Nuo streso kenčia jaunuoliai
Suaugusieji dažnai galvoja, kad vienintelis paauglių rūpestis yra geri pažymiai. Tačiau didžiausią stresą, nerimą paaugliams kelia jų santykiai su draugais, baimė nepritapti, būti atstumtam. Laikas, praleistas prie telefonų ar kompiuterių ekranų, dar labiau padidino nerimo simptomus tarp paauglių: jie nuolat galvoja, kad, jei tuoj pat neatsakys į žinutę ar skambutį, rašantysis susiras ką nors kitą bendravimui ir jie liks pamiršti. Socialinio nerimo simptomai gali pasireikšti ir fiziologiniais simptomais: drebuliu, pykinimu, tachikardija, prakaitavimu, galvos, pilvo skausmais, alpuliu. Socialinio nerimo sutrikimas dažniausiai pasireiškia paauglystėje ir dažnai pereina į lėtinę eigą, jei nėra laiku diagnozuojamas ir gydomas.
Nerimas yra panašus į baimę, nes tai reakcija į pavojų. Tačiau nerimas nuo baimės skiriasi pavojaus nekonkretumu, neapibrėžtumu. Nerimas neturi aiškaus objekto, o baimė yra susijusi su tam tikru objektu, asmeniu ar reiškiniu. Nerimas, kaip pavojaus nuojauta, dažnai pasireiškia laukiant kokio nors įvykio, kurį sunku prognozuoti ir kuris gali būti grėsmingas savo nemaloniomis pasekmėmis. Tad artėjantys egzaminai jaunuoliams sukelia didelį nerimą.
Egzaminas – svarbus gyvenimo įvykis ir tuo pačiu išbandymas, juk nuo rezultatų priklauso jaunuolio ateitis: universiteto, specialybės pasirinkimas, studijų kaina, taip pat šeimos ir pačio jaunuolio lūkesčiai. Intensyvi protinė veikla, nervinė įtampa, prastų rezultatų baimė, nepasitikėjimas savo jėgomis, savigrauža – visa tai gali baigtis sunkiai kontroliuojamu stresu ir nerviniu išsekimu. Mintys, neduodančios ramybės dieną, nepaleidžia ir naktį, taigi, miegas tampa nekokybišku, kūnas ir protas negali pailsėti. Specialistai sako, kad sveikas miegas yra svarbus sveikatos gerovės pagrindas: miego metu sulėtėja kraujotaka, kvėpavimas, senėjimo procesai, mažėja jautrumas dirgikliams, kitai dienai pasiruošia smegenys. Vos kelios prasto miego naktys ir žmogus tampa nervingas, irzlus, linkęs į stresą, negali susikaupti, yra nedarbingas, taip pat susilpnėja imuninė sistema. Užsitęsę miego sutrikimai gali pakenkti širdžiai ir padidina depresijos ar kitų psichinių ligų išsivystymo riziką.
Kaip padėti nerimaujantiems jaunuoliams
Streso, nerimo neišvengsime – tai yra gyvenimo dalis, tačiau nuolat jaučiamas stresas gali išsekinti. Jei jaunuolis nuolat jaučia įtampą, nuotaikų kaitą, negali atsipalaiduoti, sutrinka miego ir poilsio režimas, kamuoja galvos skausmai, atsiranda kvėpavimo, širdies ar kitų fiziologinių sutrikimų, tai yra ženklas, kad jis nebesugeba susidoroti su stresu ir jam būtina pagalba.
Vienas iš efektyviausių būdų kovoti su stresu – mažinti jo priežastis. Dabar vaikai, mokydamiesi nuotoliniu būdu, ir taip daug laiko praleidžia prie kompiuterių ekranų, tad laisvalaikį reikėtų praleisti gryname ore, sportuojant ar užsiimant mėgstama veikla. Pomėgiai gydo sielą, užsiimdamas mėgstama veikla, žmogus išsikrauna. Pomėgis – tarsi apsauginė organizmo reakciją į gyvenimo stresą, įtampą. Mėgstama veikla išvalo galvą nuo neigiamų minčių. Hobis lavina, skatina smegenis dirbti, kartu gerina atmintį, lavina logiką, rankų motoriką, judesių koordinaciją, pirštų, sąnarių lankstumą. Mokslo įrodyta, jog žmonės, kurie turi hobį, rečiau serga nervų, širdies ir kraujagyslių
ligomis. Hobis gerina psichologinę būseną, o tai reiškia, kad žmogus daro mažiau klaidų ir neapgalvotų poelgių. Visi žinome, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno būklę ir svorį, pagerinti sveikatą ir nuotaiką, sumažinti su nutukimu siejamų ligų riziką. Atliekant įvairius fizinius pratimus, naudos gauna ne tik kūnas – išvėdiname galvą, atsikratome įkyrių, neigiamų minčių ir įtampos. Derinant aktyvią fizinę veiklą su tinkamu miego ritmu, bus lengviau susidoroti su stresą keliančiomis situacijomis.
Darbo ir poilsio režimas svarbus ir besiruošiant egzaminams: sudarius tikslų mokymosi tvarkaraštį, į kurį įtrauktos ir poilsio pertraukėlės, žinios bus geriau įsisavintos, o įtampa sumažės. Svarbu realiai įsivertinti savo galimybes, savo stiprybes ir silpnybes ir suprasti, kad egzaminai yra tik vienas iš gyvenimo etapų ir nebūtinai prastesni, nei buvo tikėtasi, egzaminų rezultatai reiškia žlugusias svajones. Artimųjų palaikymas taip pat svarbus: išlikite ramūs, išklausykite abiturientą, padėkite paruošti tinkamą mokymosi aplinką ir užtikrinkite, kad vaikas laikytųsi tinkamo dienos ir valgymo režimo. Jei jaunuolis su įtampa nesusitvarko, kamuoja nemiga, pasiūlykite natūralius vaistus, kurie sumažins įprastus streso simptomus, tačiau nemigdys dienos metu.
Vienas tokių vaistų – Vokietijos vaistų gamintojo “Heel” „Neurexan®“ tabletės. „Neurexan®“ tabletės yra natūralus vaistinis preparatas, kurio sudedamosios dalys sėjamoji aviža (Avena sativa), arabinis kavamedis (Coffea arabica), raudonžiedė pasiflora (Passiflora incarnata), cinko valerianatas (Zincum valerianicum), – per trumpą laiką sumažins įprastus streso simptomus, tokius kaip nerimastingumas ir nemiga. „Neurexan®“ tinka vartoti ir darbe, nes dieną jis nemigdo, neslopina, bet padeda nuraminti mintis. Todėl jo gali vartoti vairuotojai ar kitų profesijų žmonės, kuriems svarbus atidumas, taip pat ir dirbantieji protinį darbą, nes mintys nebus išblaškytos. Labai svarbu, kad Neurexan® nesukelia priklausomybės, tinka ir vaikams nuo 12 metų. Dienos metu jūs jausitės ramesni ir labiau atsipalaidavę, todėl naktį miegas bus kokybiškesnis.
Daugiau informacijos: www.neurexan.lt
Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu [email protected] arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt
