žemdirbystė

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.

Nors šiemet pavasaris užsitęsė ir buvo šaltas, o vėliau kamavo sausros ir liūtys, grūdininkai 2022 metų derlių prognozuoja neblogą, gal kiek mažesnį nei pernai, nors apsėti ir didesni plotai. Tačiau kur kas smarkiau augs kainos – labiausiai laukiama žinių, kaip grūdus pavyks išvežti iš Ukrainos – nuo to priklausys, už kiek derlių parduos ūkininkai.

Nuo ​​Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla. „Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.

Europoje kviečių kainos ketvirtadienį pasiekė rekordines aukštumas, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP teigė analitikai ir prekybininkai. Kviečių kaina prekyvietėje „Euronext“ pasiekė 344 eurus už toną.  Ukraina ir Rusija yra dvi didžiausios pasaulyje kviečių augintojos.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas trečiadienį atmetė Aplinkos ministerijos siūlymą „žaliojo“ itin pigaus dyzelino įsigijimus žemdirbiams riboti jau nuo 2024 metų liepos.  Komitetas balsų dauguma, susilaikius vieninteliam „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai, pritarė Žemės ūkio ministerijos pozicijai – 100 tūkst. litrų per metus lubas nustatyti nuo 2026 metų liepos, o nuo 2029-ųjų liepos – 50 tūkst. litrų.

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje iš Kaimo plėtros programos turėtų siekti pusę milijardo eurų, o vien šiemet ir kitąmet – 227,6 mln. eurų. Parama augs vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams ir pienininkams, tačiau mažės grūdininkams ir mėsinės galvijininkystės sektoriui.

Trys Jungtinių Tautų agentūros įspėja, kad maždaug 500 mlrd. JAV dolerių vertės žemės ūkio subsidijos, kurias kasmet dalija vyriausybės, turi būti perorientuotos, nes daro žalą aplinkai, taip pat socialinę žalą. Agentūrų paskelbta ataskaita yra „perspėjimas“ vyriausybėms, kad jos turi persvarstyti savo paramos žemės ūkiui programas, pareiškė Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis direktorius Qu Dongyu. Parama žemės ūkio produktų gamintojams pasaulyje siekia 540 mlrd.

Lietuvos grūdininkystės sektorius, perspektyviausia žemės ūkio šaka, dažnai valstybės institucijų buvo kritikuojamas, kad eksportuoja žaliavą bet ne perdirbtą produktą, rašoma pranešime spaudai.

Kas yra genetiškai modifikuotas maistas? Kuo jis gali būti naudingas, o gal priešingai, pakenkti? Apie genetiškai modifikuotų produktų savybes pasakojo Jungtinės Karalystės (JK) Earlhamo instituto molekulinių ir sintetinių augalų biologė Nicola Patron ir Readingo universiteto sociologė Catherine Price. Jų dialogą, kurio metu aptariamos svarbiausios naujienos genetiškai modifikuotų organizmų rinkoje paskelbė theconversation.com.

Dar viena konservatorių ir Ramūno Karbauskio akistata. Mykolas Majauskas užsimojo iš stambiausių Lietuvos žemdirbių atimti milijoninę europinę paramą ir tuos 15 milijonų eurų perskirstyti smulkesniems ūkiams. Karbauskis netektų maždaug trijų milijonų, todėl tai priima kaip susidorojimą su juo. Siunta ir kiti stambieji ūkininkai, esą vien dėl valdančiųjų karo su valstiečių pirmininku jie nebeturės darbuotojams iš ko mokėti algų.

Siūloma pratęsti žemės ūkiui draudimo nuo sausros rėmimą 2021-iesiems.  Vyriausybė trečiadienį svarstys Žemės ūkio ministerijos siūlymą tęsti įgyvendinamos valstybės pagalbos priemonės galiojimą, patikslinant perdraudimo koeficientą dėl išmokamų kompensacijų draudimo įmonėms.  Siūloma nustatyti 2021 metais taikomą 6,0 perdraudimo koeficientą.

Žemdirbiams ir visam žemės ūkio sektoriui lengvinant koronaviruso  krizės pasekmes, Vyriausybė skyrė 52 mln. eurų valstybės paramos.  Ji skirta išsaugoti  įmonių, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, miškų ūkiu, maisto ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste, likvidumą, didinti finansinių paslaugų prieinamumą, bei sumažinti skolinimosi kaštus.  Kartu norima kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką įmonėms, kurios nebegali pretenduoti į jų kompensavimą.

