stresas

ADHD arba dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas išsivysto vaikystės amžiuje ir nors jo simptomai laikui bėgant nyksta, o paauglystėje gali net visiškai išnykti, pasitaiko suaugusiųjų ADHD atvejų. Gydymas, nepaisant amžiaus, nėra lengvas, tačiau padeda sumažinti simptomus ir žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Psichoterapeutas Marcin Skrzydlowski papasakojo apie ADHD ligos simptomus ir gydymą.

Yra būdų, kurie gali padėti sustiprinti širdį. Pats metas pasirūpinti gera sveikata bei malonia savijauta kiekvieną dieną.  Mesti rūkyti Ar vis dar rūkote nepaisant galimų pasekmių, pavyzdžiui, vėžio? Štai dar viena priežastis mesti rūkyti: "Rūkymas yra viena didžiausių širdies ligų priežasčių", - perspėja Madathupalayam Madhankumar, MBBS, MS.

Nors didžioji dalis eismo įvykių yra techniniai ir į policijos suvestines net nepatenka, toli gražu ne kiekvieno automobilio daiktadėžėje galima rasti popierinę autoįvykių deklaracijos formą. Kokių veiksmų reikia imtis iš karto po avarijos, kad įvykio dalyviai išsiskirtų taikiai ir nesugaišę daug laiko, atsakoma pranešime žiniasklaidai.

Tenka per jėgą spraustis į džinsus? Šie ekspertų patarimai padės visam laikui atsikratyti pilvo riebalų. Ir net neteks atsisakyti mėgstamų maisto produktų. Dažniausiai tuo, kad nedega pilvo riebalai, skundžiasi vyresnio amžiaus moterys, tačiau paprastos gudrybės padės greitai ir lengvai atsikratyti nereikalingų ant pilvo susikaupusių riebalų.

Spuogai gali byloti apie įvairius sveikatos aspektus, priklausomai nuo jų vietos ‒ nesvarbu, ar tai būtų kaklas, smakras ar kakta. Gydytojas Amir Khan pasidalijo viena iš nerimą keliančių priežasčių, dėl kurios jums gali atsirasti spuogų ant skruostų, rašo express.co.uk. Kalbėdamas per ITV laidą, ponas Amir paaiškino, ką gali pasakyti apie jūsų sveikatą spuogai skirtingose veido vietose.

Seksas gali būti jaudinantis, o kartais, norint pasiekti didįjį „O“, reikia ir nemažai pastangų. Tačiau viena moteris vos nemirė, kai kulminacijos metu krūtinėje pajuto „sprogimą“. Šį pojūtį lydėjo duriantis skausmas širdyje – paaiškėjo, kad tai buvo gyvybei pavojingas pagrindinės arterijos sužalojimas.  Būklė išsivystė dėl patirto streso Anonime norėjusiai išlikti 45 metų moteriai buvo nustatyta aortos intramuralinė hematoma, rašoma thesun.co.uk.

Stresas gali turėti įtakos daugeliui sveikatos problemų, įskaitant galvos skausmus, širdies ligas ir net diabetą, todėl svarbu stengtis kuo labiau jį sumažinti. Kartais atrodo, kad viskas ima nervinti ir kelti stresą, tačiau yra paprasti neįprasti būdai, kaip sumažinti streso lygį. „Bright Side“ pasidalino gudrybėmis, kurios padės išlaikyti ramybę, kai apima nerimas ir panika. Kai kurie jų stebina, tačiau puikiai veikia.

Su įtampa kovojantis organizmas neretai sukelia pačias nemaloniausias reakcijas – stiprų širdies plakimą, pagausėja prakaito išsiskyrimas, kankina nemiga ar nerimas. Tačiau kilęs stresas gali sukelti ir akivaizdžius svorio pakitimus, vieniems jis padidėja, o kitiems atvirkščiai – staiga nukrenta. Kodėl taip atsitinka ir ką reikėtų daryti, kad būtų galima išvengti streso, tv3.lt naujienų portalui pasakoja Baltijos Amerikos klinikos šeimos gydytoja Ieva Vieversytė.

Kai suima stiprus nugaros skausmas, dažnas skubame ieškoti tabletės ir stengiamės kuo mažiau judėti. Kiek aprimus, imame varstyti gydytojų kabinetų duris ir ieškome pasislėpusios stuburo disko išvaržos. Visgi, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos, neurologas Laimutis Juozas Kacienas teigia, kad nugaros skausmo priežasčių reikia ieškoti kur kas giliau. „Nugaros skausmo nereikėtų tapatinti vien su stuburo skausmu.

Ukrainiečių modelis bei „Miss Ukrainos Visata“ nugalėtoja Anna Nepliakh atskleidė, kad per karą priaugo 9 kilogramus. Mergina ne tik pasidalijo šia žinia su gerbėjais, bet ir pademonstravo savo išvaizdos pokyčius. Anot jos, ją nuolat kamuoja stresas, todėl svorio šuolis buvo greitas. Dabar, būdama 173 cm ūgio, ji sveria 68 kg.

Pražydus augalams daugybę žmonių vargina į peršalimą panašūs simptomai: užgula nosį, vargina kosulys, ašaroja akys. Tačiau alergija žiedadulkėms – šienligė gali dar labiau pasunkėti, jei patiriamas emocinis stresas. Kodėl taip atsitinka ir kokia išeitis?  Kai šienlige sergantys pacientai pasiskundžia, kad po nervinės įtampos ligos simptomai paaštrėja. Gydytojai tuo nebesistebi, nes yra nustatyta, kad emocinis stresas gali sustiprinti įvairias alergines reakcijas.

Pastaruoju metu daugybė vyrų jaučia nuolatinį stresą, kuris prasidėjo kartu su pandemija ir kurį dar labiau pastiprino greta vykstantis karas. Įtampa, neužtikrintumas dėl savo šeimos saugumo, darbo bei ateities, ilgainiui gali pasireikšti ne tik psichologiniu, bet ir fiziniu išsekimu. Pasak medikų, tokia ilgalaikė būsena kelia pavojų sveikatai.

Įvykiai Ukrainoje emociškai paveikė visus. Daugelis jaučia pyktį, slogią nuotaiką, baimę, beviltiškumą. Ne išimtis – ir medikai. Nerimas krizinėje situacijoje – normali reakcija. Tačiau gydytojai pažymi, kad negalima leisti niūrioms emocijoms dominuoti. Dalindamiesi savo patirtimi, kas jiems padeda susitvarkyti su užklupusiomis emocijomis, skatina ieškoti veiklų, kurios padeda nusiraminti.

Karas Ukrainoje daugeliui lietuvių kelia didžiulį nerimą ir baimę, kad visai arti verdantis pragaras ateis ir pas mus. Karo psichologas Andrius Jurgaitis sako, kad didžiausia grėsmė egzistuoja mūsų pačių galvose, tad yra būtina šiek tiek atsiriboti nuo didžiulio informacijos srauto. Kiti psichologo patarimai – TV3 žinių „Dienos komentare“. Girdime, kad pastaruoju metu žmonės jaučia įtampą, nerimą, stresą.

Pasiekėme tokį tašką, kuomet mūsų darbai ir nesibaigiantis skubėjimas tapo reiškiniu, žalojančiu sveikatą. Šeštadienį laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie būdus, kaip įtemptame grafike rasti laiko savo organizmui. Laidos pašnekovas, gydytojas Mantas Jurkonis, teigia, jog streso poveikis mūsų organizmui – rimta XXI a. problema: „Stresas mūsų organizmą veikia kaip pastovus dirgiklis ir kuo to dirgiklio daugiau, tuo jis labiau sekina.

Nerimas vis neapleidžia daugybės žmonių gyvenimų. Dvejus metus nerimauti vertė COVID-19 virusas, o trumpam pasirodžiusį optimizmo ir ramybės spindulėlį greitai užgožė tamsus karo Ukrainoje debesis. Psichologė Ramunė Murauskienė sako, kad susidurdami su tokio masto problemomis, žmonės neretai puola į kraštutinumus, tad kiekvienam būtina atrasti individualų būdą, kaip įveikti stresą.

Net jeigu prastas miegas nakties metu jums pasitaiko retai, esate vienas iš didėjančio žmonių skaičiaus, kenčiančių nuo varginančių bemiegių naktų. Yra paprasta technika, kuri padeda užmigti greitai ir paprastai. 4-7-8 metodas yra kvėpavimo technika, kuri pagrįsta senovės joga ir kvėpavimo reguliavimu, padedanti atpalaiduoti kūną ir mintis bei kaip mat užmigti. Už šios technikos slypi, gydytojas dr.

