Mokslininkai nustatė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų koledžuose studijuojantys ekstravertai Covid-19 pandemijos pradžioje buvo labiau linkę jaustis blogiau, o štai intravertų nuotaika pagerėjo.
Kaip pranešama žurnale „PLOS One“, Vermonto universiteto tyrėjai apklausė beveik 500-us koledžo pirmakursių (iš apklaustųjų 76 proc. buvo moterys), kurie semestro pradžioje, kurį vėliau nutraukė koronavirusas, atliko „Didžiojo penketo“ asmenybės testą. Tiek prieš, tiek jau pandemijos metu, studentai specialioje programėlėje turėjo atsakyti į klausimus apie jų nuotaiką, patiriamą stresą, taip pat jų fizinį aktyvumą.
Rezultatai rodo, kad žmonių nuotaika ir psichinė savijauta pandemijos metu pablogėjo, tiesa, dauguma žmonių jaučia mažiau streso.
Daliai žmonių nuotaika prastėjo, bet streso mažėjo
Buvo pastebėta ir aiškių skirtumų tarp žmonių, turinčių daugiau ekstravertiškų būdo bruožų, palyginus su labiau intravertiškomis asmenybėmis. Pandemijai tęsiantis, ekstravertų nuotaika, paprastai, prastėjo, bet žmonių, turinčių mažiau ekstravertiškų bruožų, nuotaika šiek tiek pagerėjo.
Tiesa, nagrinėjant patiriamą stresą, buvo pastebėta priešinga tendencija: ekstravertai Covid-19 pandemijos metu patyrė mažiau streso, o štai intravertai jautėsi labiau įsitempę.
„Panašu, kad koronaviruso pandemija turėjo neigiamos įtakos mūsų psichinės sveikatos rodikliams, tačiau jos poveikis nebuvo toks vienodas, kokio tikėjomės“, – rašoma tyrime.
Nors tyrime nebuvo ieškoma šių tendencijų priežasčių, tyrėjai vis tiek pateikė kelis galimus paaiškinimus.
Kalbėdami apie ekstravertų patirtį, jie rašo: „Nėra vienas aiškios šių dviejų pastebėjimų derinio interpretacijos, tačiau mes manome, kad labiau ekstravertiški žmonės galimai jaučiasi laimingesni, kai susiduria su užimto akademinio gyvenimo kasdienybe ir jo keliamais iššūkiais. Turbūt todėl buvimas namuose jiems kelia mažiau streso, bet kadangi dabar jie dažniau nuobodžiauja ir jaučiasi vieniši, jų nuotaika suprastėjo.“
Apie savijautą pranešė patys
Tyrėjai mano, kad intravertų nuotaika pandemijos metu šiek tiek pagerėjo, nes karantinas ir koledžo uždarymas jiems buvo lyg trumpos atostogos nuo koledžo keliamo streso ir įtampos: „Šie rezultatai parodo, kiek daug streso kai kuriems studentams gali kelti mokymasis koledže.“
„Covid-19 pandemija atnešė daugiau vienatvės ir neaktyvumo, bet taip pat padėjo šiek tiek atsiriboti nuo šios aplinkos keliamo streso. Abi šios tendencijos sumažino tiek žmonių nuotaiką, tiek patiriamo streso lygį“, – priduria mokslininkai.
Tačiau svarbu turėti omenyje, kad šis tyrimas turi tam tikrų trūkumų. Pavyzdžiui, didžiąją dalį duomenų tyrimo dalyviai pranešė patys, o tai nėra pats patikimiausias būdas rinkti informaciją, nes žmonių savęs suvokimas gali iškreipti rezultatus. Nepaisant to, šis tyrimas yra vienas iš nedaugelio bandymų suprasti kaip jautėsi viena žmonių grupė tiek prieš pandemiją, tiek jos metu.
