ssrs kgb

Sekmadienį Lietuvoje minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. Šiai progai paminėti sekmadienį Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo organizuojamas minėjimas „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą!“ Bus prisimintos to meto patriotiškos visuomenės keltos ir šiandien vėl tapusios aktualios Lietuvos išlikimo problemos bei puoselėtos dvasinio, moralinio ir politinio šalies atgimimo ir valstybės atkūrimo viltys, teigia rengėjai.

„Balsas.lt savaitė“ tiria, kodėl Lietuvoje nebuvo suformuota už sunkius nusikaltimus nuteistųjų sušaudymo komanda. Prieš 11 metų Lietuvoje buvo panaikinta mirties bausmė Konstituciniam teismui pasisakius, kad pagrindiniame šalies įstatyme, garantuojančiame žmogaus teisę gyventi, nėra prielaidų taikyti tokią bausmę.

Tai nebus banalus dar vieno pokomunistinės Vidurio ir Rytų Europos valstybės vadovo "demaskavimas" - šiuose kraštuose KGB ir giminiškos slaptosios tarnybos kontroliavo visas sritis, taip pat ir opoziciją, totalitarinėse visuomenėse net pasipriešinimo herojai negalėjo išvengti kontaktų su saugumu. Tačiau to nepasakysi apie šios publikacijos herojų, išaugusį ir subrendusį laisvame Vakarų pasaulyje, užėmusį atsakingiausią valdžios postą, visuomet galėjusį rinktis.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ žurnalisto pasakojimas apie tai, jog 1918 metais atsiradusi paslaptingus mokslinius tyrimus vykdanti Kauno bakterinių preparatų gamykla sovietiniais metais buvęs slaptas objektas. Atgavus nepriklausomybę, ji netrukus itin mįslingomis aplinkybėmis išnyko be pėdsakų. Karinio mokslo monstras Pirmą kartą apie „Biopreparatus“ išgirdau Atgimimo išvakarėse, kai Kaune vyko M. Daukšos gatvės gyventojos Reginos Lietuvninkaitės teismo procesas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 1992 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pripažino, kad Kazimira Danutė Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su SSRS KGB. Lygiai po dešimties metų, 2002 m. rugsėjo 13 d., K.D.Prunskienė Vilniaus apygardos teismui įteikė prašymą atnaujinti šią bylą ir panaikinti ankstesnį Aukščiausiojo Teismo sprendimą.

Šią savaitę pasirodžiusiame savaitraščio „Balsas.lt savaitės“ žurnalistų tyrime teigiama, jog valstybės apdovanojimus Lietuvoje gali gauti ir buvęs kagėbistas, ir žmogus, kurio veikla iš esmės prieštaravo tam, už ką jis apdovanojamas. Vasario 16-osios proga Lietuvos prezidentas, kaip įprasta, apdovanoja nemažai valstybei nusipelniusių žmonių. Masinis ordinų dalijimas šalyje sukuria ginčytinų ir keistų situacijų. Kai kuriuos atvejus aiškintis tenka net Konstituciniam Teismui.

Šią savaitę prezidento Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė pasipiktino žiniasklaida, kuri domisi šalies teisėjų ir teismų pirmininkų reputacija, ir tvirtino, kad neva toks dėmesys trukdo suformuoti tikrai gerą teismų pirmininkų korpusą, rašo „Lietuvos žinios“. Valstybės vadovo patarėja teigia, kad šalies teisėjai bijo kandidatuoti į teismų vadovų pareigas ar aukštesnių grandžių teismus.

Sąsajas su KGB neigiančios žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės vadovaujamos Valstiečių liaudininkų kandidatų į Seimą sąraše - ministrės kraštietis, buvęs Vilniaus apygardos teismo (VAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Konstantas Ramelis. Tarp valstiečių liaudininkų kandidatų 5-uoju numeriu įrašytas ir K.Prunskienei palankiai liudijęs buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Jurgis Jurgelis.

Konstitucinis Teismas tirs, ar prezidento valdo Adamkaus 2002 m. birželio 14 d. dekretas, kuriuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas, neprieštarauja Konstitucijai. Grupė Seimo narių savarankiškai kreipėsi į KT, nes mėginimai organizuoti viso Seimo kreipimąsi į šią instituciją – žlugo. Tuomet dalis parlamentarų ragino nepulti prezidento ir net baiminosi naujo apkaltos proceso, esą gresiančio valstybės pamatams.

Maždaug du tūkstančiai žmonių susirinko antradienį prie paminklo Tarasui Ševčenkai į mitingą, skirtą Ukrainos nacionalistų organizacijos (UNO) vadovo Stepano Banderos gimimo 99-osioms metinėms paminėti, pranešė "Korrespondent.net"."Akcijos "Stepanas Bandera - nacionalinis didvyris" dalyviai ėjo centrinėmis Kijevo gatvėmis su deglais rankose.S.Bandera buvo UNO lyderis, vienas pasiūliusiųjų įsteigti Ukrainos sukilėlių armiją, kurios tikslas buvo kovoti už Ukrainos nepriklausomybę.

