sodybos

Nors iki Naujųjų nakties dar daugiau nei du mėnesiai, žmonės jau graibsto sodybas ir sales naujųjų sutikimui. Nemažai kaimo turizmo sodybų naujųjų nakčiai jau užsakytos. Tiesa, ir kainos šiemet didesnės, vietos šventei brango maždaug dešimtadaliu. Panašiai tiek brango ir viešbučiai su šventinėmis programomis. Šalies kurortuose ištaigingos vakarienės restorane, šventinė programa su garsiais atlikėjais ir nakvynė prabangiame viešbutyje porai gali atsieiti ir apie tūkstantį eurų.

Nors Naujieji metai už mažiau nei trijų mėnesių, gyventojai jau ieško vietos šventei. Socialiniuose tinkluose daugėja užklausų dėl sodybų, namelių nuomos Naujiesiems. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė tvirtina, kad šiemet norintiems pasitikti kitus metus sodyboje gali tekti pakloti ir 3 tūkst. eurų už parą. Įvairiose socialinių tinklų grupėse, kur žmonės ieško sodybų savo šventėms, jau dabar pastebima, kad lietuviai domisi, ieško, kur atšvęsti Naujuosius metus. „PrieEžero.

Prie sodybų vis dažniau išvystamos išrikiuotos pintinės ir dėžės su sodo ir daržo gėrybėmis. Pūpso obuoliai, kriaušės, cukinijos ar moliūgai. Gyventojai dažnai derliaus pertekliumi dalijasi nemokamai ir džiaugiasi, kad gamtos dovanotos gėrybės neprapuola. Raudondvarietė Danutė renka gražesnius obuolius, o už akimirkos jau rikiuoja pakelėj pastatytoje dėžėje. Jais vaišintis nemokamai kviečia visus skubančius pro šalį.

Joninių savaitgalį Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai rajone esančiose sodybose rado daugiau nei dvi dešimtis draudžiamų įrankių ir 18 litrų, kaip manoma, naminės degtinės. Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad asmuo, sodyboje Drevernoje laikė keturis statomus tinklus, tris tinklinius ekranus bei du didesnio išmatavimo bučiukus.

Seimas leido gyventojams, jau pradėjusiems arba iki šių metų liepos pradėsiantiems statyti ūkininko sodybas pagal ankstesnius, liberalesnius reikalavimus, ir toliau vadovautis sena tvarka.  Už tai numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 113 Seimo nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.

Šalies gyventojams, jau pradėjusiems arba iki šių metų liepos pradėsiantiems ūkininko sodybų statybas pagal ankstesnius liberalesnius reikalavimus, siūloma leisti ir toliau vadovautis sena tvarka.   Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokiai parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narių inicijuotai Ūkininko ūkio įstatymo pataisai. Už balsavo 94 Seimo nariai, prieš nebuvo, o penki susilaikė. Galutinis balsavimas vyks kitą savaitę.

Kaip ir kiekvieną pavasarį atšilus orui, gyventojai ėmė ieškoti sodybų ir namų. Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai skaičiuoja, kad pirkėjai negaili ir 300 tūkst. eurų, ypač jeigu sodyba gražioje ir atokioje vietoje. O šalia populiarių ežerų, esančių sodybų, žmonės nori atsikratyti, nes jos tapo ne ramybės oaze, o triukšmo šaltiniu, kuris trukdo ilsėtis.

Kiekvieną vasarą išauga susidomėjimas sodybomis. Dažnas gyventojas jų ieško nebe nuomotis, bet pirkti. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendencija, kad žmonės dažniau perka nebe sodybas, bet sklypus ir stato modulinius namelius. Sodyboms gyventoja išleidžia 100–300 tūkst. eurų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Evelina pasakojo, kad dažnai su šeima mėgsta leisti laiką sodybose.

Lietuviai sparčiai graibsto vietas Naujųjų sutiktuvėms restoranuose ir sodybose. Nuo 6 patiekalų vakarienių ir prabangaus šampano purslų iki vakarėlių su gyva muzika iki paryčių. Sodybos kompanijoms gali atsieiti ir pusantro tūkstančio eurų, o vakarienė restorane – nuo 70 iki 600 eurų.

