suomija

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Suomijos ir Švedijos ketinimais tapti narėmis. Rusija pagrasino, kad šioms Šiaurės šalims tapus Aljanso dalimi, dislokuotų branduolinį ginklą Baltijos jūros regione, tačiau I. Šimonytė teigia, kad šiuose Kremliaus grasinimuose nieko naujo nėra. „Game changeris, yra toks žodis.

Rusija perspėjo NATO, kad Suomijai ir Švedijai įstojus į karinį aljansą, bus imtasi priemonių Baltijos jūros regione. D. Medvedevo teigimu, Rusija imsis keisti nebranduolinį Baltijos jūros regiono statusą. Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė: Nebegali būti jokių kalbų apie nebranduolinį Baltijos statusą – balansas turi būti atstatytas.

NATO prie savo sienos Ukrainoje nenorėjusi ir karą Ukrainoje pradėjusi Rusija NATO prie savo sienos gali greitai sulaukti kitoje pasaulio pusėje. Suomijos ir Švedijos premjerės pareiškė, kad šalys svarstys prisijungti prie NATO, o sprendimas esą gali būti priimtas per keletą savaičių. Putino baimės, kad NATO teritorija kaimynystėje plėsis gali netrukus tapti realybe – prisijungimą prie Aljanso svarsto Suomija. Tada Rusijos siena su NATO narėmis taptų bene 1300-ais kilometrų ilgesnė.

Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį sakė, kad jos šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO. „Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjeras Magdalena Andersson žurnalistams sakė S. Marin. Švedija taip pat diskutuoja dėl galimos šalies narystės Vakarų šalių kariniame aljanse, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją Ukrainoje.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson yra nusiteikusi jau šių metų vasarą pateikti šalies prašymą stoti į NATO. Suomija taip pat svarsto galimybę stoti į Vakarų gynybinį aljansą. Įtakingas švedų leidinys „Svenska Dagbladet“, remiantis šaltiniais valdžioje, skelbia, kad Švedija ruošiasi pateikti prašymą birželio 29-30 dienomis Madride organizuojamo NATO aljanso šalių susitikimo metu. Analogiškus pranešimus paskelbė ir Suomija.

Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“ antradienį paskelbė karo Ukrainoje fone pasitraukianti iš jį sukėlusios Rusijos, pažymėdama, jog toks sprendimas įtakos bendrovės finansiniams rodikliams neturės. „Nuo pat pirmųjų invazijos į Ukrainą dienų mums buvo aišku, kad toliau veikti Rusijoje negalėsime. Pastarosiomis savaitėmis sustabdėme tiekimą, nutraukėme naujų sandorių sudarymą ir iškeliame savo ribotos apimties mokslinių tyrimų bei vystymo veiklą iš Rusijos.

Suomija tikisi priimti sprendimą dėl narystės NATO iki birželio pabaigos, penktadienį pranešė ministrė pirmininkė Sanna Marin, šalyje tvyrant nerimui dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. „Diskutuosime labai atsargiai, bet netruksime ilgiau nei privalome“, – spaudos konferencijoje teigė socialdemokratų lyderė. „Manau, kad pabaigsime diskusiją iki vidurvasario“, – pridūrė ji.

Suomija penktadienį pranešė, kad dėl karo Ukrainoje išsiunčia iš šalies du Rusijos diplomatus, panašų žingsnį žengus ir daugeliui kitų Europos valstybių. Suomija turi 1 340 km ilgio sausumos sieną su Rusija ir šiuo metu svarsto galimybę įstoti į NATO. „Ši priemonė atitinka žingsnius, kuriuos žengė kitos ES valstybės narės“, – rašoma premjerės Sannos Marin kanceliarijos pareiškime. „Be to, buvo atšauktas vizos pratęsimas vienam Rusijos ambasados darbuotojui“, – priduriama pareiškime.

Suomijos muitininkai praėjusį savaitgalį areštavo tris vertingų meno kūrinių siuntas, vežtas į Rusiją, trečiadienį paskelbė pareigūnai. Įtariama, kad meno kūriniai buvo siunčiami pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas. Siuntose yra „darbų, kurių negalima įvertinti, jie – neįkainojami“, spaudos konferencijoje sakė  muitinės tarnybos direktorius Hannu Sinkkonenas. Tačiau jis nurodė, kad draudimo tikslu meno kūriniai buvo įvertinti didesne nei 42 mln. eurų suma.

