Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) sezono atidarymo šventėje trečiadienį Lazdijų rajone ne tik kalbėta apie naujo sezono viltis, bet ir diskutuota klausimais, kurių nepavyksta išspręsti jau ne vienerius metus.
„Vis tenka grįžti prie jau anksčiau gvildentų temų. Iki šiol galioja sudėtingos taisyklės kaimo turizmo sodybų šeimininkams, norintiems sodybose vaišinti poilsiautojus pačių gamintu maistu. Dabar tam būtina įrengti brangią restorano tipo virtuvę ir gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą su visais higienos leidimais.
Siekiame, kad poilsiautojams pasiūlyti košės ar blynų taptų paprasčiau, nes didžioji dalis poilsiautojų pageidauja pusryčių ir sunkiai suvokia, kodėl tai yra taip sudėtinga“, – sakė LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas.
Nors daugelyje ES šalių naminė degtinė legalizuota, jos gamyba reglamentuota įstatymais, priežiūrą atlieka valstybinės ir visuomeninės organizacijos, Lietuvoje tai dar nėra padaryta.
„Mes nesiekiame naminukę legalizuoti, bet norėtume ją bent civilizuoti. Viena paskutinių Europoje pernai naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose reglamentavo Latvija. Istoriniai tyrimai įrodo, kad naminė ruginė degtinė yra lietuvių tautos kulinarinis paveldas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atlikta analizė įrodo, kad naminės degtinės gamyba kaimo turizmo sodybose alkoholio vartojimo nepadidintų, o šalies biudžetą tik papildytų.
Mūsų noras yra įteisinti, kad naminukę degustacijai nedideliais kiekiais galėtų gaminti tik ūkininkas, vystantis kaimo turizmą ir esantis sertifikuotas tautinio paveldo puoselėtojas. Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymas yra užstrigęs Seime, bet viliamės, jog šis klausimas artimiausiu metu bus svarstomas“, – sakė L. Žabaliūnas.
Paslaugų reklamai ir poilsiautojų aptarnavimo kokybei vis didesnį dėmesį skirianti LKTA šiemet atliko tyrimą Lietuvos ir užsienio specializuotuose viešbučių rezervavimo portaluose, kuriuose rinko lankytojų atsiliepimus, komentarus apie Lietuvos kaimo turizmo sodybas.
„Siekėme surinkti tiek teigiamus, tiek neigiamus atsiliepimus, nes poilsiautojai dažnai jų neišsako. Tyrimas parodė, kad užsieniečiai džiaugiasi svetingais šeimininkais, gražia sodybų aplinka, skaniu maistu, nedidelėmis kainomis.
Tačiau skundžiasi neasfaltuotais keliais, uodais, per mažais rankšluosčiais, negalėjimu susikalbėti angliškai, nešvariais stalo įrankiais, lėtu interneto greičiu ir net per sočiais pusryčiais. Tuo tarpu lietuviams labai svarbu aplinka, malonus šeimininkų elgesys, aptarnavimas, pirtis“, – pažymėjo L. Žabaliūnas.
LKTA atidarymo šventėje, vykusioje sodyboje „Vitrūna“, Lazdijai pristatė savo regiono kulinarinį paveldą ir amatus. Dzūkai demonstravo grikių auginimo kultūrą, grikių duonos kepimą. Prities tradicijas priminė Lietuvos pirties bičiuliai, ūkininkas iš Kėdainių pristatė midaus gamybą, „Aukštaitijos bravorai“ demonstravo alaus gaminius, veikė verslo kontaktų mugė.
Pernai kaimo turizmo sodybose apsilankė 260,7 tūkst. poilsiautojų, iš jų –beveik 9 proc. užsieniečių. 2012 m., palyginti su 2011 m., kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 3,1 proc. daugiau poilsiautojų.
Praėjusiais metai vidutinė poilsio kaimo turizmo sodyboje trukmė buvo 1,82 nakvynės (2011 m. – 1,67). Daugiausia užsieniečių atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos. Daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus (63,6 tūkst., arba 24,4 proc.), Kauno (45,7 tūkst., arba 17,5 proc.) ir Alytaus (41,8 tūkst., arba 16 proc.) apskritys. Vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam asmeniui apskrityse svyravo nuo 31 iki 50 litų. Lietuvos gyventojas už nakvynę kaimo turizmo sodyboje vidutiniškai mokėjo 38 litus, užsienietis – 58 litus. Populiariausi mėnesiai ilsėtis kaimo turizmo sodybose buvo liepa ir rugpjūtis.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti daugelį kaimo turizmo paslaugas teikiančių sodybų šeimininkų. Asociacija, kuri įkurta 1997 metais, šiuo metu vienija 411 narius. Asociacijos būstinė yra Kaune.
