jurgis jurgelis

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus. Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas – buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties.

Žinių radijas Generolas ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Jurgis Jurgelis sako, kad valstybės paslapties nutekinimo byla rodo tarnybų nesusikalbėjimą. Šiuo atveju turima omenyje VSD ir Prezidentūrą. „Jeigu būtų susikalbėjimas tarpusavyje, ta informacija nebūtų nutekėjusi, o jeigu būtų ir nutekėjusi, būtų rasti būdai, kaip tai išspręsti be teismų, skandalų, pasiklausymų. Čia valstybinės institucijos neranda bendros kalbos.

Iš viso to, kas pastaruoju metu buvo viešai pasakyta apie Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą ir trečius metus nuo Seimo slepiamas 12 pažymų, aišku, jog parlamentinės demokratijos galia valstybėje dar ilgai bus nelabai galinga. Generolas Povilas Malakauskas, neseniai žadėjęs, kad jei tik pajus politikų nepasitikėjimą, pats trauksis iš pareigų, dabar sako puikiai vertinąs savo darbą ir niekur nesirengia išeiti.

Per rinkimus kandidatai į valdžią turi užpildyti specialias anketas ir pateikti apie save duomenis, kurie gali rūpėti rinkėjams. Tačiau mūsų valstybėje praktiškai nėra instrumentų, kad šios žinios apie kandidatus visada atitiktų tikrovę. Dažnai tai priklauso tik nuo kandidato sąžinės. Valstybė iš kandidatų reikalauja tik mažą dalį informacijos pateikti privaloma tvarka, o kitą dalį leidžiama surašyti savo nuožiūra.

Vyriausybė trečiadienį nutarė skirti Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataro rentą jos pageidavusiai buvusiai žemės ūkio ministrei Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkei 65 metų Kazimirai Prunskienei. 5,5 tūkst. litų siekianti renta jai skirta nuo gruodžio 10-osios - nuo tos dienos K.Prunskienė neturi draudžiamųjų pajamų, o tai yra būtina sąlyga išmokai gauti. Rinkimus į Seimą spalį pralaimėjusi K.Prunskienė žemės ūkio ministrės postą paliko gruodžio 9-ąją.

Vyriausybė svarstys, ar skirti Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataro rentą jos pageidavusiai buvusiai žemės ūkio ministrei Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkei 65 metų Kazimirai Prunskienei. Šis klausimas įtrauktas į trečiadienio ministrų kabineto posėdžio darbotvarkę.

Nedirbančių Kovo 11-osios Akto signatarų renta nuo sausio 1-osios padidės dvigubai. Dienraštis „Lietuvos rytas“ rašo, kad šios išmokos ėmė masinti vis daugiau buvusių politikų. „Rentai padidėjus nuo 2,3 tūkstančio iki 5,5 tūkstančio litų, norinčiųjų ją gauti tikrai netrūks“, - neabejojo parlamento Finansų departamento vadovė Danutė Petrauskienė. Pirmųjų prašymų gauti solidžią išmoką Seimo buhalterijai ilgai laukti nereikėjo.

Iš naujo kilusiame triukšme dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) „žygdarbių“ nematomame fronte nebūtų nieko labai naujo – ir taip aišku, kad kontora seniai dirba sau vienai ir dar kokiam „valstybininkui“ ar kitokiam neaiškios prabos užsakovui reikalingus darbus.   „Valstybės saugojimas“ Kokios to „nematomojo“ mūsų žvalgų fronto kryptys? Viena už kitą bergždesnės.

Po rinkimų keičiantis valdančiajai koalicijai ir Vyriausybei nežinios valanda artėja politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos departamento (VTD) prie Vidaus reikalų ministerijos žiniomis, šalyje tokių tarnautojų yra maždaug tūkstantis. Jų tarnystė automatiškai nutrūksta, kai baigiasi juos pasikvietusių ministrų įgaliojimų laikas ar Seimo narių kadencija.