Buvusio Lietuvos kontržvalgybos vadovo pulkininko Vytauto Damulio žodžiai apie slaptą ir sąmoningą bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis nuslėpusius aukštus valstybės politikus bei pareigūnus (ne tik diplomatus) ir jiems tai padaryti padėjusius Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus Mečį Laurinkų ir Dainių Dabašinską (VSD vadovybėje kuruojantį ir diplomatinę tarnybą) sukėlė audrą.

Kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra viena silpniausių grandžių pačios silpniausios sudėties Seime? Kodėl šis komitetas daugiau kaip metus nesugeba savarankiškai parengti Teismų įstatymo naujosios redakcijos, o patiki ją suinteresuotoms teisėjų grupėms? Kodėl šis komitetas tampa tik statistu Seimui paskubomis brukant visą teisinę sistemą keičiančią Konstitucinio Teismo (KT) reformą? Baigiantis KT pirmininko Egidijaus Kūrio kadencijai ir Konstitucijai draudžiant jį skirti dar vienai, inicij...

Liustracijos komisijos sprendimas, kad parlamentaras Algimantas Matulevičius nebendradarbiavo su KGB, keičia įrodymų dėl bendradarbiavimo su SSRS represinėmis struktūromis vertinimą, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Pirmadienį išplatintame VSD pranešime sakoma, kad departamentas teigiami vertina Liustracijos komisijos sprendimą, kuris "remiasi vienu pagrindinių teisės principų - nekaltumo prezumpcijos principu". "Tenka tikėtis, kad toks įrodomosios medžiagos vertinimo mechanizmas ...

Valstybės saugumo departamentas, „teigiamai vertindamas“ Liustracijos komisijos sprendimą dėl Seimo nario A. Matulevičiaus, pareiškė, kad jis sukūrė naują precedentą vertinant ryšiais su KGB įtariamų asmenų veiklos įrodymus.

Kokiu tikslu buvę KGB karininkai ir Rusijos piliečiai išvogė „Sodros“ centrinę duomenų bazę? Kam ir kokiu tikslu buvo perduodami duomenys apie visus šalies dirbančiuosius ir visas įmones? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Paulius Jablonskas, žurnalo „Veidas“ leidėjas Algimantas Šindeikis, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka ir Valstybinės duomenų a...

Parlamentaras Saulius Pečeliūnas prašo Valstybės saugumo departamentą ištirti, ar aukštas Generalinės prokuratūros pareigūnas Antanas Stepučinskas, praeityje dirbęs KGB, gali užimti tokias pareigas ir dirbti su slapta informacija.

Seimo marginalo Petro Gražulio iniciatyvos spausti prezidentą Valdą Adamkų, kad šis kuo greičiau teiktų kandidatą į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus, žlugo.Seimas ketvirtadienį socialdemokratų frakcijos prašymu rezoliucijos priėmime padarė pertrauką iki kito posėdžio.Tačiau iki kito posėdžio P.Gražulio inicijuota rezoliucija nebeteks prasmės - ja prezidentas raginamas iki vasario 10 pateikti kandidatą į VSD vadovus, tuo tarpu artimiausias Seimo posėdis vyks jau pavasarį.

Seime - prezidentą Valdą Adamkų kandidatą į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo postą skubinantis rezoliucijos projektas.Redakcinės grupės parengtame projekte Seimui siūloma paraginti prezidentą "nedelsiant patenkinti Arvydo Pociaus atsistatydinimo pareiškimą ir atleisti SSRS KGB rezervo karininką, laikinai einantį Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas A.Pocių iš užimamų pareigų".Taip pat prezidentas raginamas iki vasario 10 dienos teikti Seimui tvirtinti kandi...

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos pirmininkas, vadinamos Liustracijos komisijos, VSD pareigūnas Vytautas Damulis vakar įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Valstybės saugumo departamente dirbantis pareigūnas teigia negalįs tirti savo vadovo Arvydo Pociaus biografijos.

Buvęs KGB įgaliotinis (pavardė redakcijai žinoma) gina Valstybės saugumo departamento direktorių Arvydą Pocių ir tikina, kad KGB rezervininkai nebuvo įsipareigoję tuometiniam saugumui. "Aš dirbau vyresniuoju operatyviniu KGB įgaliotiniu, o 1991-ųjų sausio 13-ąją mus, aštuonis KGB vilčių nepateisinusius darbuotojus saugumas išmetė iš darbo, - pasakojo pašnekovas. - Pocių šiek tiek pažįstu. Įsivaizduoju, jį pakviečia ir klausia, ar sutinka prasidėjus karui dirbti saugume.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko galioti ankstesnį teismo sprendimą, kuriuo parlamentarė ir pretendentė į kandidatus pirmalaikiuose prezidento rinkimuose užregistruota Kazimiera Prunskienė pripažinta nebendradarbiavusi su Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komitetu - KGB. KGB buvo pagrindinė komunistinio režimo represinė organizacija.