Panašu, karantinui prikausčius būti namuose, lietuviai labiau įvertino gamtą. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad miestų gyventojai ypač noriai perka turtą užmiesčiuose bei regionuose, o ir tam skiria didžiules sumas pinigų.  Kaip teigia „Capital“ NT brokerė Vilniaus regione Inga Kavaliukienė, kad tokia tendencija jau buvo matoma pirmojo karantino metu ir tęsiasi iki šiol.

Jau rytoj įsigalios dar griežtesni karantino ribojimai. Bus ribojamas keliavimas tarp savivaldybių, žmonių srautai savivaldybių viduje, uždaromos kai kurios parduotuvės, tačiau tautiečių kaip niekada gausiai sugužėjo į gatves ir prekybos centrus.  Ką apie tokius ribojimus mano ir kaip jų laikosi Lietuvos gyventojai aiškinosi TV3 televizijos laida „Karštai su tv3.lt“.  Į karantiną nusispjauti Artėjant didžiosioms metų šventės bendrapiliečiai neketina mažinti tempų.

Pirmajam karantinui pasibaigus lietuviai tiesiogine to žodžio prasme išgraibstė namus, sodybas ir sklypus. Registrų centras sako, kad kai kuriose savivaldybėse namų ir sklypų paklausa išaugo net keliais kartais, o nekilnojamojo turto ekspertai sako tokios vasaros nematę jau seniai – lietuviai pirko viską iš eilės. Spėjama, kad sodybas lietuviai įsigijo dėl karantino. Lietuvoje stipriai išaugo susidomėjimas sodybomis, namais ir sklypais, teigia Registrų centras.

Karantino metu išaugęs susidomėjimas sodybomis ir sodais vis dar tęsiasi. Žmonės domisi, ieško ir perka sodybas ar nedidelius namelius sodų bendrijose. Pasak nekilnojamo turto (NT) brokerių pagrindiniai kriterijai, kuriais pirkėjai remiasi, yra vieta ir kaina. O ši gali siekti – nuo 5 tūkst. eurų už sodybą. NT brokeris Ignas Zabarauskas teigia, kad dar karantino metu, nuo balandžio mėnesio pradėjo augti sodybų ar sodo namelių pardavimų skelbimų peržiūros.

Seime skinasi kelią idėja uždrausti rinkti riešutus, grybus ar uogas privačioje žemėje, arčiau kaip 100 metrų nuo sodybų, nebent sklypo savininkas sutiktų.     Seimas antradienį svarstydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas pritarė tokiam „valstiečio“ Viktoro Rinkevičiaus siūlymui.  V. Rinkevičiaus teigimu, reikia gerbti Konstituciją, kur parašyta, kad nuosavybė neliečiama.

Tvyrant nežinomybei dėl atsotogų svetur ir koronaviruso pandemijos baigties Lietuvos kaimo turizmo sodybos trina rankomis. Sodybų šeimininkai sako, kad lietuvių įpročiai pasikeitė, vietas sodybose jie rezervuoja ilgesniam laikui ir netgi ieško būdų, kaip pailsėti kuo nuošaliau. Tarkim, net salose. Tuo metu ištuštėję viešbučiai ruošiasi atverti duris, bet lankytojus pasitiks visiškai su naujomis taisyklėmis. Vilniaus rajone esančios sodybos šeimininkė Jūratė vasaros sezono laukia su nerimu.

Viešbučiai, svečių namai, moteliai bei kaimo turizmo sodybos turės riboti svečių ir personalo srautus bei tarp žmonių išlaikyti daugiau nei 1 metro atstumą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerija taip pat rekomenduoja, kad klientai atsiskaitytų ne grynaisiais, jie galėtų dezinfekuoti rankas, be to, jie turi būti informuojami apie apsaugos priemones bei reikalavimus bendro naudojimo vietose.