Sąsajas su KGB neigiančios žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės vadovaujamos Valstiečių liaudininkų kandidatų į Seimą sąraše - ministrės kraštietis, buvęs Vilniaus apygardos teismo (VAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Konstantas Ramelis. Tarp valstiečių liaudininkų kandidatų 5-uoju numeriu įrašytas ir K.Prunskienei palankiai liudijęs buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Jurgis Jurgelis.

Šią savaitę kandidatų į Seimą sąrašą patvirtino ir Valstiečių liaudininkų sąjungos taryba. Jo priekyje - partijos lyderė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Bet, pasak „Lietuvos ryto“, gana smarkiai nuskriaustas liko vienas spalvingiausių šios partijos veikėjų - skandalingai pagarsėjęs Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad jis - vienas labiausiai nemėgstamų politikų.

Jau ketvirtą kartą į Seimą kandidatuojanti Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) lyderė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė nemano, kad ši rinkimų kova bus lengva, tačiau ji nesibaimina naujai gimusių partijų konkurencijos.  „Šią kadenciją nebuvome atsipalaidavę, dirbome iš peties“, - tvirtina K. Prunskienė, tikinti, kad žmonės ir per šiuos rinkimus pasitikės jos partija.

Dabartinės valdančiosios daugumos sudėtinė dalis - valstiečiai liaudininkai žada sukurti saugią gerovę. Kaip taikliai pastebėjo politologai, prieš rinkimus Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) tapo viena „koalicingiausių“ partijų.

Pirmadienį „laukiant Generalinės prokuratūros išvadų“ stabdoma komisijos darbo grupės Vytauto Pociūno žūties aplinkybėms tirti darbas. Taip nutarė Gediminas Kirkilas su šios darbo grupės tolesniam tyrimui vadovu Vytautu Ališausku.Patį komisijos sudarymą lydėjo abejonės - ar ji kuriama ne tam, kad imituotų tyrimą, ir ar jai bus leista pasiekti kokių nors rezultatų. Daugelis kritikų tvirtino, jog ji kuriama tam, kad tyrimas būtų galutinai diskredituotas ir numarintas.

Įstrigęs saugumo pareigūno Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimas sustabdytas. Tokį sprendimą priėmė su Komisijos vadovu Vytautu Ališausku susitikęs premjeras Gediminas Kirkilas.Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime teigiama, kad G. Kirkilas ir V. Ališauskas sutarė, jog laukiant Generalinės prokuratūros išvadų, komisijos veikla bus sustabdyta.Anksčiau nepasitenkinimą komisijos veikla buvo išreiškęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Specialieji atašė, kurie skiriami tam, kad būtų geriau atstovaujama Lietuvai užsienyje, vis labiau siekia atsiriboti nuo ambasadų, teigia „Lietuvos žinios“. Lietuvos konsulate Gardine po Vytauto Pociūno mirties neliko ministro patarėjo etato. Nėra ir aukšto rango VSD pareigūno, kuris rūpintųsi jo saugumu. Veikiausiai jo ir nereikia. Ši aplinkybė rodo ir taip gana aiškų faktą: garbinga tarnyba Lietuvai užsienyje naudojamasi ir tam, kad į ambasadas būtų išsiųsti vadovams neįtikę darbuotojai.

Premjero sudaryta darbo grupė Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybėms Baltarusijoje ištirti mažėja - protestuodamas prieš jos neveiklumą iš jos traukiasi atsargos generolas Jonas Kronkaitis.

Premjero sudaryta komisija valstybės saugumo karininko Vytauto Pociūno žūčiai Baltarusijoje tirti suformulavo ir išsiuntė klausimus Užsienio reikalų ministerijai (URM) bei Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir dabar laukia jų atsakymų. "Žinau, kad URM yra gavusi klausimus, sakė rengianti atsakymus. Kol kas atsakymų neturiu. Į VSD taip pat esame kreipęsi", - BNS ketvirtadienį sakė komisijai vadovaujantis filosofas Vytautas Ališauskas.

