suomija

Turkija pirmadienį sakė nelaikanti kitą savaitę Ispanijoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti. „NATO viršūnių susitikimas Madride nėra terminas, tad mūsų derybos tęsis“, – po naujo derybų rato Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.

Turkija pirmadienį sakė nelaikanti kitą savaitę Ispanijoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti. „NATO viršūnių susitikimas Madride nėra terminas, tad mūsų derybos tęsis“, – po naujo derybų rato Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.

Suomija ir Švedija pirmadienį Briuselyje aptars su Turkija savo įstrigusį siekį įstoti į NATO, tačiau viltys, kad jos galės išspręsti nesutarimus iki Aljanso viršūnių susitikimo kitą savaitę, blėsta, sako ekspertai. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi susitikti su visų trijų šalių atstovais ir siekti pažangos dėl Ankaros blokuojamų Helsinkio ir Stokholmo paraiškų įstoti į Aljansą.

Suomija ir Švedija pirmadienį Briuselyje aptars su Turkija savo įstrigusį siekį įstoti į NATO, tačiau viltys, kad jos galės išspręsti nesutarimus iki Aljanso viršūnių susitikimo kitą savaitę, blėsta, sako ekspertai. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi susitikti su visų trijų šalių atstovais ir siekti pažangos dėl Ankaros blokuojamų Helsinkio ir Stokholmo paraiškų įstoti į Aljansą.

Turkija trečiadienį pareiškė, kad laukia „raštiško atsakymo“ iš Švedijos ir Suomijos dėl Ankaros išsakytų būgštavimų, susijusių su šių šalių siekiu prisijungti prie NATO. „Perdavėme šioms dviem šalims savo klausimus raštu“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. „Dabar laukiame jų raštiškų atsakymų“, – nurodė jis.

Suomių ministrė pirmininkė Sanna Marin antradienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos paraiškos dėl stojimo į NATO gali užstrigti, jei iki šį mėnesį numatyto Aljanso viršūnių susitikimo nebus pasiektas susitarimas su Turkija, kuri šiuo metu blokuoja jų narystės siekius. Šios dvi Šiaurės Europos valstybės dešimtmečius nepriklausė jokiai karinei organizacijai, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą pakeitė savo poziciją ir pateikė narystės NATO prašymus.

Pirmadienį Suomijoje pradėtas naudoti sparčiausias Europoje superkompiuteris, kuris žemyno mokslininkams bus prieinamas nuo rugsėjo, pranešė Europos Komisija. „Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė“ (EuroHPC) pristato naujausią superkompiuterį LUMI – Suomijoje, Kajanio mieste. LUMI – sparčiausias ir efektyviausiai energiją vartojantis superkompiuteris Europoje ir trečias pagal spartą pasaulyje“, – pažymi EK.

Per praėjusį mėnesį Lietuvos informacinėje erdvėje dezinformacijos srautas nuosekliai augo. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai gegužės mėnesį iš viso fiksavo 411 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų. Balandžio mėn. identifikuoti 379 tokie atvejai. Nors gynybos sektoriaus atžvilgiu priešiškos informacinės veiklos intensyvumas lyginant su balandžio mėn. nežymiai sumažėjo, tačiau šis sektorius gegužės 1-31 d. išliko pagrindiniu taikiniu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė, kad Turkija „teisėtai susirūpinusi“ dėl terorizmo ir kitų klausimų, į kuriuos reikia rimtai atsižvelgti. Turkija apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų kovotojus ir tvirtina, kad nepritars šių dviejų Šiaurės šalių priesijungimui prie NATO, kol jos nepakeis savo politikos.

Maskvos invazijos į Ukrainą sukrėsta Suomija skuba stiprinti sienos su Rusija saugumą, kad apsisaugotų nuo hibridinių grėsmių, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Baimindamasis, kad Maskva gali panaudoti migrantus politiniam spaudimui, Helsinkis planuoja priimti teisės aktų pakeitimus, kurie palengvintų tvirtesnių tvorų statybą rytiniame pasienyje su Rusija. Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija.

Suomijos vyriausybė planuoja iš dalies pakeisti pasienio teisės aktus, kad būtų galima statyti užkardas prie sienos su Rusija ir taip sustiprinti pasirengimą hibridinėms grėsmėms, rašo „Reuters“. Šiuo metu narystės NATO siekianti Suomija suskubo stiprinti sienos apsaugą, nes baiminasi, kad Rusija gali imtis spaudimo Suomijai link jos sienos siųsdama migrantus. Dar pernai tokią hibridinę ataką Lietuvai ir kitoms kaimyninėms Vakarų valstybėms surengė Baltarusija.

