suomija

Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 0,8 proc. ir mažėjo penktą mėnesį iš eilės, parodė šalies statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Rugsėjį metinis BVP nuosmukis, patikslintais duomenimis, buvo kiek didesnis ir sudarė 0,9 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Spalį dar paspartėjo antrinės produkcijos gamybos smukimas – metinis smukimo tempas padidėjo nuo 3,49 proc. mėnesiu anksčiau iki 5,14 procento.

Vietos ir užsienio kapitalo daugiašalės įmonių grupės Lietuvoje sumoka penktadalį viso į biudžetą surenkamo pelno mokesčio – panašiai kaip Čekijoje, daugiau nei kaimyninėje Latvijoje (13 proc.), tačiau gerokai mažiau nei Suomijoje (32 proc.), Vokietijoje (45 proc.) ar Airijoje (95 proc.), penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Nuo kitų metų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti bendrijos valstybes taikyti minimalų (15 proc.) efektyvųjį pelno mokestį.

Suomija vėl uždarys savo rytinę sieną su Rusija, ketvirtadienį pranešė vidaus reikalų ministrė.  Šis pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai ji buvo vėl atidaryta, tačiau dėl padidėjusio migrantų antplūdžio, dėl kurio Helsinkis kaltina Maskvą, Suomija nusprendė ją vėl užverti. „Šis reiškinys vėl prasidėjo ir mes uždarysime visą sieną“, – sakė Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen.

Suomijos „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas nuo 74 mln. iki 150 mln. eurų padidins pernai rugpjūtį suteiktą paskolą energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ apyvartiniam kapitalui.   Paskolos padidinimui antradienį pritarė grupės valdyba, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Iki kitų metų spalio galiojančios paskolos sutarties pakeitimas bus pasirašytas artimiausiomis dienomis. Bendra „Ignitis grupei“ bankų suteiktų paskolų suma sieks 845 mln. eurų, iš jų 199 mln.

Suomija vėl atidarys du sienos su Rusija kirtimo punktus, antradienį pareiškė suomių ministras pirmininkas. Praėjusį mėnesį Suomija uždarė sieną, kaltindama Maskvą migrantų antplūdžio organizavimu. „Vyriausybė šiandien nusprendė, kad rytinė siena liks uždaryta, išskyrus du sienos perėjimo punktus“, – sakė ministras pirmininkas Petteri Orpo. Nuo rugpjūčio pradžios prie 1 340 km ilgio Suomijos ir Rusijos sienos pasirodė beveik 1 tūkst.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie pareigą ginti šalį ir tai, kaip kitos valstybės sprendžia šį, aštriu tampantį klausimą. Lietuva ruošia nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos reformą, kurios kai kurie elementai yra panašūs į tuos, kuriuos taiko ir naujausia NATO narė – Suomija, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žiniasklaidai. Lietuvoje reformuojant sistemą norima visiškai atsisakyti tarnybos atidėjimo išimčių studentams.

Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ dislokavo apie 50 sienų apsaugos pareigūnų prie Suomijos sienos su Rusija, Helsinkiui kaltinant Maskvą surežisavus migracijos bangą. „Šiuo metu dislokuojame Suomijoje 55 pareigūnus, dauguma jų yra sienų apsaugos pareigūnai, vykdantys sienos stebėjimą“, – ketvirtadienį sakė „Frontex“ atstovas Piotras Switalskis. Ši parama, apie kurią buvo paskelbta lapkričio pabaigoje, turi trukti iki sausio pabaigos.

Pirmojo Lietuvos „vienaragio“, internetinės naudotų drabužių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ naudotojai jau gali prekiauti su nariais Suomijoje, pranešė bendrovė. Anot jos, prekyba tarp šių šalių prasidėjo lapkričio 30 dieną, o jos platforma Suomijoje pradėjo veikti lapkričio 9 dieną.

Suomijos vidaus reikalų ministerija nuo pirmadienio apribojo laisvo judėjimo galimybę Inkoo uoste, kuriame veikia suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas, skelbia visuomeninis transliuotojas „Yle“. „Draudžiama judėti ir būti draudžiamoje zonoje be operatoriaus leidimo“, – nurodoma Suomijos VRM pranešime spaudai. Pažymima, jog šios priemonės tikslas – terminalo saugumo užtikrinimas.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sako, kad smarkiai išaugęs migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, atvykstančių prie rytinės ES sienos, skaičius yra Maskvos „akivaizdžios hibridinės atakos“ dalis. Jei tai tęsis ir toliau, Baltijos šalis yra „pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija“, perspėjo jis.

