socialiniai tinklai

Didžiosios Britanijos sostinė Londonas buvo ne kartą įvardintas kaip vienas iš labiausiai fotografuojamų ir labiausiai turistų lankomų pasaulio miestų. Tad visai nestebina tai, kad Londonas neseniai buvo pripažintas pasauline „selfių“, arba kaip kalbininkai sako „asmenukių“, sostine, skelbia šalies spauda. Portalas „Suggestme.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ar galite gauti paskolą, prieš ją suteikiant ateityje bus galima patikrinti ne tik pagal kredito istoriją. Sukurta platforma, kuri matuoja socialinių tinklų įtaką gyventojų mokumui. Lietuvoje tai kol kas žaidimas, bet, pvz., Amerikoje, tai jau veikia praktiškai. Anksčiau ar išduoti paskolą, ar ne, bankininkai spręsdavo patikrinę jūsų kredito istoriją, Amerikoje jau matuojamas ir socialinių tinklų reitingas.

Kreditų biuras „Creditinfo“ pranešė sukūręs reitingą, kuris gyventojų nemokumo riziką prognozuoja pagal duomenis socialiniuose tinkluose. „Socialiniai tinklai gali papildyti klasikinį mokumo vertinimą, kuris atspindi finansinę ir ekonominę kliento pusę - jo kredito istoriją, pajamas, šeimyninę padėtį, kitą informaciją. Šie požymiai yra labai svarbūs vertinant kliento mokumą. Tačiau tai ne viską pasako apie kliento asmeninę pusę.

Ekspertai, dalyvavę Rygoje vykusiame „Adventus.lv“ surengtame tarptautiniame seminare „Klientų aptarnavimo srities naujovės“, pabrėžė, kad inovatyvių sprendimų naudojimas kontaktų centrų arba klientų aptarnavimo tarnybų veikloje yra viena iš pagrindinių veiksmingo organizacijų ir klientų bendravimo sąlygų. Ekspertai taip pat prognozuoja, kad ateityje vaizdo ryšio (video įrašų ir interneto online) vaidmuo šioje srityje tik didės, o visi komunikacijos kanalai bus sujungti į vieną IT platformą.

Socialiniai tinklai vis dažniau tampa „laiko vagimis“, kurie nusineša ne tik laisvalaikį, bet ir darbo valandas. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai lietuvis socialiniuose tinkluose darbo metu per dieną praleidžia apie 34 minutes, o yra ir praleidžiančių daugiau nei 2 valandas. Personalo vadybos specialistai teigia, kad dažniausia toks darbuotojų elgesys yra nepasitenkinimo darbu rezultatas.

Aktorė Amanda Seyfried atskleidė savo aistrą. Jauna moteris prisipažino mėgstanti skaityti, ką žmonės kalba apie ją socialiniuose tinkluose.  Filmo „Laiškai Džiuljetai“ žvaigždė žurnalui „Elle“ sakė, kad dažnai įveda savo vardą paieškos lauke „Twitter“. „Noriu paskaityti ir pamatyti, ką internete žmonės paviešino apie mane. Pavyzdžiui, jei pamatę mane gatvėje ir nugirdę mano pokalbį, jie mane nufotografuoja. Žinau, neturėčiau tuo domėtis, tačiau smalsumas mane nugali“, – sakė Seyfried.

Artėjant prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, jų dalyviai raginami nepažeisti asmens privatumo, ypač agituojant elektroninėje erdvėje. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jau sulaukė dviejų gyventojų skundų dėl galimų pažeidimų agituojant elektroniniais laiškais. Šie skundai dar tiriami. Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė pabrėžė, kad tiek elektroninio pašto adresas, tiek profilis socialiniame tinklalapyje yra privatus duomuo.

Pirkėjų, perkančių prekes planšetiniais kompiuteriais arba mobiliaisiais telefonais, daugėja. 2012 metais taip pirko atitinkamai 28 proc. ir 30 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė (55 proc.) pirkėjų internetu teigia, kad jie perka internetu dėl žemesnių kainų nei siūlomos parduotuvėse. „PwC“ apklausos ataskaita „Mažmeninė prekyba: vartotojų poreikiai kuria naują mažmeninės prekybos modelį“ (angl.