Stresas – itin dažnas reiškinys mūsų gyvenime. Nuolatinė įtampa, greitas gyvenimo ritmas ir vienas kitą vejantys darbai yra nuolatinis mūsų palydovas. Kartais atsiradęs ir užsitęsęs stresas gali rimtai pakenkti mūsų organizmui, todėl laidos „Sveikata.lt“ komanda pristato Jums specialų interviu, su psichoterapeutu Elmantu Pocevičiumi, apie tai, kaip suvaldyti stresą pasitelkiant fitoterapiją. Elmantai, greičiausiai prieš pradedant kovoti su stresu, reikėtų suprasti, kas tai per reiškinys.

Gyvename inovacijų ir technologijų laikais, tačiau būtent tai verčia skubėti ir dažnai pamirštame save. Naujas darbas, gyvenamosios vietos pakeitimas, egzaminas ar tiesiog įtampa darbe – visa tai sukelia stresą, kuris gali ne juokais sutrikdyti mūsų kasdienybę. Šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, kaip pagelbėti savo organizmui kovojant su ilgalaikiu ir trumpalaikiu stresu.

Nėštumo metu vartojamas alkoholis komplikuoja nėštumo eigą ir baigtį bei kelia rimtą pavojų vaisiui, sutrikdo normalų jo vystymąsi ir gali sukelti įvairių apsigimimų. Alkoholis toksiškai veikia vaisiaus augimą, centrinę nervų sistemą, veido ir galvos formavimąsi, griaučių ir raumenų, šlapimo ir kitas organų sistemas. Sunkiausia daugybinių alkoholio pažeidimų forma – vaisiaus alkoholinis sindromas.

Magnis – žmogui svarbus mineralas, tačiau mūsų organizmas pats jo negamina, todėl turime gauti su maistu ar maisto papildais. Ir nors magnio reikia visiems bei visą gyvenimą, tačiau kai kuriais gyvenimo etapais – po ligos, nėštumo ir žindymo metu bei paauglystėje, kuomet vyksta intensyvus organizmo augimas, – jo prireikia daugiau.

Darželis, mokykla, naujos informacijos srautai, konfliktai, tėvų ir pedagogų keliami reikalavimai... Nenuostabu, kad šiandien vaikai gyvena nuolatinėje įtampoje ir patiria stresą. Kaip jį atpažinti? Mes, suaugusieji, paprastai žinome, kada patiriame stresą, ir galime kreiptis pagalbos. Vaikams su stresu susidoroti yra daug sunkiau: jie nesupranta, kas su jais vyksta, ir nežino, kaip atsikratyti blogos nuotaikos. Štai kodėl tėvai turi būti itin atidūs.

Pasirodo, kad nuolatinis nuovargis yra labai dažnas reiškinys. Tiesą pasakius, maždaug trečdalis sveikų paauglių, suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių jaučiasi mieguisti ir pavargę beveik kiekvieną dieną. Nors nuovargis yra dažnas daugelio ligų simptomas, dažniausiai jį sukelia paprasti gyvenimo būdo įpročiai. Laimė, juos pakeisti nėra sudėtinga. Šiame straipsnyje sužinosite, kodėl jaučiatės pavargęs ir kaip atgauti energiją.

Koronaviruso pandemija tęsiasi jau daugiau nei metus. Nežinomybė dėl ateities, baimė, nerimas dėl savo ir artimųjų sveikatos, gyvybės, darbo vargina vis labiau. Dieną jaučiamės pavargę, išsekę, nervingi, negalime produktyviai dirbti, o vakare sunkiai užmiegame, dažnai prabundame, o prabudę vėl negalime užmigti.

Ilgos darbo valandos ir darbo keliamas stresas kasmet pražudo šimtus tūkstančių žmonių. Tai skelbia Pasaulio sveikatos organizacija ir baiminasi, kad pandemija mirčių statistiką dar labiau pablogins.  Insultai ir širdies ligos, sukeltos ilgų darbo valandų ir streso darbe 2016-ais metais pražudė net 745 tūkstančius žmonių. Šiuos šokiruojančius skaičius skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, pirmą kartą istorijoje atlikusi tokio pobūdžio mokslinį tyrimą.

Šiuolaikiškas gyvenimo būdas ir diktuojamas tempas neabejotinai prisideda prie to, kad širdies ir kraujotakos ligų skaičius pasaulyje ir Lietuvoje kasmet auga. Deja, spaudimas širdies plote, jaučiama įtampa, padažnėjęs pulsas ir širdies permušimai vis dažniau lydi ne tik pagyvenusius, tačiau ir jaunus žmones.

