Kokia yra gera verslo idėja ir kaip galima pasakyti, kad ji pranoksta savo laikmetį? Ir kodėl vienos, priimtos praeityje, keičia verslą šiandien, o kitos – ne? „The Financial Times“ specialiame leidinyje skelbia geriausias inovacijas, kurios pakeitė šiandieninio verslo veidą.
Atviro išplanavimo biurai. Šiandien nevaržomos archtektūros biurai tampa miesto gyvenimo dalimi ir nebeprimena senos kabinetų sistemos. Visgi idėja nėra tokia nauja, nes terminas „biuro kraštovaizdis“ atsirado pokario Vokietijoje, kai buvo bandoma nusikratyti stebėjimo ir perdėtos tvarkos pojūčio. Taip atsirado padrikai sustatyti stalai ir vadinamosios darbo salelės. Šiandien darbuotojai gali susirasti laisvą vietą biure, pasidėti nešiojamą kompiuterį ir dirbti, nevaržomi disciplinos.
Socialiniai tinklai. Viešumo proveržis: žmonės vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, o verslas suprato, kad tai yra puikus būdas pasiekti reikalingą auditoriją itin mažomis sąnaudomis. Rinkos taip pat pajuto socialinių tinklų įtaką, ypač tuomet, kai programišiai per „Twitter“ paskelbė apie teroristų išpuolį prieš Baltuosius rūmus ir sužeistą prezidentą. Akcijų kainos smuko žaibiškai. Kompanijoms tapo lengviau dalytis informacija apie savo veiklą ir pasiekti kiekvieną savo klientą.
Palydovai. Kiek daugiau nei prieš 50 metų JAV į orbitą paleistas palydovas „Telestar 1” sukūrė tokias komunikacijos priemones, be kurių šiandieninis gyvenimas yra neįsivaizduojmas. Gyvos televizijos trasliacijos, pokalbiai mobiliaisiais telefonais ir kiti šiandien įprasti dalykai prieš pusę amžiaus sukėlė revoliuciją. Nors šiandien komunikacijų sektoriuje jau plačiai naudojami optiniai kabeliai, palydovų gamyba išlieka pelningiausia kosmoso verslo dalimi. Taip pat be palydovų neįsivaizduojamas šiuolaikinių navigacijos prietaisų naudojimas. Neabejotinai šiandien tai yra logistikos verslo dalis.
Anglų kalba kaip lingua franca. Ką bendro turi „Airbus“, „Nokia“ ir Ruanda? Visi bendravimui renkasi anglų kalbą. Jeigu šiandien verslo susitikime klabasi vokietis ir brazilas, sutarties sąlygas jie aptarinės angliškai. Kalbantys angliškai uždirba neabejotinai daugiau nei nežinantys šios kalbos. Vis dėlto tai nereiškia, kad britai ir kiti anglakalbiai taps pasaulio verslo lyderiais. Visų pirma reikia megzti verslo kontaktus užsienyje ir tuo pačiu mokėti kalbėti su savais klientais. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad verslo konferencijos klojasi sklandžiau, jei nėra atstovų, kurių gimtoji kalba yra anglų. Kalbos išmokimas reikalauja laiko, taigi kol kas anglų kalba tarptautiniame versle išliks pagrindine bent jau kelis dešimtmečius.
E-prekyba. Pirmasis daiktas parduotas per „eBay“ buvo neveikiantis lazeris, o jį nusipirko tokius lazerius kolekciuonauojantis vyras. Po dviejų mėnesių 1995 metais Jeffas Bezosas atidarė elektroninę prekybos sitemą „Amazon“. Naudojant senas aukciono ir atviro turgaus idėjas buvo sukurta prekybos sistema, be kurios neįsivaizduojama šiandiena. Išaugo pasitikėjimass tarp pirkėjų ir prekybininkų, o vartotojai gali greitai palyginti ir rasti žemiausią trokštamo daikto kainą.
Alternatyvūs energijos šaltiniai. Nuo pat industrinės revoliucijos pradžios pasaulis savo energijos poreikiams patenkinti naudojo iškastinį kurą. Tačiau kyla nauja energetikos rinka: vėjo turbinos, saulės jėgainės, potvynių elektrinės, geoterminis šildymas. Neseniai prasidėjusi skalūnų revoliucija taip pat keičia naftos ir dujų užimtą energetikos sektorių. Pasikeitę energetikos šaltiniai neabejotinai pakeis ir viso pasaulio veidą bei šalių santykius. Derlinga žemdirbystė. 1798 m. buvo nustatyta, kad pasaulio gyventojų augimas pralenks maisto kiekius ir jo pradės stigti. Vis dėlto prasidėjusi Žalioji revoliucija šį niūrų vaizdą praskaidrino. Mokslo pažanga leido išvesti derlingesnių sėklų rūšis, inovacijos leido sukurti drėkinimo sistemas ir grūdines kultūras auginti ten, kur net rūpestingiausi ūkininkai nesitikėtų derliaus. Netgi prieštaringai vertinami pesticidai leido apsisaugoti nuo kenkėjų ir padidinti aužauginamo maisto kiekius. Šios nišos buvo užimtos verslo ir šiandien jame čia yra generuojamos didelės pajamos. Autorinės teisės ir intelektinė nuosavybė. Nesenos bylos tarp didižiausių išmaniųjų telefonų gamintojo iliustuoja, kad kompanijoms kaip niekada svarbu apginti savo idėjas ir intelektualinę nuosavybę. Esminė išlikimo žinių ekonomikoje sąlyga – apsaugoti savo idėją. Ši taisyklė yra ypač svarbi mažoms įmonėms ir „startup‘ams“, kurie savo sėkmę kuria vienos idėjos pagrindu. Dideli projektai kaip 4G ryšys atneša didžiules pajamas, o verslui tai yra ypač svarbu. Konteineriai ir pasaulinės pasiūlos grandinės. Šiandien įprasta matyti laivus pakrautus spalvotų konteinerių. Tačiau prieš beveik pusę amžiaus laivai buvo iškraunami ir pakraunami kelias dienas. Procesas sutrumpėjo, kai sunkvežimis gali privažiuoti prie laivo, ant priekabos uždedamas konteineris ir nauja buitinės technikos siunta pajuda pas užsakovus. Paprastėjant krovai, didėjo lavai ir tuo pačiu plėtėsi uostai, kurie buvo iškeliami už miesto. Taigi kontenerio idėja visiškai pakeitė tarptautinės prekybos būdą. Brūkšninis kodas. Prekybos centruose neįmanoma rasti prekės be brūkšninio kodo. Būtent čia buvo pritaikyta ši prekių rūšiavimo sistema, kurią pasauliui pristatė IBM. Šis tapo standartizuotas visame pasaulyje. Brūkšniniai kodai prekybinkams leidžia greičiau parduoti prekes, samdyti mažiau darbuotojų ir greitai keisti kainas. Šiandien pasaulyje populiarūs QR kodai, kurie gali talpinti daugiau informacijos, tačiau pati idėja, pakeitusi prekybą ir daiktų žymėjimą, išliko geniali ir nepakitusi.