Edinburgo universiteto (Škotija) mokslininkai atliko eksperimentą, atskleidusį, kad interneto socialiniai tinklai neigiamai veikia žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir savarankiškai priimti sprendimus, pranešė dailymail.co.uk. Šio tyrimo metu mokslininkai nagrinėjo savanorių eksperimento dalyvių sugebėjimą spręsti matematikos užduotis savarankiškai ir grupėje.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos ir pažinčių svetainių lankomumo duomenys rodo, kad jau po 20 metų būsimieji sutuoktiniai dažniausiai susipažins ne asmeniškai susitikę akis į akį, o susikirtus jų keliams internete. Sociologų apklausos rodo, kad jau dabar apie 20 proc. būsimųjų jaunavedžių Didžiojoje Britanijoje susipažįsta internete, ir šis skaičius kasmet vis didėja, skelbia dailymail.co.uk.

 Socialiniai tinklai šiuo metu yra vienas iš geriausių būdų priartėti prie mylimo sportininko, išreiški palaikymą jam, sužinoti naujienas apie jį. Pateikiame 20 viso pasaulio sportininkų, kurie yra populiariausi „Facebook“ socialiniame tinkle.

Naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad tarp britų jaunimo sparčiai mažėja socialinio tinklo „Facebook“ populiarumas. Taip yra todėl, kad vis daugiau tėvų jungiasi prie šio tinklo, kad galėtų stebėti savo atžalų veiklą internete, o tai riboja jaunimo laisvę. Kaip skelbia Britanijos spauda, jaunimas mano, kad „Facebook“ yra „miręs ir palaidotas“. Tai parodė aštuoniose Europos šalyse atliktas tyrimas, kurio metu tirti paauglių internetiniai įpročiai.

 2013 metais technologijų kompanijose įvyko pokyčių, tačiau jos kūrė mažai inovacijų. Vyko daug kompanijų susijungimų, taip pat didelė įmonių vadovų kaita, teigia qz.com. 2013-ųjų išradimus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Naujienų portalas pateikia detalesnes tokių rezultatų priežastis. Mobiliųjų telefonų pardavimų stagnacija 2013 metais išmanieji telefonai tapo kasdiene preke, tokia pat, kaip kažkada tapo kompiuteriai.

Leidinys „Computerworld“, remdamasis kompanijos „Augure“ atliktos apklausos rezultatais, praneša, kad iš šimto didžiausių kompanijų, esančių NASDAQ sąraše, generalinių direktorių tik 30% dalyvauja socialiniuose tinkluose. Tai susiję ne tik su laisvo laiko trūkumu arba konservatyviu mąstymu, teigia tyrimą atlikę ekspertai. Dauguma kompanijų vadovų paprasčiausiai negali daryti viešų pareiškimų, prieš tai visko nesuderinę su viešųjų ryšių ar rinkodaros skyriais.

Leidinys „Computerworld“, remdamasis kompanijos „Augure“ atliktos apklausos rezultatais, praneša, kad iš šimto didžiausių kompanijų, esančių NASDAQ sąraše, generalinių direktorių tik 30% dalyvauja socialiniuose tinkluose. Tai susiję ne tik su laisvo laiko trūkumu arba konservatyviu mąstymu, teigia tyrimą atlikę ekspertai. Dauguma kompanijų vadovų paprasčiausiai negali daryti viešų pareiškimų, prieš tai visko nesuderinę su viešųjų ryšių ar rinkodaros skyriais.

Maskvoje (Rusija) policija ieško dingusio vaiko. Įtariama, kad dvimetį galėjo pagrobti jo naujoji auklė, praneša vesti.ru. Ši istorija – daugiau nei keista. Apie mažylio dingimą policijai pranešė jo tėvas. Jis papasakojo, kad išvakarėse susipažino su moterimi, kuri pasisiūlė dirbti aukle. Beje, vaiko auklę vyras susirado internetu – socialiniame tinkle. Jis moteriai atidavė savo dokumentus ir savo vaiko dokumentus, moteris išsivedė mažylį ir nuo to laiko daugiau nebeatsiliepė.

Rusai šėlsta socialiniuose tinkluose toliau. Nuotraukose galime išvysti tikrosios Rusijos gyvenimą. Maži miesteliai vis dar turi keistus pomėgius ir aprangos stilių, vis dar vartoja daug alkoholio ir laaaabai mėgsta fotografuotis.

Maždaug 1,61 mlrd. žmonių - daugiau kaip penktadalis žmonijos - šiais metais bent kartą per mėnesį prisijungia prie socialinių tinklų, antradienį paskelbė tyrimų firma „eMarketer“. Jos atliktas tyrimas rodo, kad šis skaičius yra 14,2 proc. didesnis nei prieš metus, o 2017 metais socialiniais tinklais naudosis 2,33 mlrd. žmonių. Daugiausiai socialiniais tinklais naudojamasi Nyderlanduose (63,5 proc.), Norvegijoje (63,3 proc.) ir Švedijoje (56,4 proc.). Po jų eina Pietų Korėja (54,4 proc.