NATO mielai ir greitai priimtų Suomiją ir Švediją, jei jos nuspręstų pateikti paraiškas dėl stojimo, trečiadienį sakė šio karinio aljanso civilinis vadovas, Rusijos karui Ukrainoje smarkiai padidinus narystei pritariančių suomių ir švedų skaičių. Karinė organizacija taip pat galėtų būti pasirengusi suteikti saugumo garantijas šioms šalims, jei bet koks galimas narystės siekis supykdytų Rusiją, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Estija derasi su Latvija ir Suomija dėl galimybės statyti bendrą suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą, tačiau sprendimas dėl to kol kas nepriimtas, pareiškė Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministras. „Siekiai nustoti finansiškai maitinti Rusijos karo mašiną reiškia, kad turime rasti alternatyvą rusiškoms dujoms. Dujų rinka Baltijos šalyse ir Suomijoje siekia 60-65 teravatvalandes per metus, o SGD terminalas Klaipėdoje galės patenkinti tik pusę šio poreikio“, – sakė Taavi Aasas.

Suomija, svarstydama, ar stoti į NATO karinį aljansą, turėtų būti pasiruošusi Rusijos kišimuisi ir hibridinėms atakoms, antradienį perspėjo saugumo tarnybos. Ši Šiaurės šalis turi 1 340 km bendrą sieną su Rusija ir po Antrojo pasaulinio karo neprisijungė prie gynybinio aljanso, bijodama išprovokuoti savo rytinę kaimynę. Tačiau vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą paskatino milžinišką paramos stojimui į JAV vadovaujamą Aljansą pliūpsnį visuomenėje.

Suomija išsiųs Ukrainai dar vieną ginkluotės siuntą, ketvirtadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė Sanna Marin, praėjus trims savaitėms po to, kai ši Šiaurės valstybė atsisakė savo ilgalaikės politikos netiekti ginklų į konfliktų zonas. Siuntoje numatyta „pagalba ginklais Ukrainai“,  žurnalistams sakė S. Marin Briuselyje, ES valstybių vadovams susitikus aptarti tolesnių sankcijų Rusijai.

Rusijos invazija į Ukrainą rekordiškai padidino Suomijos visuomenės palankumą jų šalies stojimui į NATO aljansą, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Visuomeninio transliuotojo „Yle“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad šalies narystės NATO siekiui pritaria 62 proc. respondentų, nors prieš dvi savaites narystę palaikančiųjų buvo 53 procentai. Prieš Suomijos narystę šiame gynybiniame aljanse pasisakė 16 proc. pirmadienio apklausos respondentų, o 21 proc.

NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija karinio puolimo atveju kliautųsi Europos Sąjungos tarpusavio gynybos sąlyga, antradienį sakė švedų premjerė. Prieš ketvirtadienį ir penktadienį Versalyje rengiamą ES lyderių susitikimą abi šios šalys parašė bendrą laišką norėdamos „priminti kitoms valstybėms narėms apie ES solidarumo deklaraciją Lisabonos sutartyje“, reporteriams sakė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį paragino šalį išlikti ramią, kol sprendžiama, ar stoti į NATO siekiant apsisaugoti nuo potencialios Rusijos grėsmės. „Aštrios krizės įkarštyje ypatingai svarbu išlaikyti šaltą protą ir atidžiai vertinti [Ukrainos krizės] poveikį mūsų saugumui“, – nurodė S. Niinisto pareiškime, išplatintame po susitikimo su aukšto rango parlamentarais ir gynybos vadais.

Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė Suomijos piliečių ir politikų požiūrį į šalies narystę NATO, antradienį sakė suomių premjerė Sanna Marin. Prastėjant saugumo aplinkai, „piliečių nuomonė neabejotinai keičiasi, ir aš manau, kad taip pat keičiasi partijų ir jų narių nuomonė“, sakė S. Marin. Ji kalbėjosi su žurnalistais po partijų lyderių pasitarimo, kaip reaguoti į visuomenės peticiją su raginimu rengti referendumą dėl Suomijos stojimo į NATO. Tačiau 5,5 mln.

