Dabartinės valdančiosios daugumos sudėtinė dalis - valstiečiai liaudininkai žada sukurti saugią gerovę. Kaip taikliai pastebėjo politologai, prieš rinkimus Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) tapo viena „koalicingiausių“ partijų. Draugauti, bendrauti, vienytis ir dirbti drauge jai siūlo ne tik dabartinės valdančiosios daugumos, kuriai ji priklauso, sesės, bet ir opozicijos atstovai, rašo pirmadienio "Lietuvos žinios".
14 narių Valstiečių liaudininkų frakcija Seime, 3 ministrai Vyriausybėje, tarp jų - pati partijos lyderė Kazimiera Prunskienė, - tokia LVLS komanda aukščiausioje šalies valdžioje. Arti 3,5 tūkst. narių turinti sąjunga naujajame Seime tikisi laimėti ne mažiau kaip 15 mandatų. „Jei bus daugiau, tik džiaugsimės“, - sakė partijos lyderė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.
- Kodėl valstiečiai liaudininkai beveik visoms politinėms partijoms staiga tapo tokie artimi ir geidžiami?
- Taip yra todėl, kad ne tik visuomenė, bet ir politikai pradeda pasiilgti normalaus, taikaus, neintrigantiško bei tolerantiško bendradarbiavimo. Tokių bendro sugyvenimo taisyklių mūsų sąjunga kaip tik ir laikosi, o jei atsiranda vienas kitas nenorintis joms paklusti, mėginame auklėti. Manau, kad mūsų toleranciją ir geranoriškumą per šią kadenciją pastebėjo visi. Dėl to mūsų santykiai su dauguma partijų yra pakankamai geri.
- Ar po to, kai LVLS paliko vienas jos kūrėjų Ramūnas Karbauskis, partija netapo „ramia bala“, kurioje niekas nedrumsčia vandens?
- Šiandien mūsų žmonės vadovauja pakankamai sudėtingoms ūkio sritims - ekonomikai, energetikai, žemės ūkiui, užsienio politikai. Turint tokių rimtų darbų tikrai nėra kada stumdytis. Vienas iš mūsų rinkiminių šūkių ir skelbia - „Kai kiti stumdosi, mes - dirbame.“
- Ar yra tokių jėgų, kurios būsimajame Seime LVSL galėtų būti nepriimtinos, su kuriomis nebūtų ieškoma kontakto?
- Dabar neturiu pagrindo kalbėti apie tokias jėgas, galbūt yra vienas kitas asmuo, su kuriuo sunkiau tolerantiškai bendrauti.
Gal kiek sudėtingiau būtų sutarti su konservatoriais, tačiau tik dėl atskirų tos partijos narių nepakantumo man asmeniškai. Nors ir toje partijoje turiu nemažai bičiulių.
- Į draugystę LVLS aktyviai peršasi Darbo partija, kai kurie jos lyderiai užsiminė apie galimybę rugpjūtį pradėti derinti kai kurias bendros veiklos nuostatas. Ar procesas jau vyksta?
- Buvo tokių sumanymų. Žinot, įsijautusiems į programų rengimą nėra lengva peržengti partinę autonomiją ir prieš rinkimus iškloti visus savo sumanymus, paversti juos bendrais. Mes neslepiame savo programos, kai kuriomis temomis esame kalbėję su „darbiečiais“. Pavyzdžiui, dėl neapmokestinamo minimumo bei minimalios algos didinimo. Yra dalykų, dėl kurių sutarsime. Manau, kad prieš rinkimus galėtume net pasirašyti bendrą susitarimą dėl kai kurių klausimų - tuomet žmonės žinotų, ką partijos įsipareigoja ne tik žodžiais.
- Su kokiu šūkiu LVLS šiemet eina į Seimo rinkimus, kokie žmonės partijos vienmandatininkų sąraše?
- Pirmoji sakinio dalis - „Kartu mes galime!“ Antroji, papildančioji, užbaigia frazę - „Kartu mes galime sukurti saugią gerovę visiems.“ Labiausiai akcentuočiau žodį „saugią“, nes gerovė turi būti kuriama saugiai ir teisėtai.
Vienmandatėse apygardose kelsime 67 ar 68 kandidatus. Visi jie - kompetentingi, išsilavinę, kai kurie - ir politiko patirties turintys, žinomi žmonės. Pavyzdžiui, Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Jurgis Jurgelis, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Vytautas Kaminskas, aktorė Vaiva Mainelytė ir kiti. Manau, kad jie gali surinkti nemažai rinkėjų balsų.
- Kitąmet jau ir prezidento rinkimai, ar ketinate juose dalyvauti?
- Priklausys nuo to, kaip mums seksis šiuose Seimo rinkimuose. Kol kas apie prezidento rinkimus rimčiau nemąstome, nors galimybės dalyvauti neatmetame.
- Jums asmeniškai labiau patinka dirbti Seime ar Vyriausybėje?
- Neabejotinai Vyriausybėje. Esu ekonomistė, turiu nemenką patirtį ir žinių. Man nelengva Seime kompetencijos prasme būti „išnaudojamai“ tik iš dalies ir daug laiko skirti ne visada prasmingiems ilgiems debatams. Dirbant Vyriausybėje kiekviena valanda, minutė skirta realiems darbams. Gyvenime nėra buvę, kad neturėčiau ką veikti. Nesu pratusi galvoti tik apie savo siaurus interesėlius, kaip kai kas bando pateikti. Vienas sunkesnių ir labiausiai apkrautų mano darbinio gyvenimo etapų kaip tik ir buvo ši ketverių metų kadencija. Reikėjo išjudinti tą nelengvą žemės ūkio sektorių, suteikti pagreitį, pagerinti jo įvaizdį.
- Ar nesijaučiate patekusi tarp kūjo ir priekalo - kaip partijos lyderė esate giriama, kaip ministrė - nuolat gaunate pylos?
- Apmaudu, kai apie valdžią kalbama lyg apie kokį monstrą, kuris tik gadina žmonėms gyvenimą. Žinoma, pastebiu, kad ne visi ministrai vienodai jautrūs žmonių rūpesčiams, kad dirba valdiškai (blogąja prasme). Tačiau satisfakcijos sulaukiu susitikusi su kaimo žmonėmis. Jie atvirai išsako viską, ką galvoja apie valdžią, taip pat ir apie mane. Neslėpsiu, dažnai sulaukiu gero žodžio.
Raimonda Ramelienė