Maždaug 1,61 mlrd. žmonių - daugiau kaip penktadalis žmonijos - šiais metais bent kartą per mėnesį prisijungia prie socialinių tinklų, antradienį paskelbė tyrimų firma "eMarketer". Jos atliktas tyrimas rodo, kad šis skaičius yra 14,2 proc. didesnis nei prieš metus, o 2017 metais socialiniais tinklais naudosis 2,33 mlrd. žmonių. Daugiausiai socialiniais tinklais naudojamasi Nyderlanduose (63,5 proc.), Norvegijoje (63,3 proc.) ir Švedijoje (56,4 proc.). Po jų eina Pietų Korėja (54,4 proc.

Vadinamasis bandos dėsnis, kai minios spaudimui pasiduodantys ir savo nuomonę bei elgesį keičiantys individai susilieja su bendra mase, taip dar labiau sustiprindami kolektyvinį elgsenos ar nuomonės diktatą, kuo puikiausiai veikia ir interneto socialiniuose tinkluose, nustatė mokslininkai. Per paskutiniuosius 10 metų interneto socialiniai tinklai iš esmės pakeitė žmonių bendravimo būdus.

Šiuolaikiniai žemėlapiai mažai kuo primena popierinius savo pirmtakus, rašo BBC. Skaitmeniniai ir kupini informacijos XXI amžiaus žemėlapiai keičiasi pagal kiekvieno vartotojo individualius poreikius. Gausybė duomenų, palydovinė navigacija, išmanieji telefonai, socialiniai tinklai ir trimačio vaizdo technologija ženkliai padino žemėlapių funkcionalumą. Šiuolaikiniuose žemėlapiuose informacija keičiasi realiu laiku.

33,6 min kasdien: tiek darbo laiko vidutinis darbuotojas, turintis internetą, dirba ne darbdaviui, o bendrauja interneto svetainėse. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai, atlikę darbo laiko panaudojimo tyrimą. Per metus visiems Lietuvos darbdaviams tai kainuoja apie 70 mln. litų. 71 proc. lietuvių darbo metu tikrina asmeninį elektroninį paštą, 65 proc. skaito internetinę spaudą, o 36 proc. lindi socialiniuose tinkluose.

Anksčiau būdavo paprasčiau. Ypač dramatiškų skyrybų ir santykių nutraukimo metu žmonės galėdavo tiesiog atsisėsti prieš kaminą ir sumesti į ugnį visas nuotraukas, raštelius ir kitokius materialius bendro gyvenimo „įkalčius“. Tačiau dabar yra „Facebook“, kuris virto detaliu ir painiu dienoraščiu, milžiniška pačių įvairiausių romantiškų santykių saugykla, su kuria nėra aišku, ką daryti. Tačiau atsirado „KillSwitch“, kuris mano, kad visa tai yra didelė problema, kurią būtina išspręsti, rašoma slon.

„Twitter“ šiuo metu gali pasigirti maždaug 500 milijonų vartotojų, ir šis skaičius nuolatos auga. „Foreign Policy“ pasinaudojo analitiniais servisais „Klout“ (vertina vartotojo įtaką pagal reakciją į jo „tvitus“), „TweepsMap“ (nustato pasekėjų geografiją), „TweetPsych“ (palygina vartotojo „tvitus“ su statistiniais „tvitais“) ir „TopTweet“ (nustato populiariausius „tvirtus“) ir tokiu būdu išanalizavo aštuonių įtakingiausių pasaulio lyderių „Twitter“ paskyras.

Interneto socialiniai tinklai, mikrotinklaraščiai ir kiti socialinio pobūdžio virtualūs projektai tampa vis populiaresni tarp vyresniojo amžiaus žmonių, atskleidė JAV atliktas „Pew Research Center“ tyrimas. Jei 2006 metais tik 1 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių naudojosi socialinėmis interneto paslaugomis, tai dabar jų skaičius išaugo iki 43 proc., teigiama tyrimo išvadose. Nustatyta, kad ir jaunesnio amžiaus žmonės ėmė aktyviau naudotis socialiniais tinklais.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau rinkodaros taktikų bei kanalų, kurių prieš penkerius metus net nebuvo. Vis dažniau pasigirsta kalbų apie skaitmeninę bei internetinę rinkodarą, todėl verslo atstovai ir rinkodaros specialistai klausia savęs, ar tradicinė rinkodara dar veikia. „Eurostat“ duomenimis, 2012 metais Lietuvoje net 65 proc. vartotojų bent kartą per savaitę naudojosi internetu.