Premjero sudaryta komisija, kuriai patikėta tirti Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje aplinkybes, kol kas nenori atskleisti, kaip vykdo šią užduotį.Per pastarąjį posėdį rugsėjo pabaigoje nutarusi prašyti Užsienio reikalų ministerijos ir VSD informacijos apie V.Pociūno išsiuntimą į Gardiną, komisija vis dar rengia konkrečius klausimus šioms institucijoms."Komisijos nariams vis kyla naujų idėjų.

Generalinio prokuroro Algimanto Valantino teigimu, pažvelgus į realius premjero Gedimino Kirkilo sudarytos ir filosofo Vytauto Ališausko vadovaujamos komisijos veiksmus, pavojaus esą nematyti, nes ji „nieko neveikia, tai yra, nedubliuoja prokuratūros funkcijų“. Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje aplinkybes tirianti premjero sudaryta komisija netrukdo prokurorų darbui, teigia generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Vytautas Landsbergis piktinasi pastangomis išardyti V. Pociūno žūties tyrimo komisijąTėvynės Sąjungos (TS) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis trečiadienį išreiškė pasipiktinimą mėginimais "išardyti premjero potvarkiu sudarytą komisiją V. Pociūno žūties aplinkybėms tirti"."Jeigu neskaidrumo šalininkams pavyks išardyti premjero potvarkiu sudarytą darbo grupę V.Pociūno žūties aplinkybėms tirti, Tėvynės Sąjungai derėtų paremti laikinai atidėtą Piliečių santalkos idėją sudaryti nepriklausomą vis...

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas sudarė darbo grupę (nuolatinę komisiją) Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tolesniam tyrimui, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Komisijai vadovaus leidinio "Naujasis židinys – Aidai" vyriausias redaktorius Vytautas Ališauskas.

Užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno patarėju tapo anksčiau Valstybės saugumo departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai vadovavęs Jurgis Jurgelis. Kaip rašo dienraštis "Lietuvos žinios", nuo pirmadienio Užsienio reikalų ministerijoje dirbantis J.Jurgelis - pirmasis P.Vaitiekūno įdarbintas politinio pasitikėjimo pareigūnas. Kitus tris ministras paveldėjo dar iš socialliberalo Antano Valionio ministravimo laikų.

Šiandien Vidaus reikalų ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame patvirtino, kad Jurgis Jurgelis nuo vasario 17 d. nebevadovaus Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT). Vakar “Omni laikas” informavo, kad toks sprendimas buvo priimtas anksčiau, tačiau visuomenė apie tai nebuvo informuota.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Jurgis Jurgelis įsitikinęs, kad teisėsaugos institucijos vadovas, įtaręs, kad pavaldinys gali įvykdyti nusikaltimą, galėtų šį tik įspėti, o ne pradėti ilgą tyrimą. Tokia prevencija leistų išvengti skandalų. Dabar, J. Jurgelio manymu, teisėsaugos institucijos, užuot ėmusios prevencijos, susikoncentruoja ties baudžiamuoju persekiojimu.

Pirmadienį 18.10 val. Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” - kodėl skiriasi naujųjų ir senųjų Europos Sąjungos valstybių pasienio kontrolė? Tiesioginėje studijoje - Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Jurgis Jurgelis. Laidą veda Tomas Dapkus. “Dienos tema” - per Lietuvos radijo pirmąją programą kiekvieną darbo dieną 18.10 val.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko galioti ankstesnį teismo sprendimą, kuriuo parlamentarė ir pretendentė į kandidatus pirmalaikiuose prezidento rinkimuose užregistruota Kazimiera Prunskienė pripažinta nebendradarbiavusi su Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komitetu - KGB. KGB buvo pagrindinė komunistinio režimo represinė organizacija.