Lietuva palaiko Suomijos sprendimą uždaryti pasienį su Rusija, antradienį pareiškė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Palaikome Suomijos, kuri patiria Rusijos organizuotą hibridinę ataką, nacionalinį sprendimą uždaryti visus pasienio su Rusija punktus, – BNS atsiųstame komentare sako ministrė. „Regioniniam sprendimui kol kas poreikio nematome. Prie Lietuvos sienų šiuo metu ramu. Turime aiškius grėsmių indikatorius, pagal kuriuos ir veiksime.

Suomijos premjeras Petteris Orpo patvirtino, kad Suomija bent iki gruodžio 13-osios uždaro paskutinį likusį veikiantį sienos patikros punktą šalies šiaurėje. Suomija yra priversta imtis veiksmų dėl Rusijos skatinamos migrantų iš trečiųjų šalių „eksportavimo“ politikos. Anot Suomijos valdžios, uždarymo priežastis – staiga išaugęs prieglobsčio prašančių migrantų iš trečiųjų šalių skaičius. Suomija ne sykį kaltino dėl dirbtinai kuriamos grėsmės šalies saugumui Rusijos valdžią.

Rusijos bandymas sukurti dirbtinę migracijos krizę Suomijos pasienyje žlugo dėl greitos Suomijos valdžios institucijų reakcijos. Tokį verdiktą naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. „Atrodo, kad Rusijos bandymas dirbtinai sukelti migracijos krizę Suomijos pasienyje žlugo dėl greitos Suomijos valdžios institucijų reakcijos“, – rašo analitikai.

Rusijos ir Suomijos pasienį užplūdę migrantai atvirauja, kad jų kelionę organizuoja rusai, o jei Suomija visiškai uždarys sieną su Rusijos Federacija, tuomet rusai grasina migrantus siųsti link Lietuvos. Apie tai skelbia Suomijos leidinys „Yle“ pasikalbinęs keletą migrantų, bandančių patekti į Europos Sąjungą iš Rusijos per Suomiją.

Rusija ėmėsi destabilizuojančių veiksmų prieš dar vieną NATO šalį ir patys organizavo arba netiesiogiai prisidėjo prie migrantų srauto į Suomiją. Suomiai į tai sureagavo griežtai – šiuo metu uždaryti visi išskyrus vieną patikros punktų absoliučiai visiems atvykstantiems keleiviams, įskaitant ir pačius rusus ar prekes. Suomija uždarė daugumą praėjimo vietų pasienyje su Rusija, atsakydama į vis augantį migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių srautą per šią šalį.

Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ ketvirtadienį paskelbė, kad dislokuos 50 pareigūnų Suomijoje, kur prie rytinės sienos su Rusija fiksuojamas migrantų srauto padidėjimas. Agentūros pareiškime sakoma, jog ji nusiųs 50 sienų apsaugos pareigūnų ir kitų darbuotojų, taip pat įrangos, įskaitant patrulinius automobilius, kad pastiprintų Suomijos sienos kontrolę. Pastiprinimas į Suomiją turi atvykti jau kitą savaitę.

Rusija ketvirtadienį paskelbė sustiprinusi saugumą šiauriniame Murmansko regione po to, kai Suomija pareiškė uždarysianti visus, išskyrus vieną, sienos perėjimo punktus tarp abiejų valstybių.  Trečiadienį Helsinkis pareiškė, kad šių veiksmų imamasi reaguojant į padažnėjusius prieglobsčio Europos Sąjungoje prašančių migrantų bandymus patekti Bendrijos teritoriją. Suomijos nuomone, tai yra Rusijos siekis destabilizuoti padėtį šalyje.

Suomijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad šalis uždarys visus, išskyrus šiauriausią sienos su Rusija perėjimo punktą, dėl padidėjusio migrantų srauto, kurį, Suomijos teigimu, Rusija sąmoningai stumia prie sienos. Nuo rugpjūčio pradžios apie 700 prieglobsčio prašytojų be vizų atvyko į Suomiją per jos rytinę sieną. „Šiandien vyriausybė nusprendė uždaryti daugiau pasienio kontrolės punktų.

Rusija trečiadienį pranešė, kad viename iš jos kontrolės punktų Arkties ir Suomijos pasienyje, kur, pasak jos, šimtai migrantų įstrigo šaltyje, susidarė kritinė humanitarinė situacija. Suomijos visuomeninio transliuotojo YLE duomenimis, nuo lapkričio prie sienos iš Rusijos atvyko daugiau kaip 500 prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Irako, Jemeno, Somalio ir Sirijos. Helsinkis apkaltino Maskvą, kad ji tyčia stumia migrantus į Arkties regioną, bet Rusija tai neigia.

Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos ir Ukrainos vidaus reikalų ministrai prašo suteikti telkti Europos Sąjungos pagalbą ukrainiečių kariams. Kaip pranešė Vidaus reikalų mnisterija (VRM), ministrai kreipėsi į vidaus reikalų eurokomisarę Ylvą Johansson ir už krizių valdymą atsakingą eurokomisarą Janezą Lenarčičių, prašydami sutelkti ir koordinuoti Europos Sąjungos valstybių narių pastangas teikiant reabilitacijos paslaugas sužeistiems Ukrainos kariams ir pareigūnams.

Rusijos žiniasklaida išsiaiškino, kaip veikia migrantų gabenimo į Suomijos pasienį sistema. Tarpininkai pasirūpina, kad migrantai iš Sirijos, Irako, Jemeno ir Maroko gautų pakvietimus į Rusiją, ten būtų apgyvendinti, o vėliau automobiliais nuvežti iki pasienio su Suomija ir ten jau išduotais dviračiais pasiektų sienos perėją.

Rusija Suomijos pasienyje taiko hibridinio karo taktiką, kartodama „migracijos krizės“ scenarijų, kurio anksčiau ėmėsi Lenkijos pasienyje su Baltarusija, bandydama destabilizuoti NATO. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).  Ataskaitoje teigiama, kad Rusija greičiausiai naudoja gerai žinomas hibridinio karo taktikas, kad dirbtinai sukurtų migracijos krizę Suomijos pasienyje.

Galingiausias Europoje branduolinis reaktorius, Suomijos „Olkiluoto 3“, sekmadienį automatiškai išsijungė dėl techninio gedimo, tačiau tikimasi, kad po remonto vėl pradės veikti antradienį, pranešė atominės elektrinės operatorė TVO. „Olkiluoto 3“ energijos blokas veikė įprastu režimu, kai turbinos gedimas automatiškai sustabdė elektros energijos gamybą. Gedimo metu įrenginys suveikė taip, kaip turėjo“, – teigiama TVO pirmadienio pareiškime.

Lenkijos prezidentas pirmadienį pažadėjo politinę paramą Suomijai po to, kai Helsinkis dėl padidėjusio atvykstančių migrantų skaičiaus uždarė kelis sienos perėjimo punktus su Rusija. Praėjusią savaitę Helsinkis uždarė keturis sienos perėjimo punktus, teigdamas, kad Maskva siekia destabilizuoti Suomiją, leisdama nelegaliems migrantams per savo teritoriją pasiekti Šiaurės šalį.

Suomija neapsikentė ir uždarė keturis iš aštuonių pasienio punktų su Rusija. Taip pasielgė dėl į Suomiją plūsti pradėjusių migrantų. Helsinkis kaltina Maskvą tyčia nelegalus siunčiant į pasienį. Gavę leidimą, automobiliai iš Rusijos įvažiuoja į Suomiją Nuijamos pasienio punkte ir jie vieni paskutiniųjų, kertančių sieną šiame ir dar trijuose punktuose. Suomija iki vasario 18-os dienos uždarė pusę – keturis iš aštuonių – pasienio punktų su Rusija labiausiai apgyvendintuose regionuose.

Rusija pirmadienį paneigė kaltinimus, kad ji siunčia migrantus prie Suomijos sienos, Helsinkiui pranešus apie padidėjusį prieglobsčio prašytojų, bandančių nelegaliai patekti į šalį, skaičių. Praėjusią savaitę Suomija reaguodama uždarė keturis iš aštuonių sienos su Rusija perėjimo punktų ir apkaltino Maskvą bandymu destabilizuoti šalį dėl jos įstojimo į NATO. „Nesutinkame su tokiais kaltinimais“, pirmadienį reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Suomija šeštadienį uždarys keturis iš aštuonių rytinių sienos su Rusija perėjimo punktų, pranešė vyriausybė, kaltindama Maskvą sąmoningai užmerkus akis prieš nelegalius migrantus. „Šiandien vyriausybė priėmė sprendimą uždaryti Valimos, Nuijamos, Imatros ir Nyralos sienos perėjimo punktus Suomijos ir Rusijos sausumos pasienyje“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen, o ministras pirmininkas Petteri Orpo apkaltino Rusiją veikiant piktybiškai.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad apgailestauja dėl Suomijos pranešimo, kad svarstys galimybę uždaryti sienos perėjimo punktus su Rusija. Helsinkis antradienį apkaltino Maskvą sąmoningai leidžiant migrantams kirsti Suomijos sieną neturint tinkamų kelionės dokumentų ir teigė, kad taip siekiama destabilizuoti kaimyninę šalį.