Dirvoje nuolat vyksta įvairūs jos formavimąsi bei struktūrą veikiantys procesai. Vartotojiškas požiūris į žemės išteklius bei nuolatinis cheminių medžiagų naudojimas sutrikdė natūralių dirvoje vykstančių procesų ciklą ir ji ėmė degraduoti. Šiuo metu pasaulyje telikę 40 proc. derlingos dirvos. Daugelis žemdirbių pastebi, jog mineralinės trąšos neveikia taip efektyviai, kaip anksčiau. Nepakankamo trąšų efektyvumo priežastis – būtent dirvos degradacija.

Lietuvoje nebus auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai, nes šalis lieka ekologinės žemdirbystės šalimi, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, trečiadienį ministrų kabinetui pristatytas dokumentas bus pateiktas Europos Komisijai, kad Lietuva būtų išbraukta iš teritorijų sąrašo, kur galima auginti modifikuotus kukurūzus. „Šitame įsakyme yra numatyta, kad visą Lietuvos teritoriją išbraukti, kur būtų galima auginti 8 rūšių genetiškai modifikuotus kukurūzus atvirame lauke.

Jeigu būtų nuspręsta mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), didieji prekybos centrai turėtų įsipareigoti sumažinti kainas. Tai „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.   Anot ministrės, mėsos gamintojai ir daržovių augintojai teigia, kad turgavietėse yra daug atvežtinės neapskaitytos produkcijos:   „Ir mėsos gamintojai, ir daržovių augintojai kalbėjo, kad reikėtų mažinti PVM. Ir ne tiek dėl užsienio gamintojų produkcijos.

 Albinas Čaplikas VL žurnalistas Kai žemdirbiai, Žemės ūkio ministerijos ir Seimo nariai diskutuoja apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d., galima pamanyti, kad jie kalba skirtingomis kalbomis ir vieni kitų nesupranta.

Kokia yra gera verslo idėja ir kaip galima pasakyti, kad ji pranoksta savo laikmetį? Ir kodėl vienos, priimtos praeityje, keičia verslą šiandien, o kitos – ne? „The Financial Times“ specialiame leidinyje skelbia geriausias inovacijas, kurios pakeitė šiandieninio verslo veidą. Atviro išplanavimo biurai. Šiandien nevaržomos archtektūros biurai tampa miesto gyvenimo dalimi ir nebeprimena senos kabinetų sistemos.

Kol vieni dejuoja, kad pavasaris vėlyvas ir šaltas, kiti jau valgo pirmuosius ridikėlius. Netoli Marijampolės, Pabuktės kaime, gyvenantis Kęstutis Laukys kitokiu požiūriu į mėgėjišką daržininkystę, į gamtą stebina aplinkinius gyventojus. Jau valgo savo daržoves Taką per sniegą iki šiltnamio K.Laukys pradėjo minti nuo šių metų vasario 28 dienos. Vyras užkūrė savadarbę krosnelę ir pradėjo šildyti prieš keletą metų pirktą šiltnamį. „Specialiai įsigijau šiltnamį su polikarbonatine danga.

Netoli Salamankos miesto (Centrinė Meksika) netrukus išdygs ekologiškas miestas-ferma, kuris vadinsis Xonotli („Baltasis kukurūzas“). Pirmiausiai šioje vietoje atsiras mokslo ir švietimo centras, o vėliau bus įkurta miestelis su technologiniais ir komerciniais pastatais, komercinėmis zonomis ir žemės ūkio pramonės parku. Gyvenvietės ir jos prieigų plotas – 970 hektarų. Šioje teritorijoje bus ekologiškai auginamos įvairios kultūros, gaminami ekologiški maisto produktai.

Provincijos gyventojai dažnai bamba, kad miestiečiai nežino, iš kur ant jų stalo atkeliauja vaisiai ir daržovės. Neseniai atliktos apklausos rezultatai parodė, kad žmonės nežino ne tik apie svogūnus, bet ir apie kitas kitas vos ne kasdien vartojamas daržoves. Beveik kas trečias britas nežino, kaip auginami vaisiai ir daržovės. Trys iš dešimties suaugusiųjų nežino, kaip auginamos bulvės, o kas dešimtas apklaustasis manė, kad pomidorai auga ant žemės.

Aš­tuo­nias die­nas Uk­rai­no­je pra­lei­dęs Kel­mės ra­jo­no Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros sky­riaus ve­dė­jas Juo­zas Rim­kus spė­jo įsi­ti­kin­ti: že­mę my­li abie­jų ša­lių žem­dir­biai, ta­čiau ir skir­tu­mai – aki­vaiz­dūs. Uk­rai­no­je ne­pra­si­dė­ju­si že­mės pri­va­ti­za­ci­ja, o prieš du de­šimt­me­čius, ko­lū­kių griū­ties me­tu iš­da­ly­ti pa­jai hek­ta­rais, nė­ra žem­dir­bio nuo­sa­vy­bė.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien lankėsi Dotnuvoje (Kauno raj.) vykstančiose Respublikinėse artojų varžybose ir pasveikino jų dalyvius. Pasak premjero, žemės arimo darbai lietuviams nuo seno turi ypatingą reikšmę.

