Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas mano, kad kampanija, pradėta prieš jį Azerbaidžane, susijusi su šalies vidaus problemomis.
Neseniai Baku pradėtas M. Gorbačiovo baudžiamasis persekiojimas. M. Gorbačiovas laikomas kaltu dėl tragedijos, kuri įvyko, kai 1990 metų sausio 20 dieną į šalies sostinę buvo įvesti SSRS kariuomenės specialiosios paskirties daliniai. Pradėti M. Gorbačiovo baudžiamąjį persekiojimą pasiūlė Kaukazo musulmonų dvasinės valdybos pirmininkas šeichas ul islamas Alachšukiuras Pašazadė.
Šeicho siūlymui pritarė Azerbaidžano prezidentas Heidaras Alijevas. Praėjusią savaitę jis pareiškė žurnalistams, kad šis šalies teismo institucijų žingsnis yra visiškai įmanomas, jeigu teisme bus laikomasi visų proceso formalumų.
Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas, Azerbaidžano prokuratūros nuomone, kaltas dėl kruvinų įvykių Baku. Kaip žinoma, 1990 metų sausį operacijoje "Smūgis" dalyvavo 20 tūkst. SSRS armijos ir vidaus kariuomenės kareivių, specialiosios paskirties padaliniai "Alfa" ir SSRS KGB diversijų grupė "A".
Oficialiais duomenimis, "per konstitucinės tvarkos įvedimą" žuvo 134 gyventojai, 700 buvo sužeisti, 12 žmonių dingo be žinios.
Tuo tarpu M. Gorbačiovas interviu agentūrai "Interfax" pažymėjo, kad kariuomenės įvedimas į šalį buvo "pateisinamas ir būtinas".
"Dar iki kariuomenės įvedimo buvo paralyžiuota respublikos Aukščiausiosios Tarybos, kitų politikos ir valstybės institucijų veikla. Keliasdešimt žmonių tapo ekstremistų siautėjimo aukomis, ir kai kuriuose rajonuose jėga buvo nuversta valdžia, buvo sugriauta apie 200 km valstybės sienos. Siekiant sustabdyti įstatymų nepaisymą, pogromus bei griovimus ir buvo įvesta nepaprastoji padėtis", - pažymėjo M. Gorbačiovas.
Jo nuomone, nors 1990 metų sausio įvykiai buvo tragiški, "bet veiksmai, kurių buvo imtasi, užkirto kelią dar pavojingesniam padėties pablogėjimui".
M. Gorbačiovas mano, jog Azerbaidžano valdžios žingsnis, dabar, praėjus 13 metų, kelti atsakomybės už įvykius Baku klausimą, yra "dėmesį nukreipiantis manevras" likus pusei metų iki šalies prezidento rinkimų.
"Žinoma, kad Azerbaidžano opozicija reiškia savo nuomonę apie prezidento (Heidaro Alijevo) veiklos rezultatus, vis garsiau pateikia jam neparankių klausimų. Štai ir prireikė tokio dėmesį nukreipiančio manevro", - sakė buvęs SSRS vadovas.
"Interfax"-BNS