Suomijos parlamentas artimiausiu metu pradės svarstymus dėl prisijungimo į NATO aljansą, skelbiama Suomijos visuomeninio transliuotojo yle.fi puslapyje. „Nexta“ skelbiama, kad patvirtinus šį sprendimą Suomija į gynybinį aljansą būtų priimta per 24 valandas. Šalies premjerė Sanna Marin pareiškė, kad Suomijos gyventojų nuomonė dėl narystės NATO pasikeitė, todėl klausimas turėtų būti apsvarstytas ir politiniu lygiu. Anksčiau buvo paskelbta apklausa parodė, kad 53 proc.

Suomijos parlamento nariai antradienį svarstys peticiją, raginančią surengti referendumą dėl šalies narystės NATO,  apklausai parodžius istorinį visuomenės nuomonės pokytį prie Aljanso neprisijungusioje šalyje po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Suomija priėmė „istorinį“ sprendimą aprūpinti ginkluote Ukrainą, Rusijai įsiveržus savo provakarietišką kaimynę, pirmadienį pranešė suomių premjerė. „Suomija teiks karinę pagalbą Ukrainai, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin. – Tai istorinis sprendimas Suomijai.“ Helsinkis pasiųs Ukrainai 1,5 tūkst. raketinių granatsvaidžių, 2,5 tūkst. automatų, 150 tūkst. šovinių ir 70 tūkst.

Suomijos vyriausybė sekmadienį nusprendė, kad Estija gali perduoti Ukrainai haubicų, anksčiau gautų iš Suomijos. Ginkluotės perdavimui buvo reikalingas šalies, iš kurios šie ginklai buvo gauti, sutikimas. Sprendimą paskelbė Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas). 2009 metais Estija iš Suomijos įsigijo 42 haubicas ir jų šaudmenų už 31 mln. tuomečių kronų (3 mln. eurų). Suomija šias senas sovietines 122 mm kalibro haubicas D-30 buvo įsigijusi iš Vokietijos.

Nors ir „Eurovizijos“ organizatoriai neseniai paskelbė sprendimą leisiantys Rusijai dalyvauti dainų konkurse, šalys viena po kitos atsisako dalyvauti renginyje kartu su Rusijos atstovais. Štai į sprendimą griežtai sureagavo ir Suomijos visuomeninis transliuotojas. YLE Kūrybinio turinio ir žiniasklaidos skyriaus direktorius Ville Vilé rašė pranešime: „Rusijos puolimas prieš Ukrainą prieštarauja visoms vertybėms, kurioms atstovauja YLE ir kiti Europos transliuotojai.

Švedija ir Suomija vis dar neplanuoja siekti NATO narystės, nepaisydamos „šoko“, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė abiejų šalių vadovai. Praėjusią naktį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinį puolimą, „atveriame naują ir tamsų Europos istorijos puslapį“, – per spaudos konferenciją sakė švedų premjerė Magdalena Andersson.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog jo kolega Rusijoje Vladimiras Putinas penktadienį nurodė Suomijos įlankos pakrantėje pastatyti uostą baltarusiškų trąšų krovai. „Aš papašiau, kad Rusija mums padėtų – kad nebūtų biurokratinių vilkinimų, ir ne piniguose čia esmė – pinigų tam yra. Norime netoli Sankt Peterburgo pastatyti savo uostą ir jame krauti milijonus tonų krovinių.

Suomija kitą mėnesį atšauks visus dėl COVID-19 įvestus suvaržymus, pirmadienį paskelbė premjerė Sanna Marin. Socialdemokratų vadovaujama vyriausybė derėsis su kitomis partijomis parlamente dėl suvaržymų atšaukimo grafiko, sakė premjerė. Tuo pačiu nuo pirmadienio nelieka kontrolės prie Suomijos sienų su kitomis Šengeno erdvės šalimis. Šis suvaržymas buvo įvestas gruodžio pabaigoje, siekiant lėtinti omikron varianto plitimą.

Suomijoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vilnius ir Helsinkis regionines grėsmes suvokia vienodai, o dabartinė geopolitinė situacija sudaro sąlygas stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje. Jis taip pat pabrėžė, kad NATO išlaiko atvirų durų politiką ir yra pasiryžusi priimti naujų narių, jei šios to norėtų. „Nors Lietuva priklauso NATO, o Suomija – ne, į regioninio saugumo grėsmes žvelgiame vienodai ir jaučiame atsakomybę už šį saugumą.

Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmė Suomijoje ir Švedijoje vėl pakurstė debatus, ar siekiant išvengti galimos agresijos iš Rytų joms reiktų įstoti į NATO. Šią savaitę virš Suomijos sostinės vyko naikintuvų pratybos, o Švedija reaguodama į augančią įtampą neseniai dislokavo karių Gotlando saloje Baltijos jūroje.

Suomija ir Švedija galėtų greitai prisijungti prie NATO, jei pateiktų prašymus dėl narystės, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.  „Žinoma, daugeliu atžvilgiu jos (Suomija ir Švedija) labai arti NATO visais aspektais. Turint tai galvoje, procesas būtų greitas, jeigu jos nuspręstų pateikti paraiškas“, – sakė NATO vadovas, ketvirtadienį paklaustas, kaip greitai šios valstybės galėtų būti priimtos į Aljansą.

Net keli aukščiausi Suomijos vadovai paskelbė, kad Rusijos reikalavimai yra prieštaraujantys Europos saugumo tvarkai ir pažymėjo svarstantys stojimo į NATO aljansą variantą. Daugelį dešimtmečių neutralios pozicijos besilaikanti Suomija aktyviai bendradarbiauja su NATO, tačiau kol kas nėra jos narė. Rusija, praėjusių metų pabaigoje suįžūlėjusi tiek, kad atviru tekstu „uždraudusi“ Ukrainai ir Gruzijai net pradėti svarstyti stojimo į NATO aljansą galimybę, sutiko kietesnį riešutėlį – Suomiją.

Suomijos vyriausybės vadovė Sanna Marin priminė apie šalies teisę teikti paraišką narystei NATO, ypač dabar – intensyvėjančio šalies karinio bendradarbiavimo su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija bei agresyvėjančios kaimynės Rusijos elgsenos sąlygomis. Suomijos premjerę cituoja visuomeninė transliuotoja „Yle“. „Mes išsaugome galimybę teikti paraišką dėl narystės NATO.

Suomija išplės vakcinacijos nuo COVID-19 programą, į ją įtraukdama 5–12 metų amžiaus vaikus, šalyje registruojant rekordinį naujų užsikrėtimo atvejų šuolį, trečiadienį pranešė sveikatos priežiūros pareigūnai. „Tikiuosi, kad skiepijimas galės prasidėti iš karto po Kalėdų“, – per spaudos konferenciją sakė Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas Taneli Puumalainenas. Suomijoje iki šiol skiepyti tik rizikos grupei priklausantys šios amžiaus grupės vaikai.

2023 m. pasaulio krepšinio čempionato Europos zonos atrankos C grupės varžybose Kroatijos komanda (0/2) patyrė antrą pralaimėjimą. Kroatus rezultatu 77:71 (14:15, 20:19, 25:21, 18:16) pranoko namie rungtyniauvsi Suomijos (1/1) komanda. Suomiai šiame mače metė daugiau tritaškių nei dvitaškių ir realizavo 14 iš 35 (40 proc.) tolimų metimų. Jie taip pat pataikė 11 iš 21 (53 proc.) iš dvitaškių. Suomija: Edonas Maxhunis 15 (3/6 trit..), Shawnas Huffas 14 (4/8 trit., 9 atk. kam.

Suomijos politikai ir visuomenė svarsto, ar reikėtų pasienyje su Rusija pastatyti barjerą, kuris neleistų migrantams kirsti šalies sienos ne perėjimo punktuose.   „Ši tema iškilo, kai buvęs vidaus reikalų ministras ir opozicinės Koalicijos partijos parlamentaras Kai Mukkanenas interviu leidiniui „Demokraatti“ išreiškė pageidavimą, kad vyriausybė apsvarstytų galimybę statyti užtvaras prie rytinės sienos“, –šeštadienį pranešė visuomeninio transliuotojo YLE interneto portalas.