Derlius dar laukuose, o kova dėl jo – pačiame įkarštyje: supirkėjai ragina ūkininkus pasirašyti sutartis, o šie neskuba, nes tikisi kainų augimo. Ankstyvą pavasarį netrūko raginimų išankstiniais sandoriais užfiksuoti 600–620 Lt už toną grūdų supirkimo kainą. Po pernykščio sezono staigmenų kai kurie ūkininkai prarado kantrybę ir pasirašė sutartis.

Nepalo verslininkai domisi Lietuvos rinka ir norėtų čia surasti potencialų bendradarbiavimo partnerių tiek importuojant produktus, tiek ir atstovaujant Nepalo turizmo agentūroms Lietuvoje. Tokią žinią paskleidė į Lietuvą atvykusi 18 Nepalo verslininkų delegacija ketvirtadienį surengusi Nepalo verslo ir turizmo forumą. Vartai į 600 mln. rinką „Per pastaruosius dešimtmečius globalizacija smarkiai pakeitė mūsų pasaulį.

Pabrangę degalai ir prasti orai vėjais paleido dalies ekologinių daržovių augintojų triūsą, skelbia LTV „Panorama“. Ūkiai skundžiasi: įprastai tiesiai iš šiltnamio daržoves pirkę žmones šį pavasarį nesirodo. O lyg to būtų negana, užėję lietūs dar ir vėlino ankstyvųjų daržovių derlių apie porą savaičių. Viename ūkyje keturių arų šiltnamyje jau užaugo salotos, prieskoninės daržovės, svogūnai, žydi agurkai, tačiau vietoje džiaugsmo šio ekologinio ūkio savininkės akyse – nerimas.

Atšilus orams, ūkininkai jau patraukė į laukus. Kėdainių rajone jie pasodino ankstyvąsias bulves ir žada, kad paragauti jų galėsime per šv. Antaną.Vėsoki Lietuvos orai balandžio viduryje dar neleidžia bulvių sodinti kaip įprasta. Kad nenušaltų, kol sudygs, ūkininkas jas augins po plėvele, jei reikės, sako naudosiąs ir nuo šalčio apsaugantį dirbtinį rūką. Iki tol nuo kovo sėkla daiginama šiltnamiuose.

Gamtinės žemdirbystės žinovas ir pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis su tradiciniu ūkininkavimu atsisveikino prieš devynerius metus. „Tradicinėje žemdirbystėje augalams mitybos taisykles nustato agronomai, o mes perimame taisykles iš gamtos ir jas darže suintensyviname“, – sako S. Jasionis. Saulius Jasionis prisipažino, kad protas jam „apsišvietė“ tada, kai į rankas pateko rusų agronomo Nikolajaus  Kurdiumovo knygos apie tai, kaip „nereikia“ dirbti žemės.

Nors sakoma, kad ekologinis ūkininkavimas yra kaip gyvenimo būdas – kartą pradėjus sunku pakeisti įpročius, tačiau patirtis rodo, kad tai ne visada būna tiesa. Nors susidomėjimas ekologinio ūkininkavimo veikla Lietuvoje tikrai didelis, tačiau ne visuose deklaruotuose plotuose iš tiesų užsiimama ekologiniu ūkininkavimu. O ir ne vienas ūkininkaujantis neretai nusižengia griežtoms taisyklėms, naudodamas neleistinas chemines medžiagas.

Persijos įlankos šalys tikisi, kad mokslas padės dykumas paversti ariama žeme ir taip pagerins apsirūpinimą maistu. Ūkininkaujantieji Persijos įlankos šalyse susiduria su menkais vandens ištekliais, dideliu dirvos druskingumu ir dideliu karščiu.

Kasmet yra vis mažiau stojančiųjų į žemdirbiškas specialybes, vis mažiau parengiama kvalifikuotų darbuotojų žemės ūkiui, mažas baigusiųjų skaičius pasirenka darbą pagal įgytą profesiją, vyksta didelė emigracija.

Lietuvos ūkininkai jau susitaikė su tuo, kad krizė jiems yra nuolatinė būsena. Ją išgyventi padeda glaudesnis bendradarbiavimas su trąšų, degalų, pesticidų tiekėjais, derliaus supirkėjais. Nekrizinių metų nebūna Pasak Kupiškio rajono ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus, beveik kasmet tai lietaus būna per daug, tai šalčio ar saulės. "Mūsų beveik 2 tūkst. hektarų augalininkystės ūkio rezultatai neblogi, derliais irgi esame patenkinti.