„Turime įvertinti situaciją, ar neatsitiko kas nors, kas ilgainiui sutrukdytų Švedijai žengti tolyn“, – sakė suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto ir pridūrė, kad „dabar dar per anksti priimti poziciją šiuo klausimu“ ir kad bendra paraiška tebėra „pirmasis variantas“.
„Mano paties vertinimu, [gauti Ankaros pritarimą] užtruks... neabejotinai bent iki Turkijos rinkimų gegužės viduryje“, – pridūrė P. Haavisto.
Vėliau spaudos konferencijoje P. Haavisto paaiškino savo komentarus, teigdamas, kad nenorėjo spekuliuoti dėl Suomijos prisijungimo, „nes abi šalys, atrodo, daro pažangą“, bei pabrėžė savo įsipareigojimą teikti bendrą paraišką.
Pasak P. Haavisto, „žinoma, kažkur giliai mintyse galvojame apie kitus pasaulius, kuriuose kai kurioms šalims būtų visam laikui uždrausta tapti Europos Sąjungos narėmis“.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas antradienį žiniasklaidai teigė, kad „susiekė su kolegomis iš Suomijos, kad išsiaiškintų, ką tai iš tikrųjų reiškia“.
Švedų ir danų kraštutinių dešiniųjų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį padegė Korano kopiją priešais Turkijos ambasadą Švedijos sostinėje.
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pirmadienį pateikdamas savo pirmą oficialų atsaką į R. Paludano veiksmą, įspėjo Švediją, kad ji neturėtų tikėtis užsitikrinti Turkijos paramos stojant į NATO.
„Švedija neturėtų tikėtis mūsų paramos NATO“, – pridūrė Turkijos prezidentas.
„Akivaizdu, kad tie, kurie padarė tokią gėdą prie mūsų šalies ambasados, negali tikėtis iš mūsų geranoriškumo dėl jų paraiškos dėl narystės NATO“, – teigė R. T. Erdoganas.
Švedijos lyderiai aiškiai pasmerkė Korano sudeginimą, bet gynė platų šalies žodžio laisvės apibrėžimą.
„Noriu pareikšti užuojautą visiems musulmonams, kuriuos įžeidė tai, kas šiandien įvyko Stokholme“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas.
Šis incidentas nutiko praėjus vos porai savaičių po to, kai Švedijos kurdų Rožavos komitetas Stokholme surengė akciją, kai aukštyn kojomis ant virvės buvo pakabinta Turkijos prezidentą vaizduojanti lėlė.
P. Haavisto sakė, kad antiturkiški protestai Švedijoje „aiškiai sustabdė pažangą“ dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į transatlantinį karinį aljansą.
„Esame labai pavojingame kelyje, nes šie protestai aiškiai stabdo Turkijos norą ir gebėjimą prastumti šį klausimą parlamente“, – sakė jis.
Planas B
Turkija pastaraisiais mėnesiais nurodė, jog neturi didelių priekaištavimų dėl Suomijos įstojimo į Aljansą.
Suomija iki šiol nesvarstė galimybės prisijungti prie NATO be Švedijos, akcentuodama bendros narystės su artima kaimyne svarbą.
Naujienų agentūrai AFP Suomijos tarptautinių reikalų instituto mokslininkas Matti Pesu (Matis Pesu) teigė, kad „nusivylimas įvairiuose Helsinkio kampeliuose išaugo“ ir „pirmą kartą garsiai buvo pasakyta, kad yra ir kitų galimybių“.
Pasak jo, „Suomijos pozicija pasikeitė“.
„Apie šį planą B kalbame garsiai“, – pridūrė M. Pesu.
P. Haavisto taip pat apkaltino protestuotojus „žaidžiant su Suomijos ir Švedijos saugumu“.
„Jie imasi veiksmų, kuriais aiškiai siekiama provokuoti Turkiją“, – sakė jis.
M. Pesu pažymėjo, kad nors Turkija iki šiol nedavė jokių ženklų, kad abiejų šalių paraiškos bus nagrinėjamos atskirai, bus „įdomu pamatyti, kaip Turkija reaguos“ į P. Haavisto išsakytas pastabas.
Rusijai beveik prieš metus užpuolus Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius taikytos neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.
Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškas turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.
Birželio pabaigoje Turkija pasirašė memorandumą su dviem Skandinavijos šalimis, taip sudarydama sąlygas pradėti stojimo į Aljansą procesą.
Tačiau Ankara teigia, kad jos reikalavimai lieka neįgyvendinti, visų pirma dėl Turkijos piliečių, kuriuos šalis nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „terorizmą“, išdavimo.