Suomijoje nuo COVID-19 bus skiepijamos kailinių žvėrelių fermose laikomos audinės, valdžiai laikinai sankcionavus eksperimentinę vakciną, penktadienį paskelbė šalies Maisto administracija. Sąlyginis leidimas naudoti „galioja iki gruodžio pabaigos; iki to laiko pareiškėjas turi pateikti daugiau duomenų“, sakė veterinarinę veiklą prižiūrinčios administracijos aukšto rango inspektorė Liisa Kaartinen. Tokie sąlyginiai leidimai gali būti išduodami per pandemijas, kai nėra kitų vakcinų.

Apie Čekijai atstovaujančią 29-erių suomę Kristiną Maki daugelis iš jūsų tikriausiai nėra girdėję, bet jos istorija tikrai verta dėmesio. Vos prieš 7 mėnesius lengvaatletė pagimdė sūnų, bet vis tiek suspėjo pasiruošti Tokijo olimpiadai. Nors sirgaliai į ją nedėjo daug vilčių, K.Maki trečiadienį pribloškė visus. Čekijos sportininkė 1500 m nubėgo per 4 min. 1.23 sek. Pirmajame pusfinalio bėgime ji buvo 7-a, todėl automatiškai į finalą nepateko.

Rekordinės karščio bangos kamuoja ne tik Šiaurės Amerikos šalis, bet pasIekė ir Skandinaviją bei už poliarinio rato esančias Rusijos žemes. Gaisrai liepsnoja nuo pat Kalifornijos iki Sibiro. O meteorologai perspėja, kad karščio banga Šiaurėje ir toliau neatslūgs. Kalėdų senelio namai už poliarinio rato esančiame Rovaniemyje – šiomis dienomis veikiau primena vasaros kurortą. 27 laipsniai karščio čia ne riba.

„Euro 2020“ pelenės istorija gali užsibaigti. Prieš penkerius metus tokia vadinome Islandijos sėkmę, o dabar – Suomijos. Pastarieji Sankt Peterburge 0:2 (0:0) neišgyveno prieš vieną turnyro favoričių Belgiją. Suomijai tai yra debiutinis Europos futbolo čempionatas. Markku Kanerva auklėtiniai užėmė trečiąją vietą grupėje ir tikėsis užimti vieną iš keturių pozicijų tarp geriausiųjų trečiąją vietą grupėse užėmusių ekipų. Iš B grupės tikrai į aštuntfinalį keliauja Danija ir Belgija.

Šeštadienio vakarą po pauzės buvo pratęstos Danijos ir Suomijos rungtynės. Jos laikinai buvo sustabdytos ant vejos susmukus danui Christianui Eriksenui. Incidentas įvyko apie rungtynių 43 minutę. Komandos draugas išsimetinėjo kamuolį iš šoninės linijos. Tuo metu C. Eriksenas bandė kamuolį sustabdyti, bet tiesig susmuko ant vejos. Iškart į aikštę išbėgo medicinos personalas. Futbolininkui jie teikė pagalbą.

Europos futbolo čempionato mačas tarp Danijos ir Suomijos kuriam laikui buvo sustabdytas. Besibaigiant pirmajam kėliniui aikštėje tiesiog susmuko danų saugas Christianas Eriksenas. Incidentas įvyko apie 43 minutę. Komandos draugas išsimetinėjo kamuolį iš šoninės linijos. C. Eriksenas bandė kamuolį sustabdyti, bet tiesig susmuko ant vejos. Tuoj pat aplink jį apstojo kiti žaidėjai, į aikštė išbėgo medicinos personalas.

Suomių ministrė pirmininkė Sanna Marin pažadėjo Talino prašymu iki kitos savaitės pabaigos išnagrinėti galimybę leisti Suomijoje dirbantiems estams jūrų ir sausumos transportu keliauti į tėvynę ir atgal, abiejose šalyse mažėjant koronaviruso atvejų skaičiui. Pasak S. Marin, gerėjant epidemiologinei padėčiai, kelionių apribojimai gali būti palaipsniui visiškai panaikinti.