Švedijos pakrančių sargyba ketvirtadienį pranešė, kad prie šalies krantų Baltijos jūroje aptiko didžiulį nežinomos medžiagos išsiliejimą. Tikriausiai išsiliejo tam tikras biokuras, pridūrė tarnyba. 77 kvadratinių kilometrų plotą Švedijos ir Suomijos vandenyse užimantis išsiliejimas buvo aptiktas trečiadienį Botnijos įlankoje.

Šiaurės grupės ministrai Islandijoje išreiškė paramą Švedijos ir Suomijos narystei NATO, palaikymą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Suomijos ir Švedijos narystė NATO reikšmingai  pagerins kolektyvinę gynybą ir sustiprins saugumą bei stabilumą Šiaurės Europoje“, – pažymėjo krašto apsaugos ministrui atstovavęs KAM Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.

Vis daugiau Suomijos moterų nerūpestingą laisvalaikį išmaino į išgyvenimo stovyklas, kur mokosi naudotis ginklais, teikti pirmąją pagalbą, orientuotis miškuose. Stovyklų organizatoriai sako, kad jų populiarumas šoktelėjo iškart po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Karinėje Suomijos bazėje – trijų dienų išgyvenimo kursai moterims. Juose dalyvauja net 300 suomių, o dar 500 laukia savo eilės. Išgyvenimo kursų populiarumas Suomijoje šoktelėjo po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susitiko su Suomijos premjere ir pasikalbėjo su Turkijos prezidentu, stengdamasis įtikinti Ankarą nebesipriešinti Suomijos ir Švedijos stojimui į Aljansą. J. Stoltenbergas, šią savaitę apsilankęs Vašingtone, vėlai penktadienį per „Twitter“ parašė, kad ten susitiko su Suomijos premjere Sanna Marin ir aptarė „būtinybę reaguoti į Turkijos susirūpinimą ir žengti į priekį“, svarstant Helsinkio ir Stokholmo pateiktas paraiškas priimti į NATO.

NATO trečiadienį pranešė surengsianti derybas su Turkija, Suomija ir Švedija, mėginant įveikti Ankaros priešinimąsi dviejų Šiaurės šalių stojimui į bloką.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą Baltijos regione, Vilniuje pirmadienį vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje sako šių paraiškas jungtis prie Aljanso pateikusių šalių parlamentų vadovai. Švedijos ir Suomijos parlamentų pirmininkai savo kalbose pažymėjo, jog drauge paraišką prisijungti prie NATO teikiančios kaimyninės valstybės ateina ne kaip saugumo vartotojos, o tiekėjos, ir reikšmingai padidins saugumo lygį Baltijos jūros regione.

Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) penktadienį pranešė, kad Rusija ir Baltarusija negalės dalyvauti ir 2023 m. pasaulio čempionate.  Šis turnyras apskritai turėjo vykti Sankt Peterburge, tačiau dar balandį dėl Rusijos invazijos ir pradėto karo Ukrainoje IIHF atšaukė šią teisę. 2023 m. pasaulio čempionato elitinis divizionas vyks Latvijoje ir Suomijoje.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį viešėdama Kijeve sakė, kad po įsiveržimo į Ukrainą Rusijai prireiks dešimtmečių, kad pataisytų savo reputaciją pasaulyje. Per spaudos konferenciją su Ukrainos vyriausybės vadovo Denysu Šmyhaliu Suomijos premjerė pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą „lūžio tašku“ Europai. Pasak jos, šis karas „iš esmės pakeitė Europos saugumo aplinką ir mūsų požiūrį į Rusiją“. „Pasitikėjimas prarastas ištisoms kartoms“, – sakė S. Marin.

Turkija trečiadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesas bus paralyžiuotas, jeigu šios Šiaurės šalys nesiims veiksmų dėl Ankaros išsakytų nuogąstavimų dėl saugumo.

Prašymus dėl narystės NATO pateikusios Švedija ir Suomija dalyvaus kitą mėnesį Madride vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, antradienį pranešė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Žinoma“, – atsakė ispanų premjeras į Pasaulio ekonomikos forume Davose žurnalistų pateiktą klausimą, ar šios dvi šalys siųs savo delegacijas į birželio 28–30 dienomis vyksiantį susitikimą.

Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri nepritaria jų siekiui įstoti į NATO, antradienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. „Kai matome kylančias problemas, žinoma, tai vertiname diplomatiškai. Siunčiame savo delegacijas į Ankarą iš Švedijos ir iš Suomijos. Tai įvyks rytoj“, – sakė P. Haavisto Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams Davose, Šveicarijoje.