Nuosava sodyba, o jei dar ir ant ežero kranto – tikra lietuvio svajonė. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi, kad sodybas parduoti darosi vis sunkiau net ir ežeringuose bei vaizdinguose kraštuose. „Inreal“ duomenimis, aplink Uteną, Molėtus, Ignaliną, Zarasus šiuo metu parduodama apie 270 sodybų, o per šiuos metus nupirkta tik apie 50. Sodybą šiame krašte pavyksta parduoti per 1– 2 metus.

Ketvirtadienio naktį per gaisrą Prienų rajone sudegė viena sodyba, nukentėjo kita. Įtariamas padegimas. Vidurnaktį Kauno ugniagesiai gavo pranešimą, kad Balbieriškio seniūnijoje, Žiūronių kaime, dega namas. Ugniagesiams atvykus į vietą, atvira liepsna degė keli 200 metrų vienas nuo kito esantys pastatai. Liepsnojo dviejose gretimose sodybose vienam savininkui priklausantys pastatai, pranešė Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Savaitgaliai ir atostogos gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perkamos sodybos, vasarnamiai, sodo nameliai arba butai pajūryje, vadinamieji antrieji namai. Minėtą priežastį nurodė 44 proc. antrus namus turinčių lietuvių. Kas penktas apklausos dalyvis tokius objektus pirko kaip investiciją į ateitį, t. y. nuomai arba pardavimui. Kiek daugiau nei trečdalis – 34 proc.

Sausio 25-ąją apie 22 val. Pakruojo rajone, Draudelių kaime, vakaro tylą sutrikdė pradėję aidėti metalo trenksmai. Išgirdę šiuos garsus gatve ėję trys kaimo gyventojai nutarė pasmalsauti, kas tokioje vėlumoje darbuojasi negyvenamoje sodyboje. Vyrai įtarė, kad greičiausiai čia bus vagys. Ir jų spėlionės pasitvirtino: vyrams priėjus arčiau, iš sodybos kiemo išbėgo trys vaikinai. Pastabūs draudeliečiai dar bandė vytis sprunkančius ilgapirščius, bet šie buvo greitesni ir pabėgo.

Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiandien gyvenimas prie Neries labai pasikeitęs, senuosius gyventojus sparčiai keičia nauji, ne tiek daug liko ir trobų, sako Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė. „Buvo didžiulis Bielazariškių kaimas, bet dabar ten tik vieną vietinį žmogų žinau, visi kiti – naujakuriai. Daržų prie savo namų jau beveik niekas nebeturi, tik vasarotojai čia atvažiuoja praleisti laiko“, – pastebi ji.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono kriminalinės policijos pareigūnams tiriant vagystę iš Šiaulių rajono negyvenamos sodybos, buvo atskleistos dar dvi vagystės.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujineų tarnyba, LRT.lt Prieš 55-erius metus, pastačius Kauno hidroelektrinę, atsirado Kauno marios. Jų vietoje gyvenę žmonės sako, priverstinis išsikraustymas iš namų buvęs labai skausmingas. Specialistai sako, hidroelektrinės statybos buvo neišvengiamos, nes norėta Kauną apsaugoti nuo potvynių. Samylų įlankoje susirinkę užlieto Nemuno slėnio gyventojai, save vadinantys „dugniečiais“, su skausmu prisimena metus, kai turėjo palikti savo sodybas.

Privačių tvenkinių ir kūdrų savininkai nerimauja, kad dėl reikalavimo netverti pakračių gali nukentėti jų saugumas: nuėmus tvoras į jų sklypus patekti galės bet kas norintis, rašo „Lietuvos žinios“. „Suprantu, kad turi būti prieinamos upės ir ežerai. Bet mes turime dalį tvenkinio, mokame už ją mokestį. Esame verčiami išardyti tvoras ir žiūrėti, kaip kiti trypia ir šiukšlina mūsų rankomis išpuoselėtą pakrantę, o paskui dar ir surinkti poilsiautojų išmėtytas šiukšles.

