Pasak šalies vadovo, Švedijos ir Suomijos narystė yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos jūros regiono ir rytinio NATO flango saugumą, todėl Lietuva nuosekliai palaikė šiaurės kaimynių siekį tapti Aljanso narėmis.
„Tai yra istorinis sprendimas ir istorinė galimybė NATO tapti dar stipresniu ir dar pajėgesniu Aljansu. Suomija ir Švedija yra mūsų Šiaurės ir Baltijos šeimos narės. Džiaugiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas saugumo srityje dabar pakils į naują lygį“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.
Seimas trečiadienį galutiniu balsavimu pritarė Švedijos ir Suomijos narystei NATO, priimdamas įstatymus, kuriais patvirtino Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo. Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija.
Prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos NATO valstybės narės praneš Jungtinių Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.
Tam įvykus, Aljanso generalinis sekretorius visų NATO narių vardu nusiųs Suomijos ir Švedijos vyriausybėms formalius kvietimus prisijungti prie organizacijos.
Suomija ir Švedija NATO narėmis taps savo prisijungimo dokumentų deponavimo JAV vyriausybei dieną, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos parengtame aiškinamajame dokumente.
Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į NATO po to, kai Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą.