Rusija šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Suomijai, pranešė suomių valstybinė valstybinė dujų bendrovė „Gasum“, Helsinkiui atsisakius patenkinti Maskvos reikalavimą mokėti rubliais už eksportuotojos „Gazprom“ tiekiamas dujas. Vakarų šalys paskelbė griežtų finansinių sankcijų Rusijai, vasario 24 dieną pasiuntusiai savo pajėgas į Ukrainą.

Suomijos dujų perdavimo tinklų operatorė „Gasgrid Finland“ penktadienį pranešė su JAV bendrove „Excelerate Energy“ pasirašiusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo „Exemplar“ nuomos sutartį dešimčiai metų. Skelbiama, jog jo pajėgumų pakaks Suomijos ir Estijos dujų poreikiams patenkinti, o tai panaikins jų priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Rusijos gamtinių dujų tiekimas Suomijai bus nutrauktas šeštadienį ryte, pranešė Suomijos valstybinė valstybinė dujų bendrovė „Gasum“. „Penktadienio, gegužės 20-osios, popietę „Gazprom export“ informavo „Gasum“, kad gamtinių dujų tiekimas į Suomiją  bus nutrauktas gegužės 21-ąją, šeštadienį, 7 val. ryto“, – skelbia suomių įmonė.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį priėmė vizito atvykusius Suomijos ir Švedijos lyderius, taip rodydamas tvirtą paramą jų siekiams įstoti į NATO, kad apsisaugotų nuo potencialios Kremliaus agresijos. Per pompastišką renginį su raudonu kilimu ir garbės sargyba J. Bidenas priėmė švedų premjerę Magdaleną Andersson ir suomių prezidentą Sauli Niinisto, jiems vos prieš kelias dienas išreiškus norą prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.

Suomių prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį pareiškė, kad Helsinkis atsižvelgs į visus susirūpinimą Turkijai keliančius klausimus, susijusius su Suomijos kandidatūra į NATO, ir pasmerkė „terorizmą“ – pagrindinį Ankaros keliamą klausimą. „Smerkiame visų formų terorizmą ir aktyviai kovojame su juo“, – sakė S. Niinisto žurnalistams, stovėdamas šalia JAV prezidento Joe Bideno, kuris ryžtingai palaikė Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti „nuogąstavimai“ dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į karinį aljansą yra sprendžiami. „Žinoma, sprendžiame Turkijos išsakytus nuogąstavimus“, kad rastume „susitarimą, kaip judėti į priekį“, sakė J. Stoltenbergas Kopenhagoje vykusioje konferencijoje.

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Pasakėme savo atitinkamiems draugams, kad pasakysime „ne“ Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir toliau eisime šiuo keliu“, – turkų jaunimo grupei sakė R. T. Erdoganas vaizdo įraše, skirtame Ataturko (Atatiurko) atminimo, jaunimo ir sporto dienai paminėti.

Rusijos deputatas Aleksejus Žuravliovas Rusijos valstybinės televizijos eteryje tvirtino, kad Rusijai jokio skirtumo, kiek pasaulio valstybių – 28 ar 32 – sunaikinti, tam jai užteks branduolinių galvučių. Taip Rusijos Dūmos parlamentaras, gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksejus Žuravliovas komentavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO perspektyvą. „Supraskite viena – švedams ir suomiams – paprastas dalykas, kad mes su jais tiesiogiai kovosime tik vienu atveju, jei kariausime su NATO.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atsargos generolas majoras Viktoras Jagunas prognozuoja, kad Suomija iki rudens turėtų papildyti NATO gretas, taip į labai geopolitiškai nepatogią padėtį pastatydama Rusiją. Jo teigimu, Rusija bus priversta gerokai sustiprinti savo sieną ir pergrupuoti karius. „Jei jie to nepadarys, tada neaišku, kodėl reikėjo pradėti kalbėti apie raketų smūgių iš Charkivo Maskvos link galimybę. Iš Suomijos šis atstumas yra daug mažesnis.

Briuselyje – istorinė akimirka. Suomija ir Švedija atsisakė savo karinio neutraliteto ir NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymus dėl stojimo į aljansą. Vis tik kol kas pagalius į ratus vis dar kiša Turkija, kuri vis griežčiau kartoja, kad skandinavų prisijungimui prie aljanso nepritars. Tad aptarti šalies pozicijos su turkų užsienio reikalų ministru susitinka Jungtinių Valstijų sekretorius.

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius nori, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO, praneša AP. Z. Milanovičius yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi dėl daugelio klausimų. Vienas iš jų – ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms paraiškoms stoti į NATO.