Regina MUSNECKIENĖ Artėja Naujieji metai. Dangų išmargins raketos. Pakelėse orą terš deginamų padangų dūmai. Daugelis šį šurmulį tapatina su smagia švente. Tačiau ramesnių ir harmoningesnių švenčių šalininkai su baime laukia nakties, kuri primena karą. Ypač neramu šalia kaimo turizmo sodybų, kurios faktiškai virtusios pobūvių salėmis, gyvenantiems žmonėms. Kai kurie, neapsikentę triukšmo, kreipiasi į teismus. Kelmės rajono savivaldybei pateikta peticija.

Štai kaip turi atrodyti vėlyvas ruduo. Žvalgomės ir esame įsitikinę, kad šiemet jis yra puikus – toks, kokį galima tik įsivaizduoti. Sakysite, trūksta saulės? Tačiau lapkričio pabaigoje ji visada būna lyg reta viešnia. Gamta savo vaikus ruošia ilgam poilsiui, tad perėjimas į ramybės būseną nuo to ir pradedamas – trumpinant dieną. Kalendorius rudeniui skiria dar dešimt dienų. Kiek ruduo truks iš tikrųjų, prognozuoti ar spėlioti sunku. Ir ar verta? Prieš keletą dienų išvydome pirmąjį sniegelį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas lapkričio 19 dieną baigė nagrinėti baudžiamąją bylą ir 45 metų Panevėžio rajono gyventoją E. T. pripažino kaltu dėl vagysčių ir svetimo turto sugadinimo. Svetimas sodybas apvogęs vyras privalės per devynis mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Jei jis nevykdys teismo skirtų įpareigojimų – neteks laisvės dvejiems metams.

Gyventojams įsigyjant ar rekonstruojant vis daugiau sodybų ir vasarnamių pastebimas brangesnių sodybų draudimo augimas, pagal savo turimus duomenis skaičiuoja didžiausia šalies draudikė „Lietuvos draudimas“. Sodybų ir vasarnamių draudimas populiarėja kasmet, šiemet pirmąjį pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Lietuvos draudimo“ sodybų draudimo apimtys ūgtelėjo 15 procentų. Šį augimą didžiąja dalimi lėmė tai, kad apdraudžiama vis daugiau brangesnių sodybų.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) sezono atidarymo šventėje trečiadienį Lazdijų rajone ne tik kalbėta apie naujo sezono viltis, bet ir diskutuota klausimais, kurių nepavyksta išspręsti jau ne vienerius metus. „Vis tenka grįžti prie jau anksčiau gvildentų temų. Iki šiol galioja sudėtingos taisyklės kaimo turizmo sodybų šeimininkams, norintiems sodybose vaišinti poilsiautojus pačių gamintu maistu.

Įsibėgėjus pavasariui susidomėjimas sodybomis Lietuvoje išauga. Brangiausiai šiuo metu parduodamos sodybos pajūrio kurortuose – Palangoje ir Šventojoje. Ten vidutinė kaina siekia 343 tūkst. litų. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt. „Už vieną sodybą Palangoje ar Šventojoje galima įsigyti 17 sodybų Pakruojo rajone arba dvi Vilniaus rajone.

Į sodą, esantį Rinkūnų kaime, atvažiavusi moteris pamatė, kad sulaužytas namelio rėmas. Įėjus į vidų šeimininkė rado visus daiktus išvartytus, tačiau pasigedo tik benzininio trimerio, kurio vertė siekia 500 litų. Pagirių kaimo sodybos šeimininkė rado praviras duris, o viduje išdaužytus indus, išvartytus baldus. Moteris pasigedo mašininio televizoriaus, DVD grotuvo, akumuliatoriaus, akumuliatorinio gręžtuvo ir elektrinio grandininio pjūklo. Padaryta žala tikslinama.