Maskva pabrėžia esanti nesusijusi su vieno iš Čečėnijos separatistų lyderių Zelimchano Jandarbijevo žūtimi Katare ir ragina paleisti du Rusijos piliečius, kuriuos šios šalies valdžia kaltina dėl jo mirties, penktadienį pareiškė Rusijos prezidento padėjėjas Sergejus Jastržembskis. "Mes reikalaujame paleisti Katare sulaikytus Rusijos piliečius", - sakė jis."Rusijos atstovai įvairiais lygiais ne kartą pabrėžė, kad mes nesusiję su Jandarbijevo mirtimi.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį (05.15) panaikino prieš dešimtmetį paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, esą tuometinė Aukščiausios Tarybos deputatė Kazimira Prunskienė praeityje bendradarbiavo su sovietiniu saugumu - KGB. "Nėra įrodymų, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB", - paskelbė teismas.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį (05.15) panaikino prieš dešimtmetį paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, esą tuometinė Aukščiausios Tarybos deputatė Kazimira Prunskienė bendradarbiavo su sovietiniu saugumu - KGB. "Nėra įrodymų, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB", - paskelbė teismas. Bylos medžiaga paskelbta nevieša ir nebuvo skaitoma. Nutartį šalys per 20 dienų gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Didžiausia politine jėga save įvardijanti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) ragina nepripažinti referendumo Čečėnijoje rezultatų. "Mums Rusijos tariamas referendumas Čečėnijoje primena 1940 metų "rinkimus" į liaudies seimą SSRS okupacijos sąlygomis. Okupacijos, karo teroro ir represijų sąlygomis Rusijos valdžios Čečėnijoje surengtas tariamas referendumas negali būti pripažintas teisėtu", - teigiama LPKTS valdybos pirmadienį (04.07) išplatintame pareiškime.

Vilniaus apygardos teismas uždarame posėdyje penktadienį (03.21) apklausė Petrą Ivoškį, kurį Seimo narys Vytautas Landsbergis įvardijo kaip asmenį, perdavusį jam dokumentą apie Seimo narės Kazimiros Prunskienės bendradarbiavimą su KGB sovietmečiu. P. Ivoškis dabar yra Liberalų sąjungos narys, anksčiau jis dirbo Krašto apsaugos žvalgyboje. Kadangi posėdis buvo uždaras, proceso dalyviai jo nekomentuoja.

Seimo narys Vytautas Landsbergis teigia, kad dokumentą apie tariamą Kazimiros Prunskienės bendradarbiavimą su KGB jam perdavė Krašto apsaugos žvalgybos darbuotojas. "Ivoškis - tokia pavardė liko atmintyje. Taip aš atsimenu", - duodamas parodymus Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam K. Prunskienė bylą, penktadienį (03.14) sakė V. Landsbergis.

Parlamentinei komisijai KGB veiklai tirti praėjusiame dešimtmetyje vadovavęs signataras Balys Gajauskas teigia dokumentą apie tariamą Kazimiros Prunskienės bendradarbiavimą su KGB gavęs iš tuometinio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininko Vytauto Landsbergio. Tai buvęs AT-AS laikinosios komisijos SSRS KGB veiklai Lietuvoje tirti pirmininkas B. Gajauskas trečiadienį (02.12) pareiškė apklausiamas liudytoju Vilniaus apygardos teisme.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas mano, kad kampanija, pradėta prieš jį Azerbaidžane, susijusi su šalies vidaus problemomis. Neseniai Baku pradėtas M. Gorbačiovo baudžiamasis persekiojimas. M. Gorbačiovas laikomas kaltu dėl tragedijos, kuri įvyko, kai 1990 metų sausio 20 dieną į šalies sostinę buvo įvesti SSRS kariuomenės specialiosios paskirties daliniai.

Į penktadienio (01.17) posėdį susirinkusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nepradėjo nagrinėti civilinės bylos dėl juridinio fakto apie galimą Kazimieros Prunskienės bendradarbiavimą su KGB. Posėdis atidėtas iki vasario 12 dienos, nes susirgo vienas iš šiai bylai paskirtos kolegijos narių, teisėjas Petras Jaržemskis.

Vilniaus apygardos teisme penktadienio popietę planuojamas posėdis, kurio metu turėtų būti peržiūrimas prieš dešimt metų priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas, patvirtinęs juridinį faktą, kad Kazimiera Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Teismas yra nutaręs į šį posėdį kviesti keletą svarbių liudytojų ir ekspertų.