Prieš dvejus metus, kai vyko socialinių tinklų bumas, buvęs „Facebook“ inžinierius Jeffas Hammerbacheris portalui „Businessweek“ sakė, kad protingiausi jo draugai dabar galvoja, kaip padaryti, kad žmonės dažniau spaustų ant reklaminių nuorodų. Vis dėlto pastarąjį ketvirtį interneto kompanijos pritraukė tik maždaug 2 proc. rizikos kapitalo. Per dvejus metus vidutiniškai kiekvieną ketvirtį interneto kompanijos sulaukdavo maždaug 6 proc. daugiau investicijų.

 Socialinių tinklų ir tinklaraščių išpopuliarėjimas padėjo pamatus nedisciplinuotai internetinei žiniasklaidai, o tai kelia daugiau žalos, nei naudos, tikina Seanas Parkeris – pirmasis „Facebook“ prezidentas, kuris pats prisidėjo prie šio reiškinio atsiradimo, rašo „Financial Times“. S. Parkeris, vienas iš Silicio slėnio vizionierių, taip pat ragino įvesti griežtesnius privačių duomenų ir intelektualinės nuosavybės priežiūros įstatymus.

„Facebook“ dažnai keičia žmogaus individualumą. Įspūdis, kurį jūs paliekate virtualiame pasaulyje, tampa vis svarbesnis, o socialiniuose tinkluose, į kuriuos, atrodo, redukuojamas visas gyvenimas, žmonės praleidžia vis daugiau laiko, rašoma „Time“. Kai viskas susiveda į nuotraukas, statuso atnaujinimą, asmeninis žavesys ir aštrus protas tampa pastebimesnis, bet tuo pačiu į paviršių gali iškilti ir blogiausi bruožai: keistenybės pasirodys beprotystėmis arba įkyrybėmis.

Kokia yra gera verslo idėja ir kaip galima pasakyti, kad ji pranoksta savo laikmetį? Ir kodėl vienos, priimtos praeityje, keičia verslą šiandien, o kitos – ne? „The Financial Times“ specialiame leidinyje skelbia geriausias inovacijas, kurios pakeitė šiandieninio verslo veidą. Atviro išplanavimo biurai. Šiandien nevaržomos archtektūros biurai tampa miesto gyvenimo dalimi ir nebeprimena senos kabinetų sistemos.

Nežinia kur esančios ir teisėsaugos ieškomos Seimo narės, „Drąsos kelio“ partijos idėjinės lyderės Neringos Venckienės vardu internautai socialiniuose tinkluose platina kvietimus draugauti. Nuo Čikagos iki Australijos ieškomos buvusios teisėjos, tapusios parlamentare, kurios teisinę neliečiamybę Seimas panaikino 2013 metų balandžio 9 dieną, vardu neva iš Kauno elektroniniu paštu siuntinėjami kvietimai draugauti interneto socialiniuose tinkluose.

Didžiojoje Britanijoje paauglys buvo mirtinai partrenktas traukinio. Prieš tai jis spėjo pranešti vienam iš savo draugų, kad vienintelė išeitis pabėgti nuo jį kamuojančių gandų socialiniuose tinkluose – mirtis, rašoma „The Daily Mail“. Londono policijos vykdomas tyrimas parodė, kad 16-metis paauglys Ryanas Frenchas, prieš baigdamas savo gyvenimą po traukiniu, spėjo išreikšti nerimą dėl „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose cirkuliuojančių gandų apie jį ir vieną merginą.

Rinkodaros specialistai nustatė, ką žmonės veikia internete. Pasirodo, maždaug ketvirtadalį laiko praleidžiame naršydami socialiniuose tinkluose, rašo dailymail.co.uk. Tyrimo metu buvo analizuojami net 25 mln. interneto vartotojų visame pasaulyje. Nustatyta, kad daugiausiai laiko skiriama socialiniams tinklams, pramogoms ir apsipirkinėjimui. Internetinėse parduotuvėse daugiausiai pinigų išleidžia Didžiosios Britanijos, Šiaurės Amerikos ir Australijos pirkėjai.