Nors sniegas dar nenutirpo, sujudo sodybų pirkėjai. Norintiesiems įsigyti jaukią priebėgą nuo didmiesčio šurmulio, vasaris itin tinkamas laikas naudingiems sandoriams, nuoseklioms deryboms. Pagrindiniai kriterijai renkantis sodybą išlieka nedidelis atstumas (apie 50 km) nuo didžiųjų miestų, patogus susisiekimas, šalia esantis miškas, parkas, ežeras ar kitoks vandens telkinys, pastatų būklė. Sodybų kainos svyruoja nuo 100 iki 1 mln. litų.

Buvę sodybų savininkai ir jų įpėdiniai galės atstatyti savo buvusias sodybas miško žemėje. Tai nutarė Seimas, antradienį priėmęs Miškų įstatymo pataisas. Priimtu dokumentu nutarta leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Neseniai pasibaigęs kompanijos „Eternit Baltic“ ir „Valstiečių laikraščio“ organizuotas konkursas „Gražiausia Eternit sodyba 2012“ buvo puiki galimybė pasigrožėti lietuviškomis sodybomis, susipažinti su įdomiais statybų sprendimais ir pasidalyti teigiama kūrybine energija. Nustebino dalyvių gausa UAB „Eternit Baltic“ direktorius Gediminas Vaitkevičius po sėkmingo pirmo konkurso kitais metais ketina tęsti šią iniciatyvą. „Klysta manantieji, kad verslininkai siekia tik pelno.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio, buvo įsiklausyta į piliečių prašymus ir priimtas žmonėms palankus sprendimas. "Pritarėme Peticijų komisijos siūlymui teikti Seimui Miškų įstatymo pataisą ir dar kartą svarstyti galimybę miškuose esančiose teritorijose atkurti buvusias sodybas paveldėtojams ten, kur jos buvo", - sakė komiteto pirmininkas.

Penktadienio vakarą vagys apšvarino dvi sodybas Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijoje. Anot Policijos departamento pranešimo, 43 metų R. B., atvykęs į savo sodybą, pastebėjo, kad praviros ūkinio pastato durys, pavogti benzininis pjūklas, krūmapjovė, keturi automobilių lengvo lydinio ratai su padangomis, 8 maišai po 35 kg cemento, 50 litrų dyzelinio kuro su dviem metalinėm po 20 litrų talpos ir viena plastmasine 10 litrų talpos talpomis, automobilinis CD grotuvas, metalinis karutis.

Šalies savivaldybės savo nuožiūra gali organizuoti įvairias rinkliavas. Net nepažeisdamos įstatymų jos puikiai naudojasi šia galimybe ir taip papildo savo biudžetus. Neseniai Vilniaus rajono sodininkai apsidžiaugė, kad nereikės savivaldybei mokėti drakoniškų mokesčių už bendro naudojimo žemę. Ilgai trukusi kova sulaukė rezultatų. Tačiau netrukus atsirado nauja sodininkų kišenes tuštinanti rinkliava.

Gyventojai vis labiau domisi galimybe apdrausti sodybas ir sodo namelius - per 2011 m. gyventojai jų apdraudė 5 proc. daugiau. Tokią tendenciją rodo AB „Lietuvos draudimas“ duomenys. Bendrovės Gyventojų turto draudimo vadovo Andriaus Gimbicko teigimu, sodybų ir sodo namelių draudimas turi didelį potencialą augti ir tas augimas jau prasidėjo. „Šiuo metu vis dar neapdrausta didžioji dalis - 96 proc. turimų sodo namelių ir 73 proc.

Vasarą pasiilsėti į gamtą traukia ne vienas lietuvis. Kaip verslininkai, užsiimantys kaimo turizmu, vilioja poilsiautojus rinktis jų paslaugas, „Balsas.lt Savaitė“ kalbino Kaimo turizmo asociacijos prezidentą Liną Žabaliūną. – Kaip šiuo metu gyvena dauguma kaimo turizmo verslininkų? Šiuo metu yra pats sezono įkarštis, todėl sudėtinga būtų vienareikšmiškai įvardinti, kokia yra situacija. Iš esmės ji per daug nesiskiria nuo praėjusių metų.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad atšilus orams padidėja susidomėjimas lietuviškomis sodybomis. Šiuo metu jų vidutinė kaina Lietuvoje siekia 130 tūkst. litų, o už brangiausiai parduodamas prašoma beveik 3 mln. litų. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, balandžio mėnesį išanalizavęs beveik 1,4 tūkst. Lietuvoje parduodamų sodybų skelbimų.