Suomija per trečiąjį metų ketvirtį sukūrė 0,9 proc. kuklesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Tai buvo giliausias ekonomikos nuosmukis nuo 2020-ųjų antrojo ketvirčio, tai yra nuo COVID-19 pandemijos įkarščio. Per antrąjį šių metų ketvirtį buvo sukurtas 0,6 proc. solidesnis nei per ankstesnį laikotarpį BVP.

Suomijos valdžia paskelbė, kad vyksta pasirengimas uždaryti patikros punktus pasienyje su Rusija dėl migrantų iš trečiųjų šalių antplūdžio. Valdžia, kaip ir Lenkija, Lietuva ar Latvija Baltarusijos atveju, įtaria, kad migrantų plūsmas nėra atsitiktinis, o „sąmoningas Rusijos valdžios sprendimas“. Suomijos premjeras Petteri Orpo paskelbė, kad valdžia imasi priemonių pasienyje, o esant poreikiui visi pasienio patikros punktai su Rusija gali būti uždaryti.

Izraelio gynybos ministerija sekmadienį paskelbė apie 317 mln. eurų vertės sandorį dėl oro gynybos sistemos „David's Sling“ pardavimo Suomijai. Pavadinusi tai istoriniu susitarimu, ministerija teigė, kad Izraelio ir Jungtinių Valstijų bendrovių bendrai sukurta sistema gali perimti balistines raketas, sparnuotąsias raketas, orlaivius ir dronus. Apie tai paskelbta po to, kai rugsėjį Izraelis pasirašė 3,5 mlrd. dolerių (3,21 mlrd.

Netoli dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimo vietos rastas inkaras priklausė Kinijos konteinerių laivui „NewNew Polar Bear“, tvirtina Estijos ir Suomijos pareigūnai.

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis bendradarbiauja su Pekinu siekdama gauti daugiau informacijos apie Kinijos laivą, kuris galimai yra susijęs su povandeninio dujotiekio pažeidimu. Suomijos policija surado inkarą, kuris, kaip manoma, yra iš Kinijos laivo, dėl kurio šį mėnesį galėjo būti pažeistas Estiją ir Suomiją jungiantis dujotiekis Baltijos jūroje.

Suomių tyrėjai antradienį paskelbė manantys, kad Estiją ir Suomiją jungiantį dujotiekį „Balticconnector“ apgadino nutrūkęs kinų konteinerinio laivo inkaras. Suomijos policijos Nacionalinis tyrimų biuras sakė turintis įrodymų, kad su Honkongo vėliava plaukiojantis laivas „Newnew Polar Bear“ yra kaltas dėl Baltijos jūros Suomijos įlankos dugnu nutiesto dujotiekio apgadinimo.

Suomijos centrinė kriminalinė policija praneša, kad šalia Estiją bei Suomiją jungiančiam dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimo vietos aptiktas „daiktas, panašus į dvimetrinį inkarą“. Nurodoma, kad inkarui trūksta vieno iš antgalių, o jo ištraukimas į paviršių truko visą dieną. Anot policijos, vienoje pažeidimo vietos pusėje jūros dugne yra plati vilkimo žymė, o kitoje pusėje – siaura vilkimo žymė, kuri tęsiasi į rytus kelis kilometrus.

Suomijos prezidento Sauli Niinisto teigimu, dar per anksti nurodyti žalos Estiją bei Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“ kaltininką. S. Niinisto pirmadienį lankydamasis Romoje suomių žurnalistams taip pakomentavo informaciją apie tyrimo metu atkreiptą dėmesį į su Honkongo vėliava plaukiojantį laivą „Newnew Polar Bear“. „Šiuo metu žinoma, kad šis kinų laivas ten buvo, tiksliau, virš tos vietos, kur padaryta žala. Tad tyrimas kreipiamas ten“, – sakė S. Niinisto.

Siekiant užtikrintI Suomijos dujų poreikį įvykus incidentui Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“, Estijos energetikos grupė „Elenger“ („Eesti Gaas“) lapkritį į Suomijos Inku terminalą iš JAV atgabens papildomą suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį. „Elenger Lietuva“ direktorius Marius Kairys sako, kad įmonė taip pat pasiruošusi papildyti tiekimą žiemos sezono metu.

