Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį (05.15) panaikino prieš dešimtmetį paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, esą tuometinė Aukščiausios Tarybos deputatė Kazimira Prunskienė praeityje bendradarbiavo su sovietiniu saugumu - KGB.
"Nėra įrodymų, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB", - paskelbė teismas.
Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo laikinosios komisijos SSRS KGB veiklai Lietuvoje tirti pareiškimą dėl juridinio fakto patvirtinimo, kad ji sąmoningai bendradarbiavo su KGB, teismas nusprendė atmesti.
"Viskas aišku, tiesa. Normalus, logiškas, argumentuotas teismo sprendimas. Geriau vėliau negu niekad", - žurnalistams po nutarties paskelbimo sakė Seimo narė.
Ji teigė, kad prie šios temos neketina grįžti ir nesikreips dar kartą į teismą dėl moralinės kompensacijos, pakanka tokio teismo sprendimo.
K. Prunskienė buvo pirmoji Lietuvos Vyriausybės vadovė po nepriklausomybės atkūrimo. Ji vadovavo ministrų kabinetui 1990-1991 metais.
Bylos medžiaga paskelbta nevieša ir nebuvo skaitoma, byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.
Nutartį šalys per 20 dienų gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDPS) pirmininkė pernai rugsėjį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl bendradarbiavimo su sovietų KGB.
K. Prunskienė Vilniaus apygardos teismui yra sakiusi, kad vadinamasis dokumento originalas, kuriuo remdamasis teismas 1992 metais priėmė sprendimą, yra falsifikatas.
Seimo narė yra sakiusi, kad kreipėsi į Seimo archyvą, Ypatingąjį archyvą ir dar kelias institucijas, kurios atsakė, kad neturi tokio dokumento originalo.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje originalą pasiskelbė turįs Nepriklausomybės akto signataras Balys Gajauskas. Pernai gruodžio 18 dieną jis atidavė dokumentą Lietuvos archyvų departamentui.
B. Gajauskas ankstesniuose teismo posėdžiuose yra miglotai pasakojęs apie dokumento gavimo ir perdavimo aplinkybes.
Liudytoju buvo apklaustas ir buvęs Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo laikinosios komisijos SSRS KGB veiklai Lietuvoje tirti narys, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Jurgis Jurgelis. Jis teismui pareiškė, kad ši komisija nebuvo pajėgi priimti objektyvaus sprendimo.
"Tyrimas vyko tendencingai, įrodymų rinkimas ydingas, įrodymai neatitiko kriterijų ir negalėjo tvirtinti, kad K. Prunskienė bendradarbiavo su KGB", - sakė liudytojas.
Būto ar nebūto bendradarbiavimo su KGB faktas tapo ypač svarbus tuo metu, kai K. Prunskienė dalyvavo prezidento rinkimų kampanijoje kaip kandidatė į šalies vadovo postą.
K. Prunskienė, kaip kandidatė į prezidentus, savo rinkimų agitacijoje nenurodydavo, kad ji praeityje yra sąmoningai bendradarbiavusi su sovietiniu KGB.
Pernai gruodį įvykusiuose šalies prezidento rinkimuose Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDPS) lyderė Seimo narė K. Prunskienė surinko 4,97 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
BNS