Darbams persikėlus į namus, išnyko riba tarp darbo ir poilsio. Vaistininkė Monika Žalytė pastebi, kad į vaistinę ateina emociškai pervargę, įsitempę, sudirgę pacientai, kurie ieško pagalbos, tačiau neatsižvelgia į šių padarinių priežastis. Vaistininkė, pabendraudama su pacientais, išgirsta, kad dirbantys namuose neretai pamiršta nustatytas darbo valandas, neskiria pakankamai laiko poilsiui, atsistatymui, fiziniam krūviui ar kitoms malonioms veikloms, kurios yra būtinos siekiant neperdegti.

Išplaukusios ribos tarp darbo ir laisvalaikio, susijaukusi darbotvarkė ir nuolatinis stresas gali pastūmėti kiekvieną žmogų perdegimo link. Kaip dirbant iš namų išmokti treniruoti savo emocinę būseną? Ką turėtų padaryti vadovas, kad laiku pastebėtų pokyčius darbuotojo elgesyje? Įžvalgomis apie tai, kaip padėti darbuotojui išvengti perdegimo sindromo dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

Niekas nenuneigs, pykinimas – itin nemalonus jausmas. Pykinant apima silpnumas, pila šaltas prakaitas, oda išblykšta, gausėja seilėtekis, pulsas retėja, mažėja kraujospūdis. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ir centrinė nervų sistema, ir hormoninė reguliavimo sistema. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad pykinimą ir vėmimą gali sukelti tiek fiziologinės, tiek psichologinės priežastys.

Apie pandemijos sukeltą psichinės žmonių sveikatos pablogėjimą jau buvo nemažai kalbėta. Be abejonės, susirūpinimas dėl sveikatos, nerimas, baimė prarasti darbą, vienatvė ir sveikatos priežiūros įstaigų apkrova sukūrė idealią aplinką psichologinėms problemoms vystytis. Tiesa, taip jaučiasi nebūtinai visi žmonės.

Nerimas – tai ne visai baimė. Tai greičiau laukimas, kad nutiks kažkas negera ar baisaus. Šio jausmo priežastis paprastai būna neaiški, neadekvati ar nelogiška, bet kartais jis kyla tiesiog dėl to, kad klaidingai interpretuojame situaciją. Vis dėlto nutinka ir taip, kad kai kurie žmonės net neįsivaizduoja turintys tokią problemą, ir ji nepastebimai tampa lėtine, kirsdama per sveikatą, savivertę, naikindama mus iš vidaus.

Visi aplink sunerimę dėl koronaviruso, todėl visai nenuostabu, kad žmonės patiria daug streso. Toks stresas organizmą gali veikti įvairiai. Kai kuriems pasireiškia reguliarus galvos skausmas, o kitiems ryte labai sunku atsikelti ši lovos.

Vidutinis žmogus trečdalį savo gyvenimo praleidžia miegodamas. Nors miegant mūsų kūnas yra ramybės būsenoje, mūsų smegenys nesiilsi, kad paruoštų kūną kitai dienai. Tai yra būsena, kurioje gali pasireikšti mūsų sapnai. Be to, norime jų ar ne, gali pasikartoti vis iš naujo. „Bright Side“, supratome, kodėl mes sapnuojame pasikartojančius sapnu ir ką apie tai sako mūsų smegenys.

Nuobodulys, nerimas, stresas – tokia viruso COVID-19 sukeltos pandemijos trijulė paveikė milijonus žmonių visame pasaulyje. Įvesti judėjimo ir socialinių kontaktų apribojimai neigiamai atsiliepė daugeliui, rašoma pranešime spaudai. „Naujoji realybė sukelia rimtų pasekmių ne tik valstybių ekonomikoms, bet ir žmonių sveikatai. Stresą patiria net ir tie, kurie patys šiuo klastingu virusu nesusirgo.

Daugeliui žmonių pandemijos laikotarpiu pasireiškė ryškesni nei įprastai nerimo ir streso požymiai. Naudingais patarimais, kaip suvaldyti stresą, dalijasi vaistininkas Saulius Gečys ir dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) instruktorė Edita Tamulienė. Laiku valgykite, miegokite. Pasak „Camelia“ vaistininko, žmogaus organizmas patiria stresą, kai nesilaikoma dienos režimo, todėl patartina kasdien tuo pačiu metu keltis, eiti miegoti ir valgyti.

