiaurės šalių jungtines oro pajėgas idėja skamba beprotiškai? Atrodo, kad  Šiaurės šalims tokia mintis visai patinka. Jei Švedija įstos į NATO maždaug tuo metu, kai liepos mėn. Vilniuje vyks kasmetinis 31 šalies aljanso viršūnių susitikimas, visos Šiaurės valstybės bus NATO narės. Ir jos turi ambicingą planą centralizuoti apie 250 kovinių orlaivių vadovavimą keturiose šalyse.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį pasveikino Eliną Valtonen tapus naująją Suomijos užsienio reikalų ministre, telefonu aptarė dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo bei saugumo klausimus. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, pokalbio metu taip pat aptartas liepą vyksiantis Vilniaus NATO viršūnių susitikimas. „Sveikiname Suomiją tapus 31–ąja NATO nare.

Suomijos ekonomikos augimą stabdo aukšta infliacija, monetarinės politikos euro zonoje sugriežtinimas bei stringantis eksportas, skelbia Suomijos centrinis bankas. Antradienį pristatęs atnaujintas makroekonomines prognozes Suomijos bankas nurodo, jog šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 0,4 proc., tačiau kitąmet turėtų augti 0,9 procento. Bankas pažymi, jog gyventojų perkamajai smogusi aukšta infliacija šiemet turėtų sumažėti iki 4,5 proc.

Suomijos parlamentas antradienį ministru pirmininku išrinko konservatorių Petteri Orpo, kuris vadovaus keturių partijų koalicijai, įskaitant kraštutinių dešiniųjų, euroskeptiškų pažiūrų Suomių partiją, planuojančią griežtai kovoti su imigracija. Parlamentas 107 balsais išrinko P. Orpo, kuris balandį laimėjo rinkimus ir nuo to laiko vedė sudėtingas derybas dėl koalicijos sudarymo. 81 parlamentaras buvo „prieš“ ir 11 nedalyvavo.

Suomijos konservatyvioji Nacionalinės koalicijos partija (NCP), balandį laimėjusi visuotinius rinkimus, sekmadienį pristatė savo kandidatus į svarbiausius postus būsimoje vyriausybėje, kuri, pasak apžvalgininkų, bus labiausiai pasislinkusi į dešinę politinio spektro pusę per visą pastarojo meto Šiaurės šalies istoriją. Po ilgų, septynias savaites trukusių derybų NCP penktadienį paskelbė apie susitarimą su trimis kitomis partijomis dėl valdančiosios koalicijos.

Ilgą laiką neutralia save mačiusi Suomija nusprendė, kad gyventi šalia agresyvios kaimynės yra pavojinga. Suomijos istorija visada pateikiama kaip laisvės kovų pavyzdys – tauta, tikinti savo ateitimi, nepasidavė sovietų žeminimui, bandymu užgrobti žemes, pavergti. Kaip atrodo suomių herojiškumas „Žinių radijo“ laidoje „Istorinės paralelės“ diskutavo Kauno miesto muziejaus istorikas dr. Simonas Jazavita ir ilgai Suomijoje gyvenusi žurnalistė Laima Lavaste.

Suomijos konservatorių lyderis ir paskirtasis ministras pirmininkas Petteri Orpo ketvirtadienį pranešė, kad keturių partijų koalicija, įskaitant kraštutinių dešiniųjų Suomių partiją, susitarė sudaryti vyriausybę praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po rinkimų. Be kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos, kuri balandį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose užėmė antrąją vietą, P. Orpo taip pat sudarė koaliciją su Švedų liaudies partija ir krikščioniais demokratais.

Gitanas Nausėda tikina, kad yra nemaža tikimybė Švedijai tapti Aljanso nare dar iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo.  Švedija tuo metu stengiasi įgyvendinti jai nurodytus Turkijos reikalavimus, nors Stokholme dėl to vyksta protestai. O kur dar NATO ir Europos Sąjungos galvos skausmu vadinama Vengrija.

Naujoji NATO narė Suomija pirmadienį pradėjo karines oro pajėgų pratybas, kuriose dalyvauja keliolika šalių ir iš viso 150 orlaivių. Tai vyksta praėjus kelioms savaitėms po to, kai šalis, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, prisijungė prie Aljanso. „Pratybos prasidėjo šiandien. Šiuo metu vyksta pirmoji didelė rotacija“, – naujienų agentūrai AFP sakė pratybas organizuojančių Suomijos karinių oro pajėgų pulkininkas Henrikas Elo.

2022 metais į kaimyninę Suomiją persikėlė rekordinis skaičius rusų – daugiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Suomijos statistikos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais iš Rusijos į Suomiją iš viso persikėlė 6003 žmonės, taip ją paversdami pagrindine imigrantų kilmės šalimi.