Nepalo verslininkai domisi Lietuvos rinka ir norėtų čia surasti potencialų bendradarbiavimo partnerių tiek importuojant produktus, tiek ir atstovaujant Nepalo turizmo agentūroms Lietuvoje. Tokią žinią paskleidė į Lietuvą atvykusi 18 Nepalo verslininkų delegacija ketvirtadienį surengusi Nepalo verslo ir turizmo forumą.
Vartai į 600 mln. rinką
„Per pastaruosius dešimtmečius globalizacija smarkiai pakeitė mūsų pasaulį. Jeigu galvodami apie verslą, orientuotumėmės tik į kaimynines rinkas, tai būtų trumparegiška. Todėl tikiuosi, kad šiandienos susitikimas bus puiki proga tiek Nepalo delegacijai susipažinti su verslo galimybėmis Lietuvoje, tiek ir lietuviams geriau pažinti Nepalo verslo aplinką“, - sakė ūkio viceministras Domantas Lapinskas, dalyvaudamas susitikime.
Pristatydamas Lietuvos verslo aplinką, jis akcentavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje (ES), kuri atveria kitų šalių rinkas ir galimybes bendradarbiauti; Lietuvos patrauklią geografinę padėtį (1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, kad Europos centras yra visai netoli Vilniaus); įvairialypę architektūrą nuo baroko iki gotikos bei keturių metų sezonų kraštovaizdžio teikiamus privalumus.
„Nors Lietuva yra maža, 2011 m. ji buvo pripažinta antrąją šalimi Europoje pagal turistų augimo srautus. Turistų skaičius pernai augo maždaug 20 proc. Pasiekėme rekordinį turistų skaičių – 1,8 mln., šiemet tikimės pasiekti 2 mln.“,- savo pristatyme kalbėjo ūkio viceministras.
Anot jo, naujausia statitika taip pat rodo Lietuvos ekonomikos augimo stabilizacijos ženklus, geriausius rezultatus vis dar demonstruoja šalies eksportas.
„Lietuva Nepalui gali tapti vartais į 600 mln. Europos rinką, kurios dalimi mes esame", - apibendrindamas savo kalbą sakė D. Lapinskas.
Domisi sūriais ir transporto technika
Anot į Lietuvą atvykusios 18 Nepalo verslininkų delegacijos vadovo, „Nepal Pavilion Company“ generalinio direktoriaus Naresho Shresthos, Lietuva Nepalui patraukli savo aukšta produkcijos kokybe bei sąlyginai mažomis jos kainomis, lyginant su kitomis ES šalimis.
„Lietuva yra ES narė, turite gerus kelius. Nepalas yra importuojanti šalis, daugiausiai produkcijos importuojame iš didžiųjų Europos šalių – Prancūzijos, Vokietijos. Kas man atrodo svarbu ir ką aš bandau paaiškinti kitiems verslininkams, kodėl mes importuojame iš Prancūzijos, jei galime importuoti iš Lietuvos? Produktų kaina yra mažesnė nei Prancūzijoje, sutinku, kad prisideda transportavimo išlaidos, tačiau mes gauname ES standartus atitinkančią prekę už mažesnę kainą“, - aiškino delegacijos vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva nepaliečius traukia aukštos kokybės transporto technologijomis, žemdirbystės verslais.
„Jūs turite tiek daug žemės, kurią galite naudoti. Nepalo verslininkus domina žemdirbystės produkcija. Aš pažįstu nemažai verslininkų, kurie norėtų investuoti į žemdirbystės plėtojimą Lietuvoje“, - sakė N. Shrestha.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad daug Nepalo verslininkų domina lietuviškas sūris, todėl jie norėtų gauti daugiau apie jį informacijos.
Bulvė ar deimantas?
35 mln. rinką turintis Nepalas iki šiol yra menkai pažinta šalis lietuviams, lygiai taip pat kaip Lietuva yra mažai žinoma Nepalui.
„Skirtumas, kuris skiria mūsų šalis yra tai, kad mes turime kalnus, jūs neturite, tačiau jūs turite jūrą ir paplūdimį, o mes ne. Tai vienintelis skirtumas, kurį aš matau“, - juokavo Nepalo verslininkas.
Pernai, jis skaičiavo, kad Nepalas sulaukė 800 tūkst. turistų, šis skaičius augo 32 proc. 2012 metais tikimasi apie 30 proc. kilimo.
N. Shrestha pabrėžė, kad turistų skaičius nėra labai didelis dėl silpnai išvystyto susisiekimo oro transportu – Nepalas neturi tiesioginių skrydžių į Europą ar JAV.
„Esame labai silpni infrastruktūros išvystyme, turime tik vieną tarptautinį oro uostą. Planuojame turėti dar vieną“, - sakė jis.
Kalbėdamas apie investicijas, N. Shrestha informavo, kad 2013 metais Nepalo valdžia yra paskelbusi investicijų metais.
„Šiemet Nepalo ministras pirmininkas yra investicijų tarybos vadovas. Patvirtinta 50 projektų 7 skirtinguose verslo sektoriuose – IT, turizme, infrastruktūroje ir t.t., 15 iš šių projektų yra planuojama parduoti tarptautinėse rinkose, jos gaus visapusišką Nepalo vyriausybės paramą“, - aiškino „Nepal Pavilion Company“ generalinis direktorius.
Jis taip pat teigė, kad šiemet, teikiantiems naujų projektų pasiūlymus, sudaryta investicijų taryba yra pasiruošusi atsakyti greičiau nei tai vyksta įprastai, per kelias savaites.
Įprastai Nepale norintiems gauti paramą investiciniam projektui, anot jo, tenka eiti per skirtingas ministerijas, tačiau šiemet vyriausybė planuoja suteikti galimybę viską suderinti per vieną instituciją – investicijų tarybą.
„Yra sakoma, kad Nepalas yra tarsi minkšta bulvė tarp dviejų akmenų - Kinijos ir Indijos, kuri gali būti bet kada sutraiškyta. Aš mėgstu sakyti kitaip – Nepalas yra deimantas tarp dviejų didelių anglies kasyklų“, - juokavo N. Shrestha.
Anot jo, Nepalo norą užmegzti santykius su Lietuva ir iš jos importuoti produktus, skatina ir nepaliečių noras vartoti ne savą, o atsivežtinę produkciją.
„Nepalas yra viską importuojanti šalis – žemės ūkio produktus, techniką ir t.t. Mes turime ir savų produktų, kuriuos eksportuojame į Indiją, tačiau esmė slypi nepaliečių mentalitete – jie pirmenybę teikia užsienietiškiems produktams nei vietiniams“, - sakė Nepalo verslininkas.
