Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Che ruskiu valdomi ir esame , o ko cia stebetis jeigu pats adamsas , tais "gerais" laikais labai mielai kasmet vazinedavo i Maskva su raportais.Ir cia net kklausimo nekyla kodel UIspaskis dave 1,2 milijono kad isrinktu adamsa Lietuveles prezidentu .
A.Baskas teisus.
VADAVIMASIS IŠ UŽSIENIO KAPITALO DIKTATŪROS
Antanas Baskas
Vieniems partijų skaičius lygus partijų pavadinimų skaičiui.
Kiti partijomis skaito tik tas, kurių sąrašiniai gauna vietas Seime.
Tokioms partijoms valdžia skiria pagrindinai nepartinių piliečių milijonus litų.
Nepasitikiu valdžiusiomis ir valdančiomis partijoms, bet joms be mano sutikimo skiriami iš manęs mokesčiais surinkti pinigai.
Tikrasis partijos veidas pasimato, kai ji būna valdančioje koalicijoje.
Tas veidas matosi ir pagal tai, kokią dalį jos pinigų sudaro atitinkamų rėmėjų sumos. Šių sumų dalis irgi mano, nes jos įtrauktos į kainą, kurią sumokejau pirkdamas prekę ar paslaugą.
Deja, visų valdžiusių partijų pasekmės rodo, kad jos visos atstovavo stambiam kapitalui. Vadinasi, Lietuva per pastaruosius keliolika metų teturėjo vieną valdančią partiją skirtingais pavadinimais.
Dar didesnė nelaimė, kad didžioji šio kapitalo dalis yra užsienio valstybių įtakoje. Šiai įtakai įsigalėti leido visos valdančios partijos, parduodams užsieniečiams Lietuvos turtą, partijų, rinkimų ir kitais įstatymais leisdamos užsienio įtakojamam kapitalui vairuoti partijas.
Vaduojamasi iš stambaus kapitako diktatūros įstatymais, kuriais leidžiama partijas finansuoti tik valstybės piliečiams ir sumomis nedidesnėmis negu dešimtadalis partijos biudžeto. Pilietis pats pasirenka, kuriai partijai skirti savo pinigus, o institucijos tikrina, ar tai jo pinigai pagal jų kilmę.
Žemiau patekiu 1996 m. mano kalbas Seime, papyldytas 2007 m. pastabomis, kurios rodo valdžiusių prieš dešmtmetį ir dabar partijų bendrumą, besiskiriančių pavadinimais ir kalbomis, bet nesiskiriančių politika pagrindiniais klausimais. Tai neprarado svarbos ir dabar, nes vis dar neturėjome valdančios politinės partijos, kurios vykdyta politika neprasilenktų su daugeliu Konstitucijos nuostatų, tame tarpe: valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei; valstybė riboja informacijos skleidimą, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei, orumui, dorovei; valstybė už šmeižtą ir dezinformaciją baudžia kaip už nusikalstamą veiklą.
Deja, labai dažnai pareigūnų veiksmai ar aplaidumas pažeidžia Konstituciją.
Tai akivaizdu ir Pociūno atveju.
Perkėlus Lietuvos partijų finansavimo, kontrolės, Seimo, Prezidento rinkimų praktiką į bet kurią valstybę, ją užvaldytų užsienio kapitalas. Tokiu atveju Izraelį valdytų arabų kapitalas. Jis įtakotų ir JAV valdžią. Todėl Adamkus nuėmė Junoką, kai tas Pakso padrasintas pradėjo tikrinti partijų buhalterijas ir paiškėjo seimūnai kyšininkai, numaldę skandalą bėgimu iš Seimo.
Antanas Baskas
Vieniems partijų skaičius lygus partijų pavadinimų skaičiui.
Kiti partijomis skaito tik tas, kurių sąrašiniai gauna vietas Seime.
Tokioms partijoms valdžia skiria pagrindinai nepartinių piliečių milijonus litų.
Nepasitikiu valdžiusiomis ir valdančiomis partijoms, bet joms be mano sutikimo skiriami iš manęs mokesčiais surinkti pinigai.
Tikrasis partijos veidas pasimato, kai ji būna valdančioje koalicijoje.
Tas veidas matosi ir pagal tai, kokią dalį jos pinigų sudaro atitinkamų rėmėjų sumos. Šių sumų dalis irgi mano, nes jos įtrauktos į kainą, kurią sumokejau pirkdamas prekę ar paslaugą.
Deja, visų valdžiusių partijų pasekmės rodo, kad jos visos atstovavo stambiam kapitalui. Vadinasi, Lietuva per pastaruosius keliolika metų teturėjo vieną valdančią partiją skirtingais pavadinimais.
Dar didesnė nelaimė, kad didžioji šio kapitalo dalis yra užsienio valstybių įtakoje. Šiai įtakai įsigalėti leido visos valdančios partijos, parduodams užsieniečiams Lietuvos turtą, partijų, rinkimų ir kitais įstatymais leisdamos užsienio įtakojamam kapitalui vairuoti partijas.
Vaduojamasi iš stambaus kapitako diktatūros įstatymais, kuriais leidžiama partijas finansuoti tik valstybės piliečiams ir sumomis nedidesnėmis negu dešimtadalis partijos biudžeto. Pilietis pats pasirenka, kuriai partijai skirti savo pinigus, o institucijos tikrina, ar tai jo pinigai pagal jų kilmę.
Žemiau patekiu 1996 m. mano kalbas Seime, papyldytas 2007 m. pastabomis, kurios rodo valdžiusių prieš dešmtmetį ir dabar partijų bendrumą, besiskiriančių pavadinimais ir kalbomis, bet nesiskiriančių politika pagrindiniais klausimais. Tai neprarado svarbos ir dabar, nes vis dar neturėjome valdančios politinės partijos, kurios vykdyta politika neprasilenktų su daugeliu Konstitucijos nuostatų, tame tarpe: valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei; valstybė riboja informacijos skleidimą, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei, orumui, dorovei; valstybė už šmeižtą ir dezinformaciją baudžia kaip už nusikalstamą veiklą.
Deja, labai dažnai pareigūnų veiksmai ar aplaidumas pažeidžia Konstituciją.
Tai akivaizdu ir Pociūno atveju.
Perkėlus Lietuvos partijų finansavimo, kontrolės, Seimo, Prezidento rinkimų praktiką į bet kurią valstybę, ją užvaldytų užsienio kapitalas. Tokiu atveju Izraelį valdytų arabų kapitalas. Jis įtakotų ir JAV valdžią. Todėl Adamkus nuėmė Junoką, kai tas Pakso padrasintas pradėjo tikrinti partijų buhalterijas ir paiškėjo seimūnai kyšininkai, numaldę skandalą bėgimu iš Seimo.
REKLAMA
REKLAMA
Tomas Dapkus: Jie turi ką slėpti