Pamaryje kilo nemažas potvynis. Apsemti kai kurie vietinės reikšmės keliai, taip pat potvynis jau siekia sodybas. Kaip pranešė TV3, potvynis šias vietoves užklupo žiemą dėl gan šilto oro. Vanduo upėse vienur kyla, kitur slūgsta. Grėsmingiausia situacija yra Minijoje ties Priekulės miesteliu, čia upė jau pasiekė kritinę ribą. Kai kuriose Šilutės rajono vietose vanduo siekia gyventojų sodybas. Ties Priekule yra apsemtas ilgas kelio ruožas, vanduo kai kur siekia 17 cm.

Polinkis paskutinę minutę ieškoti vietos švęsti ar atostogauti gerokai iššluoja lietuvių kišenes. Patys nuomos paslaugų pajūryje ar prie ežerų teikėjai pripažįsta, kad žmogus, ieškantis vietos apsistoti paskutinę minutę, – linkęs sumokėti daugiau. Specializuotų šventinių tinklalapių lankomumas prieš šventes taip pat gerokai išauga. Verslininkai neslepia, kad dėl to patys vengia išankstinių susitarimų – bijo prašauti pro šalį ir užsidirbti mažiau nei galėtų.

XXI amžiuje Lietuvoje tikimasi baigti šalies elektrifikavimą. Mat dar ne viena sodyba lig šiol gyvena balanos gadynėje, praneša LTV „Panorama“. Varėnos rajone, Dargužių kaime gyvenantis Jonas Jakaitis sako išbandęs viską, kad jo sodyboje vakarais būtų šviesiau. „Iš pradžių žibalinės lempos buvo, bet smirdi labai. Kai uždegi, žibalas smirdi visur, kvėpuot neįmanoma. Paskui žvakelės ar prožektoriai būdavo. Paskui kilo idėja pasidaryti hidrojėgainę ir vėjo jėgainę.

Finansų ministerijos siūlymas nuo 2012 m. nebeišduoti verslo liudijimų kaimo turizmo paslaugoms teikti yra nepriimtinas ir dalį kaimo turizmo sodybų sužlugdysiantis sumanymas. Įregistravę individualią veiklą kaimo turizmo sodybų savininkai turėtų mokėti dvigubai didesnius mokesčius nei iki šiol. „Ministerija kaip alternatyvą verslo liudijimams siūlo registruoti individualią veiklą pagal pažymą.

Tuš­tė­jant so­dy­boms, nai­ki­na­mi kai­mai, ka­dai­se gar­sė­ję sa­vo gy­ven­to­jais ir le­gen­do­mis. Kai ku­rie, pa­va­din­ti ne­įpras­tais ar net­gi keis­tais var­dais, mirš­ta kar­tu su se­no­liais. Dū­la se­no­sios pir­kios kai­muo­se – joms ne­be­lie­ka vie­tos tarp mo­der­nių va­sar­na­mių, į ku­riuos sku­ba nuo šur­mu­lio bė­gan­tys mies­tie­čiai. Net 76 kai­mai yra Del­tu­vos se­niū­ni­jo­je.

Atėjus šiltajam metų sezonui, prasidėjus geresniems orams, nemaža dalis miestiečių nori ištrūkti iš miesto ir laisvą laiką, savaitgalius ar atostogas leisti gamtos prieglobstyje. Todėl pasidaro aktualu užmiestyje turėti sodybą ar namuką, kuriame būtų galima pasislėpti nuo miesto šurmulio. Nekilnojamojo turto skelbimų kainų statistika rodo, kad nebūtina turėti didelės pinigų sumos, norint išsirinkti tinkamą sodybą.