Maskva pabrėžia esanti nesusijusi su vieno iš Čečėnijos separatistų lyderių Zelimchano Jandarbijevo žūtimi Katare ir ragina paleisti du Rusijos piliečius, kuriuos šios šalies valdžia kaltina dėl jo mirties, penktadienį pareiškė Rusijos prezidento padėjėjas Sergejus Jastržembskis.
"Mes reikalaujame paleisti Katare sulaikytus Rusijos piliečius", - sakė jis."Rusijos atstovai įvairiais lygiais ne kartą pabrėžė, kad mes nesusiję su Jandarbijevo mirtimi. Ši tema baigta", - pareiškė Vladimiro Putino padėjėjas.
51 metų Z.Jandarbijevas Dohoje žuvo vasario 13 dieną, kai visureigyje, kuriuo jis važiavo namo po penktadienio pamaldų mečetėje, sprogo bomba. Jo 13 metų sūnus per šį išpuolį buvo sužeistas.
S.Jastržembskis taip pat priminė, kad Kataro valdžia ilgai slėpė Z.Jandarbijevą, kuris buvo įtrauktas į Jungtinių Tautų (JT) paskelbtą "teroristų sąrašą" ir atsisakė jį išduoti Rusijai.
"Tam tikra prasme Kataro valdžia yra atsakinga dėl susidariusios padėties. Ji neįvykdė JT sprendimo dėl teroristų iš vadinamojo "juodojo sąrašo" ir laiku neišdavė Jandarbijevo Rusijai, kur jis kaltinamas dėl įvykdytų nusikaltimų", - sakė valstybės vadovo padėjėjas.
2003 metų birželio 25 dieną JT Rusijos siūlymu įtraukė buvusį Čečėnijos prezidentą Z.Jandarbijevą į grupių ir asmenų, įtariamų ryšiais su Osama bin Ladenu ir jo ekstremistine organizacija "al Qaeda", sąrašą.
Z.Jandarbijevas daugiau kaip trejus metus gyveno Kataro sostinėje Dohoje.Rusijos generalinė prokuratūra kaltino jį organizavus ginkluotą sukilimą ir steigus neteisėtas ginkluotas grupuotes, o valdžia įtarė ryšiais su įkaitų pagrobimo Maskvos teatre Dubrovkoje pernai spalį organizatoriais.
Asmens įtraukimas į šį sąrašą įpareigoja visas JT šalis nedelsiant įšaldyti atitinkamų grupių ir asmenų sąskaitas ir kitas jų turimas lėšas.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT) spaudos biuro vadovas Borisas Labusovas anksčiau yra paneigęs bet kokį savo specialiosios tarnybos ryšį su sprogimu Katare."Nei UŽT, nei jos pirmtakas - SSRS KGB Pirmoji vyriausioji valdyba tokiais dalykais neužsiima nuo 1959 metų (tuomet užsienyje buvo likviduotas Ukrainos nacionalistų lyderis Stepanas Bandera)", - sakė jis.
"Interfax"-BNS
