Auga profesionalų skaičius, kurie naudoja socialinius tinklus, kad sukurtų savo viešą tapatybę – savo prekės ženklą – paremtą jų darbu, rašo „Wall Street Journal“. Pavyzdžiui, buhalteris rašo gausiai skaitomą blogą apie auditą arba prekybos partneris, kuris sulaukė daug pasekėjų socialiniame tinkle „Twitter“ skelbdamas savo parduotuvės naujausius sandorius.
Prekės ženklą su savo darboviete besidalinančių asmenų tiek skaičius, tiek populiarumas auga. Tad darbdaviams reikia pradėti ruoštis vis didesniems iššūkiams. Darbuotojų elgesys socialiniuose tinkluose gali arba papildyti įmonės prekės ženklo įvaizdį arba kirstis su juo. Įmonės, kurioms nesiseka padaryti erdvės tokiems darbuotojams, rizikuoja nutolti ir prarasti savo geriausius darbuotojus arba sugadinti savo prekės ženklą.
Socialiniai tinklai, kaip „LinkedIn“ ar „Facebook“ taip pat skatina vartotojus megzti tinklus ir dalintis savo profesine bei asmenine patirtimi. Be to, įmonės vis labiau pripažįsta, kad ši veikla turi vertės verslui. Kai vadybos konsultantas vadovauja didelei „Linkedin“ grupei, jis sukuria naudingą rekomendacijų ir darbuotojų atrankios tinklą. Jei advokatė siunčia „Twitter“ žinutes apie teisines naujienas, į jos firmą kreipiasi daugiau žmonių.
Tačiau yra ir blogoji pusė: prekės ženklų dalijimasis su darbuotojais gali sukelti klausimų, kaip apibrėžti jų veiklą, bei kaip už ją atsilyginti. Tad vadovams verta apsvarstyti keletą klausimų.
Ar jie gali siųsti „Twitter“ žinutes darbe? Prekės ženklu besidalijantys darbuotojai turėtų socialiniams tinklams darbo metu skirti tiek laiko, kad juose aktyviai nedalyvaujantys kolegos nejaustų nepasitenkinimo.
Kiek turėtų sutapti darbovietės ir darbuotojo prekės ženklai? Visas įmonės dėmesio centras ar tonas gali būti sunaikintas viena nekalta žinute socialiniame tinkle. Dėl to komunikacijos ir rinkodaros komandos turėtų savo darbuotojams suteikti daugiau žinių bei patarimų dėl įmonės kuriamo įvaizdžio socialiniuose tinkluose.
Taip pat reiktų nuspręsti, kiek yra vertas dalyvavimas socialiniuose tinkluose. Didelis populiarumas internete gali paskatinti darbuotojo lūkesčius dėl atlyginimo pakėlimo ar paaukštinimo, ypač jei socialiniai tinklai atneša verslui realios naudos. Tačiau atlygis už šią naudą gali sukelti interneto gyvenime nedalyvaujančių komandos narių nepasitenkinimą.
Nubrėžiant aiškias gaires, kaip bus atlyginamas darbuotojų dalyvavimas socialiniuose tinkluose bei suteikiant alternatyvias skatinimo priemones bei premijų galimybes darbuotojams, nesinaudojantiems socialiniais tinklais galima pasiekti dvigubos naudos. Pirma, darbuotojai būtų paskatinti aktyviau kurti savo profilius internete, jei to nori įmonė. Antra, būtų parodoma, kad asmeninio prekės ženklo vystymas nėra vienintelis kelias į sėkmę.
Galų gale, reikia nuspręsti, kam priklauso populiarus tinklaraštis ar socialinio tinklo paskyra, kurią kuria darbuotojas, bet didelę dalį publikuojamos medžiagos gauna iš darbovietės ir ją publikuoja darbo valandomis. Vertėtų aiškia sutarti, kam priklauso internetinis turinys ir kokias už tai galima gauti pajamas, norint išvengti keistų (ir viešų) konfliktų.