Penktadienį Lietuvos radijo pirmosios programos laidoje "Dienos tema" - po keturis mėnesius užsitęsusios generolo Algimanto Songailos atleidimo istorijos Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba keičia vadovą likus dviem mėnesiams iki įstojimo į Europos Sąjungą. Kokios yra sunkiausios VSAT ligos ir kaip jas gydyti? Ar VSAT deramai pasiruošęs saugoti jau Europos Sąjungos sieną? Laidos svečias - naujas VSAT vadovas generolas Jurgis Jurgelis.

Premjeras Algirdas Brazauskas Lietuvos radijui patvirtino pritaręs, kad premjero patarėjas Jurgis Jurgelis būtų paskirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu. VSAT vadą premjero pritarimu skiria vidaus reikalų ministras. 62 metų J. Jurgelis, turintis generolo laipsnį, anksčiau yra vadovavęs Valstybės saugumo departamentui.

Šiandien A. Brazauskas turėtų pranešti, kas dirbs vietoje atleisto iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos generolo A. Songailos. “Lietuvos ryto” žiniomis jo vietą turėtų užimti buvęs VSD vadovas, dabartinis premjero patarėjas 62 metų Jurgis Jurgelis. “Respublika” praneša, kad vienas realiausių kandidatų minimas vidaus reikalų ministro patarėjas Audronius Beišys, kartą jau vadovavęs šiai tarnybai.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį (05.15) panaikino prieš dešimtmetį paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, esą tuometinė Aukščiausios Tarybos deputatė Kazimira Prunskienė praeityje bendradarbiavo su sovietiniu saugumu - KGB. "Nėra įrodymų, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB", - paskelbė teismas.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį (05.15) panaikino prieš dešimtmetį paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, esą tuometinė Aukščiausios Tarybos deputatė Kazimira Prunskienė bendradarbiavo su sovietiniu saugumu - KGB. "Nėra įrodymų, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB", - paskelbė teismas. Bylos medžiaga paskelbta nevieša ir nebuvo skaitoma. Nutartį šalys per 20 dienų gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vilniaus apygardos teismas uždarame posėdyje penktadienį (03.21) apklausė Petrą Ivoškį, kurį Seimo narys Vytautas Landsbergis įvardijo kaip asmenį, perdavusį jam dokumentą apie Seimo narės Kazimiros Prunskienės bendradarbiavimą su KGB sovietmečiu. P. Ivoškis dabar yra Liberalų sąjungos narys, anksčiau jis dirbo Krašto apsaugos žvalgyboje. Kadangi posėdis buvo uždaras, proceso dalyviai jo nekomentuoja.

Seimo narys Vytautas Landsbergis teigia, kad dokumentą apie tariamą Kazimiros Prunskienės bendradarbiavimą su KGB jam perdavė Krašto apsaugos žvalgybos darbuotojas. "Ivoškis - tokia pavardė liko atmintyje. Taip aš atsimenu", - duodamas parodymus Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam K. Prunskienė bylą, penktadienį (03.14) sakė V. Landsbergis.

Parlamentinei komisijai KGB veiklai tirti praėjusiame dešimtmetyje vadovavęs signataras Balys Gajauskas teigia dokumentą apie tariamą Kazimiros Prunskienės bendradarbiavimą su KGB gavęs iš tuometinio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininko Vytauto Landsbergio. Tai buvęs AT-AS laikinosios komisijos SSRS KGB veiklai Lietuvoje tirti pirmininkas B. Gajauskas trečiadienį (02.12) pareiškė apklausiamas liudytoju Vilniaus apygardos teisme.

Seimo pirmininką Artūrą Paulauską vėl ištiko skandalas. Ir vėl dėl nuosavybės. Paaiškėjo, kad nusipirkęs žemės sklypą Tarandėje, A.Paulauskas jau keletą metų nesumoka už komunikacijas. Skolas sumokėti vengia ir premjero patarėjas Jurgis Jurgelis.