JAV reguliuojančios institucijos leido šalies kompanijoms skelbti pagrindinius veiklos rezultatus „Twitter“, „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose, jei tik investuotojams bus pranešta, kur yra skelbiama informacija, praneša naujienų agentūra „Reuters“. JAV Vertybinių popierių ir akcijų biržų komisija, tyrusi praėjusių metų atvejį, kai kompanijos „Netflix“ vadovas Reedas Hastingsas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė apie kompanijos pasiekimus.

Reklama socialiniuose tinklalapiuose gali būti labai efektyvi ir palyginti nebrangi. Tačiau ji tiek pat patraukli, kaip ir neprognozuojama – vien per praėjusius metus trys stambių kompanijų socialiniuose tinkluose surengtos žinomumo didinimo ir gerbėjų lojalumo stiprinimo akcijos traškėdamos braškėdamos žlugo. Vienos jų – Miuncheno futbolo klubo „Bayern“, mintis nuo pat pradžių sumanytojams turėjo pasirodyti įtartina, bet kažkodėl nepasirodė.

Dažnai svarstote, ar verta asmeninėmis detalėmis pasidalinti internete? Gali būti, jog jūsų naujienos ne tik niekam neįdomios, bet dar ir erzinančios. Pusė jūsų draugų internete sudirgsta išgirdę apie kažkieno rytinį pabėgiojimą ar skanius pusryčius. Portalas dailymail.co.uk paskelbė labiausiai erzinančių socialinių tinklų vartotojų įpročių dešimtuką. Sportine įranga prekiaujančios kompanijos Sweatband.

Tai, kad socialiniai tinklai, net turintys milijonus narių, nėra tvarūs, jau žinome. Jų vartotojams ir, žinoma, pačių socialinių tinklų administratoriams labiausiai rūpi, kur yra tas lūžio taškas, kuris priverčia minią pabėgti į kitas interneto svetaines. Šveicarijos Federalinio techologijų instituto Ciuriche mokslininkai teigia radę atsakymą. Atsakymas remiasi rinkose pažįstamu sąnaudų ir gaunamos naudos santykiu.

Milda Januškevičienė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt Socialiniai tinklai darosi vis svarbesnė lietuvių gyvenimo dalis, populiariausia „Facebook`o“ asmenybė savo gerbėjus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių. Tačiau socialiniai tinklai turi pakankamai griežtas taisykles. Jei politikai nemoka ar nenori jų laikytis, socialinis tinklas gali tapti ne draugu, o pakankamai grėsmingu priešu.

Žiniasklaidos tarnybos ir paprasti žmonės kasdien visame pasaulyje baudžiami už nusikaltimus, kurie padaromi socialiniuos tinkluose. Nors daugumai jų tokie nusikaltimai atrodo nereikšmingi, vis dėlto už kai kuriuos gresia net kalėjimas. Šiame straipsnyje pasidalysime keliomis Anglijoje labiausiai nuskambėjusiomis socialinių tinklų bylomis. Už šmeižikiškus pareiškimus baudžiama, nesvarbu, kur juos padarysi – internete ar gatvėje.

Izraelio armija nerimauja dėl neadekvataus ir sunkiai kontroliuojamo kareivių elgesio socialiniuose tinkluose. Izraelio armijos kareivis sukėlė visą nepasitenkinimo bangą, kai internete publikavo nuotrauką, kurioje jo snaiperio šautuvo taikiklyje – jauno palestiniečio galva.

2010 m. mažas nuotraukų dalinimosi tinklas paskelbė pritraukęs vieną milijonų vartotojų. Po dviejų metų šį tinklą „Facebook“ nusipirko už 1 mlrd. JAV dolerių, o prie „Instagram“ prisijungė per 100 mln. žmonių. Kurie iš naujų socialinių tinklų gali ateityje pakartoti „Instagram“ sėkmę? „CNNMoney“ atrinko septynis šauniausius ir didžiausią augimo potencialą turinčius tinklus.

Auga profesionalų skaičius, kurie naudoja socialinius tinklus, kad sukurtų savo viešą tapatybę – savo prekės ženklą – paremtą jų darbu, rašo „Wall Street Journal“. Pavyzdžiui, buhalteris rašo gausiai skaitomą blogą apie auditą arba prekybos partneris, kuris sulaukė daug pasekėjų socialiniame tinkle „Twitter“ skelbdamas savo parduotuvės naujausius sandorius. Prekės ženklą su savo darboviete besidalinančių asmenų tiek skaičius, tiek populiarumas auga.