Suomijos policija penktadienį pranešė, kad, jai atliekant tyrimą dėl įtariamo šį mėnesį pažeisto Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio sabotažo, tyrėjų dėmesio centre yra kinų laivas. Po to, kai spalio 8 dieną dėl nuotėkio buvo uždarytas dujotiekis „Balticconnector“, Suomijos institucijos tiria pažeidimą, kurį, jų teigimu, sukėlė „išorinė“ veikla.

Suomiją ir Estiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“ veiklą atnaujins ne anksčiau kaip kitų metų balandį, pranešė jo operatorė – Suomijos dujų perdavimo įmonė „Gasgrid“. „Anksčiausia galima dujotiekio „Balticconnector“ paleidimo data būtų 2024 metų balandžio pradžia“, – teigiama penktadienį „Gasgrid“ interneto svetainėje paskelbtame pranešime.  Anot jo, tiek laiko prireiks suplanuoti ir atlikti remontą.

Buvo pažeistas telekomunikacijų kabelis, nutiestas Baltijos jūroje, jungiantis Švediją su Estija, rašo „Reuters“. Anot Švedijos gynybos ministro Carlo-Oskaro Bohlino, kabelis buvo pažeistas už Švedijos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos ribų, tačiau toliau veikia. Anot jo, šiuo metu kol kas neįmanoma pasakyti, kas pažeidė kabelį, tačiau aišku, kad kabelis pažeistas panašiu metu ir netoli dujotiekio tarp Estijos ir Suomijos.

Naktį, kai įvyko nuotėkis Estiją ir Suomiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“, netoli jo buvo Kinijos laivas, antradienį pranešė Estijos dienraštis „Postimees“. Apie Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimą pranešta spalio 8 dieną. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

Suomijai ir Estijai paskelbus apie tikėtiną mechaninį išorės poveikį jūros dugnu einančiam dujotiekiui, Lietuvoje susirūpinta nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsauga, o valstybės pareigūnų žinutės šiuo atžvilgiu labai skirtingos: vieni kalba apie sudėtingą situaciją ir ne vienerius metus truksiančias investicijas, kiti ramina, jog viskas jau padaryta prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.

Suomijos gynybos ministras ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalies pradėtas tyrimas dėl vamzdyno Baltijos jūroje pažeidimo turėtų padėti išsiaiškinti jo priežastį per ateinančias savaites. Helsinkis pareiškė, kad praėjusį savaitgalį Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

Suomijos žvalgybos tarnyba ketvirtadienį pareiškė, kad Suomijai įstojus į NATO padidėjo grėsmė, jog Rusija gali vykdyti operacijas prieš Suomijos ypatingos svarbos infrastruktūrą, Helsinkiui tiriant galimą jos gamtinių dujų vamzdyno sabotažą. „Padidėjo šnipinėjimo ir įtakos operacijų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą grėsmė“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė suomių saugumo ir žvalgybos tarnybos (SUPO) direktorius Antti Pelttari.

Estiją ir Suomiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“, apie kurio pažeidimą pranešta savaitgalį, neveiks mažiausiai penkis mėnesius, trečiadienį pareiškė jo operatorė „Gasgrid“. Jos pranešime sakoma, kad „Gasgrid“ ir Estijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Elering“ 2023 metų spalio 8-osios ankstyvosiomis valandomis pastebėjo neįprastą slėgio kritimą abi šalis jungiančiame „Balticconnector“. „Dėl neįprasto slėgio kritimo buvo galima pagrįstai įtarti, kad incidento priežastis – vamzdyno p...

Pažeidus Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį Baltijos jūroje bus aktyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei uosto vartų, nutarė trečiadienį posėdžiavusi Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dėl incidento, kai buvo pažeistas dujotiekis, grėsmės lygis Lietuvoje yra padidintas, o prie SGD terminalo papildomai patruliuos policija ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba.

Suomijos gamtinių dujų operatorius sekmadienį pranešė, kad dėl įtariamo nuotėkio laikinai uždarytas dujotiekis iš Estijos, sustabdant dujų tiekimą per šalies vienintelį likusį dujotiekį, nutraukus importą iš Rusijos.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos institucijoms prie strategiškai svarbių šalies objektų padidinus budrumo lygį, trečiadienį šaukiamas Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), posėdyje bus išklausyta tarnybų paruošta papildoma informacija ir atsižvelgiant į ją priimami papildomi sprendimai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė „bet kokį tyčinį ypatingos svarbos infrastruktūros objektų gadinimą“ po to, kai buvo aptiktas dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos nuotėkis. Helsinkis antradienį pareiškė įtariantis, kad žala tiek dujotiekiui, tiek telekomunikacijų kabeliui padaryta dėl išorės veiksmų ir gavo NATO pritarimą tyrimui pradėti.