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius trečiadienį pareiškė norįs, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO. Z. Milanovičius su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą dėl keleto klausimų, įskaitant tai, ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms NATO paraiškoms.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį išreiškė tvirtą paramą Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO ir pasiūlė JAV paramą „agresijos“ atveju paraiškų teikimo proceso metu. „Jungtinės Valstijos dirbs su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui ir atgrasytų nuo agresijos ar agresijos grėsmės ir jai pasipriešintų“, kol svarstomos jų paraiškos, teigė J. Bidenas.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas stoti į NATO. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, jau ne kartą kalbėjusi apie Rusijos atsaką šioms šalims dėl narystės NATO, šįkart pareiškė, kad Suomijai Rusija paruoš siurprizą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė M. Zacharova į Suomijos narystės NATO klausimą sureagavo „isteriškai“, rašo ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“. Ji pareiškė, kad Rusija paruoš Suomijai staigmeną dėl būsimos narystės NATO.

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų, kuriuos, kaip pranešama, ji prašys Švedijos ir Suomijos įvykdyti prieš pritardama jų narystei NATO. Laikraštis „Sabah“ paskelbė sąrašą, kuriame abi Šiaurės šalys raginamos nutraukti bet kokią finansinę paramą su Kurdistano darbininkų partija (PKK) susijusioms grupuotėms ir Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko susijusiais su uždrausta grupuote.

Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai šios šalys pateikė savo prašymus. Ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Šiaurės šalių sprendimą prisijungti prie Aljanso. Jis pridūrė, kad jų kariuomenės visiškai atitinka visus būtinus stojimo kriterijus. Stojimo protokolus dar turi ratifikuoti abeji Čekijos parlamento rūmai, o tai turėtų įvykti netrukus.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin trečiadienį pareiškė besitikinti, kad NATO narės „kaip įmanoma greičiau“ ratifikuos Helsinkio stojimo į Aljansą protokolą. Premjerė pripažino, kad yra „tam tikrų spręstinų klausimų“, kilusių Suomijai ir Švedijai nusprendus drauge pateikti paraiškas, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės 20-ąją arba gegužės 21-ąją Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą į Suomiją vamzdynais. Tačiau pranešime pažymima, jog „Gasum“ dėl to kol kas negavo jokios informacijos nei iš „Gazprom export“, nei iš Rusijos perdavimo tinklų operatoriaus.

Turkija blokavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO kreipimosi peržiūrą, skelbiama naujienų agentūros DPA pranešime. Anksčiau Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas perspėjo nesutiksiantis su šių dviejų valstybių stojimu į karinį aljansą dėl jų požiūrio į kurdų separatistus. Dėl Turkijos sprendimo šis etapas užtruks ilgiau nei vieną ar dvi savaites, kurių aljansas tikėjosi paraiškai priimti svarstymui. Tokiu atveju šis etapas užsitęs dėl prasidėsiančių derybų diplomatine linija, rašoma FT.

Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. „Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą. Šie narystės siekiai gali reikšti reikšmingiausią per kelis dešimtmečius NATO plėtrą ir Aljanso sienų su Rusija ilgio padvigubėjimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra įspėjęs, kad tokia plėtra gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Suomija ir Švedija artimiausiomis dienomis kartu pateiks prašymus stoti į NATO – tokį sprendimą šiandien paskelbė abiejų šalių vadovai. Tiesa, tam vis dar prieštarauja Turkija, kurios prezidentas skandinavams pasiūlė net nesivarginti vykti į Ankarą jo perkalbėti. Tačiau analitikai įsitikinę, kad Turkijos prieštaravimai tėra bandymas pasinaudoti situacija iš NATO sąjungininkų išsireikalauti naudos sau.

Suomija ir Švedija trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje kartu pateiks paraiškas įstoti į Aljansą, pranešė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson. „Džiaugiuosi, kad einame tuo pačiu keliu ir galime tai daryti kartu“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto sakė M. Andersson.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos ir Švedijos lyderius, ir aptars su jais istorines jų šalių paraiškas įstoti į NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje.

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas mokėti rubliais ir tvirtina esanti pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, teigiama „Gasum“ pranešime spaudai. Suomijos įmonė skelbia, kad kartu su klientais ir šalies valdžios institucijomis tokiai situacijai ruošėsi.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl narystės NATO, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“. Paraiškos dėl narystės NATO teikimui pritarė 188, „prieš“ balsavo aštuoni parlamento nariai. Balsavime nedalyvavo trys deputatai.

Suomijai prabilus apie narystę NATO ir baiminantis galimos Rusijos agresijos, šalies valdžia parodė kaip atrodo bunkeriai. Tai milžiniškas slėptuvių tinklas, kuriame galima ne tik saugiai pasislėpti nuo mirtinų pavojų, bet ir patogiai leisti laiką. Helsinkyje yra net 500 požeminių saugyklų tinklas, kuris sutalpina faktiškai visus miesto gyventojus – apie 600 tūkst. žmonių.