Ne vienas žmogus svajoja apie stulbinamą karjerą ir daro viską, kad darbe pasiektų taip trokštamas aukštumas, būtų pripažintas. Tačiau alinančios pastangos neretai baigiasi perdegimu, kai, atrodo, viskas, dėl ko tiek laiko buvo stengtasi, nebetenka prasmės. Ar perdegimo sindromas yra šių laikų problema, kas dažniausiai su juo susiduria ir į kokius ženklus nereikėtų numoti ranka, pasakoja Asmens sveikatos klinikos psichiatrė Lina Matutytė.

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad įsibėgėjus antrajam karantinui, vis daugiau žmonių patiria stresą ir nerimą, todėl dabar itin svarbu atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichinę sveikatą. „Esame dar vienoje sudėtingoje, neapibrėžtoje situacijoje. Vieniems adaptuotis prie jos sekasi geriau, kitiems – sunkiau. Šiuo metu labai svarbu stebėti ir savo psichologinę būseną bei savijautą.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

„Sveikata.lt“ laidoje vedėja Asta Dumbliauskienė kartu su prof. Gediminu Navaičiu aptarė požymius, būdingus stresui. Žodis „stresas“ mūsų kalboje tapo toks įprastas, jog dabar tai yra nebeatsiejamas kasdienybės reiškinys. Žmogaus gyvenimas yra paremtas judėjimu bei įtampa, o stresas yra natūrali to dalis. Be jokios abejones, išvengti streso nepavyks niekam ir nereikėtų pergyventi, kad šioje vietoje negebate nugalėti įtampos.

Sekmadienį laidoje Sveikata.lt vėl nagrinėsime mums visiems svarbias ir aktualias temas. Laidos vedėja gydytoja Asta Dumbliauskienė kalbindama svečius atsakys į ne vieną rūpimą klausimą. Sužinosime, kas yra stresas bei kaip su juo kovoti, taip pat išgirsime apie pakankamai naują ir inovatyvų būdą gydytis žarnyno ligas.  Stresas – kiekvieno mūsų kasdieninis palydovas. Negebant suvaldyti savo emocijų bei nusiraminti, galima rimtai pakenkti savo sveikatai.

Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso banga. Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beprasidedant vasarai nerimas dėl sveikatos laikėsi antrame plane, tuo tarpu finansiniai klausimai užėmė trečią vietą. Stresą dėl darbo patvirtino jaučiantys 43 proc., dėl sveikatos – 41 proc., o dėl finansų – 40 proc. šalies gyventojų.

Kalbant apie karščio bangas, ne visada turime omenyje orą. Kartais jaučiama karščio banga gali tapti ir vienu iš pirmųjų ligų požymių. Jeigu jūs pabundate naktį išpiltas prakaito ir jaučiatės lyg pirtyje, sukluskite, nes organizmas siunčia jums įspėjimą.

Stresas – kasdienis daugelio šiuolaikinių žmonių palydovas. Gegužės mėnesį socialinių tinklų vartotojų apklausos duomenimis, net kas antras jos dalyvis stresą patiria nuolat ar beveik nuolat. Negana to, didžioji dalis apklausos respondentų pripažino, kad jaučia fizinį streso poveikį organizmui.

Aukštas kraujo spaudimas ir stresas bei nerimas – dažni palydovai. Tą rodo ir šį pavasarį išaugęs nereceptinių vaistų širdžiai ir kraujotakai gerinti pardavimas. Tokių preparatų kaip širdies lašai ar gudobelių ekstraktas gyventojai karantino laikotarpiu pirko beveik penktadaliu daugiau nei pernai tuo pat metu. Vaistininkas Marius Lukštaraupis atkreipia dėmesį, kad preparatus širdžiai reikėtų vartoti atsakingai, o stresui ir kraujospūdžiui suvaldyti siūlo ir kitokių būdų.

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas.

Palengvėjus karantinui žmonės grįžta į Bankoko gatve, o taip pat ir katės į darbą. Jų pagrindinis darbas kačių kavinėje „Caturday“ – gulėti, leisti glostyti tave ir valgyti. Atrodo nieko sudėtingo, tačiau tokia veikla žmonėms turi ypatingą poveikį. Tai padeda sumažinti pandemijos metu sukeltą stresą. Prieš įeinant klientams būtinai patikrina temperatūrą ir, žinoma, privaloma nusiplauti rankas. Patekę į vidų, jie visada turi nešioti kaukes. Ypatingos vietos kadrai – vaizdo siužete.