Sekmadienį Rygoje (Latvija) nusileido pasaulio ledo ritulio čempionato uždanga ir paaiškėjo 2021 m. čempionai. Didžiajame finale vos 24 metų žaidėjų vidurkį turinti Kanada po pratęsimo 3:2 (0:1, 1:0, 1:1, 1:0) palaužė čempionų titulą gynusią Suomijos rinktinę ir trečią kartą per šešis čempionatus iškovojo aukso medalius. Tai buvo jau penktas kartas, kuomet Suomija ir Kanada susikauna finale. 1994, 2007, 2016 m. tarpusavio finalą laimėjo Kanada, tuo tarpu 2019 m. finale triumfavo suomiai.

Šeštadienį Rygoje (Latvijoje) tęsisasi pasaulio ledo ritulio čempionatas, kuriame paaiškėjo finalo dalyviai. Antrame pusfinalyje Suomijos rinktinė 2:1 (2:0, 0:1, 0:0) palaužė Vokietijos rinktinę ir patekę į finalą gins 2019 m. iškovotą čempionų titulą.

Suomija ketina tiesiogiai derėtis Rusija dėl „Sputnik V“ vakcinos tiekimo, pareiškė Suomijos šeimos ir bazinių socialinių paslaugų ministrė Krista Kiuru. „Užsienio reikalų ministerijoje pradėti atitinkami pasiruošimo darbai“, – ministrę cituoja visuomeninė transliuotoja „Yle“. K. Kiuru žodžiais, tiesioginis rusiškos vakcinos tiekimas neprieštarauja Europos Sąjungos bendro vakcinų pirkimo  taisyklėms, nes ES kol kas nėra sudariusi jokių sutarčių dėl „Sputnik V“ tiekimo.

Keli šimtai žmonių Helsinkyje šeštadienį be leidimo surengė protestą prieš apribojimus, kurie Suomijoje buvo nustatyti dėl koronaviruso pandemijos. Sostinės centre susirinko iki 300 žmonių ir valdžia suskubo išvaikyti protestą, kuris buvo surengtas be leidimo. Helsinkyje dėl pandemijos yra uždrausti daugiau nei šešių žmonių susibūrimai. Protestuotojams pradėjus eitynes, policija juos išvaikė ir suėmė 20 žmonių, kurie nepakluso nurodymams. Suomija, turinti 5,5 mln.

Koronaviruso pandemija padarė mažai įtakos laimingiausių pasaulio šalių sąrašui, kur ketvirtus metus iš eilės pirmąją vietą užima Suomija, sakoma penktadienį paskelbtoje JT paremto tyrimo ataskaitoje. Nuo 2012 metų Jungtinių Tautų darniosios plėtros sprendinių tinklo skelbiamo „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report) sudarinėtojai rėmėsi  sociologinių tyrimų bendrovės „Gallup“ 149 šalyse atliktų gyventojų apklausų duomenimis.

Suomijos vaistų saugumo agentūra „Fimea“ šeštadienį pranešė gavusi pirmą pranešimą apie vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 sukeltą nepageidaujamą reakciją. Kaip visuomeniniam transliuotojui YLE sakė „Fimea“ vyriausioji gydytoja Maija Kaukonen, gautos paraiškos turinys neatskleidžiamas konfidencialumo sumetimais. „Kai gausime bent penkis pranešimus, informuosime, koks šalutinis poveikis juose nurodomas“, – pridūrė M. Kaukonen.

Vienoje iš Suomijos atominių elektrinių ketvirtadienį įvykus incidentui, dėl kurio automatiškai buvo išjungtas vienas reaktorius, pastato viduje buvo užfiksuotas padidėjęs spinduliuotės lygis, informavo Suomijos radiacinės ir branduolinės saugos valdybos (STUK). Suomijos energetikos įmonė „Teollisuuden Voima“ (TVO) anksčiau pranešė, kad jos valdomos Olkiluoto atominės elektrinės 2-ajame reaktoriuje 12 val. 22 min.

Suomijos radiacinės ir branduolinės saugos valdyba (STUK) trečiadienį pranešė apie „sutrikimą“ Olkiluoto atominėje elektrinėje ir nurodė pateiksianti išsamesnės informacijos apie šį incidentą, kai tik ji bus prieinama. Visuomeninis transliuotojas YLE citavo STUK pranešimą, kad apie 13 val. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo gauta informacijos apie incidentą Olkiluoto jėgainėje – vienoje iš dviejų Suomijos turimų elektrinių.